1 / 47

INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA

INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA. 7 . INFORMACINĖS VISUOMENĖS IŠŠŪKIAI MOKYKLAI IR UNIVERSITETUI Doc. A. Otas. Elektronin ės Europos kūrimo tikslai ir problemos. IKT taikymas mokykloje. Mokyklos kompiuterizavimo etapai. IKT diegimo strategijos. E. Mokykla projektai.

karik
Télécharger la présentation

INFORMA CIN ĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. INFORMACINĖS VISUOMENĖS KOMPIUTERIJA 7. INFORMACINĖS VISUOMENĖS IŠŠŪKIAI MOKYKLAI IR UNIVERSITETUI Doc. A. Otas

  2. Elektroninės Europos kūrimo tikslai ir problemos. • IKT taikymas mokykloje. • Mokyklos kompiuterizavimo etapai. • IKT diegimo strategijos. • E. Mokykla projektai. • Studijų kompiuterizavimas. • Verslo požiūris į studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  3. Pagrindiniai Elektroninės Europos kūrimo tikslai • Įtraukti į skaitmeninę erą kiekvieną pilietį, šeimą , mokyklą , įmonę ir administraciją . • Sukurti e.išprususią Europą , remiamą kultūringo, pasirengusio finansuoti naujas idėjas, verslo. • Užtikrinti, kad procesas būtų socialiai patrauklus, skatintų vartotojų pasitikėjimą . Informacinės visuomenės kompiuterija

  4. Problemos • Kuriant informacinę visuomenę , lemiamas vaidmuo tenka švietimo ir mokslo institucijoms. Pagrindiniai jų veiklos uždaviniai lieka tie patys – visokeriopai ugdyti jauną žmogų , suteikti jam bendrojo išsilavinimo bei profesinių žinių. Naujos informacinės technologijos suteikia galimybių kokybiškai įgyvendinti šiuos uždavinius. • Nuo to, kiek adekvačiai ir dinamiškai visa švietimo sistema reaguos į naujus visuomenės formavimosi iššūkius, priklausys informacinės visuomenės idėjų bei galimybių realizavimas konkrečioje šalyje. Informacinės visuomenės kompiuterija

  5. Elektroninės Europos kūrimo tikslai ir problemos. • IKT taikymas mokykloje. • Mokyklos kompiuterizavimo etapai. • IKT diegimo strategijos. • E. Mokykla projektai. • Studijų kompiuterizavimas. • Verslo požiūris į studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  6. IKT taikymo mokykloje priežastys PROFESINĖ SOCIALINĖ PEDAGOGINĖ Reikia rengti moksleivius ateities profesinei veiklai. Neprikausomai nuo socialinės padėties kiekvienas turi turėti galimybę naudotis IT technologijomis IT dėka pedagoginė veikla turi galimybę pagerinti moksleivių mokymosi rezultatus. Informacinės visuomenės kompiuterija

  7. Mokymo proceso modelis Informacinės visuomenės kompiuterija

  8. Nauja situacija • Nuo mokymosi visam gyvenimui pereinama prie mokymosi visą gyvenimą . • Iš esmės nyksta laiko ir erdvės ribojimai. • Informacija tampa visuotinai lengvai pasiekiama ir ji gausėja labai sparčiai. • Naujų informacijos technologijų diegimas gali tapti ir neigiamų padarinių šaltiniu. Informacinės visuomenės kompiuterija

  9. Pasaulinė švietimo sistemos krizė • Egzistuoja ir didėja atotrūkis tarp piliečių , norinčių ir galinčių įsigyti kokybišką išsilavinimą . • Švietimas nespėja žengti su sparčiai besivystančiomis technologijomis- dažniausiai dėl švietimo konservatyvumo. • Pastebimas ryškus visuomenės bei kai kurių jos piliečių inertiškumas, nenoras diegti naujoves ir keisti darbo metodus. • Riboti finansiniai ištekliai trukdo švietimo sistemai sparčiai reaguoti į skelbiamus visuomenės prioritetus ir technologijos pažangą . Informacinės visuomenės kompiuterija

  10. Mokyklos bėda Sunku keistis mokytojui, susiformavusiam lentos ir kreidos amžiuje. Informacinės visuomenės kompiuterija

  11. Elektroninės Europos kūrimo tikslai ir problemos. • IKT taikymas mokykloje. • Mokyklos kompiuterizavimo etapai. • IKT diegimo strategijos. • E. Mokykla projektai. • Studijų kompiuterizavimas. • Verslo požiūris į studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  12. Mokyklos kompiuterizavimo etapai • Informacinių technologijų ir informatikos kaip naujo dalyko, mokymas. • Informacinių technologijų , kaip veiksmingos mokomosios priemonės, taikymas dėstant kitus dalykus ir taip išplečiant jų turinį. • Naujų integruotų disciplinų įtraukimas į mokymo planus – tai faktinė visos švietimo sistemos reforma. Informacinės visuomenės kompiuterija

  13. IKT diegimo švietime tikslai Šalies ūkio modernizavimas - profesiniai tikslai Informacinis raštingumas kiekvienam moksleiviui mokykloje Švietimo reformos uždaviniai - pedagoginiai tikslai Informacijos technologija pedagogui, kaip priemonė įgalinanti mokyti veiksmingiau, kaip skatinantis reformą veiksnys Krašto socialinė ir visuomeninė raida - socialiniai tikslai Visų lygios galimybės (kaimas – miestas, mergaitės –berniukai, įgalūs – neįgalūs) Informacinės visuomenės kompiuterija

  14. Mokyklų kompiuterizavimo istorija Iki 1989 m. • Į SSSR švietimo kompiuterizavimo kelią. • Šiaulių “Nuklonas” - pigių buitinių kompiuterių gamyba. • 1 kompiuteris teko 286 mokiniams. 1990-1995 m. • Pradėta centralizuotai aprūpinti IBM genties kompiuteriais. • ALF programos "Naujų technologijųįdiegimas Lietuvos mokyklose" parama. Informacinės visuomenės kompiuterija

  15. Mokyklų kompiuterizavimo istorija 1996 - 1997 metai • Pradžioje 3894 kompiuteriai, iš kurių tik 1500 - IBM genties. • ŠMM parengėir pradėjo įgyvendinti Lietuvosbendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kompiuterizavimo projektą, kurio vertė buvo apie 24 mln. litų. 1998 – 1999 metai • Investicinis projektas „Lietuvos švietimo informacinė sistema“. Numatyta projekto vertė 27 mln. litų. Iki 2001 m. skyrus tik 6,85 mln. Lt, projekto įgyvendinimas užsitęsė. Informacinės visuomenės kompiuterija

  16. Mokyklų kompiuterizavimo istorija 2000 metai • Parengtas pagrindinis dokumentas -pirmoji “Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime” strategija”. 2001 - 2004 metai • Įgyvendinama “Informacijos ir komunikacijos technologijos diegimo Lietuvos švietime” strategija”. 2003 –2012 metai • Nuosekliai įgyvendinama nacionalinė informacijos ir komunikacijos technologijų diegimo mokyklose programa – tam sutelkiamos valstybės ir savivaldybių biudžetųbei struktūrinių Europos Sąjungos fondų lėšos. Informacinės visuomenės kompiuterija

  17. Elektroninės Europos kūrimo tikslai ir problemos. • IKT taikymas mokykloje. • Mokyklos kompiuterizavimo etapai. • IKT diegimo strategijos. • E. Mokykla projektai. • Studijų kompiuterizavimas. • Verslo požiūris į studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  18. IKT diegimo strategija 2001-2004 I. Pasirengimo. II.Bibliotekų modernizavimo ir mokytojų kompiuterių centrų plėtotės. III.IKT integravimo į ugdymą . IV. Švietimo tinklų plėtros. Informacinės visuomenės kompiuterija

  19. IKT diegimo švietime 2005-2007 strategijos tikslai • Pasiekti proveržį mokinių mokyme ir mokymesi panaudojant modernias informacines technologijas. • Sukurti švietimo kompiuterių tinklą – mokymui ir mokymuisi skirta informacija užpildytą elektroninę erdvę, kartu sudarant sąlygas modernizuoti švietimo valdymą, mokyklų bendruomenių komunikavimą. • Gerinti gyventojų kompiuterinę kompetenciją siekiant mažinti socialinę atskirtį IKT srityje. Informacinės visuomenės kompiuterija

  20. Dabartinis dokumentas 2007 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2530 patvirtinta INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į BENDRĄJĮ LAVINIMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ 2008–2012 METŲ STRATEGIJA Informacinės visuomenės kompiuterija

  21. Pagrindinės strategijos nuostatos • Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija nusako IKT diegimo švietime tolesnę kryptį ir svarbiausius žingsnius: pateikia IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą strateginę analizę, apibrėžia viziją, tikslus ir uždavinius, prioritetus, diegimo principus, IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą įgyvendinimą ir priežiūrą. • Strategijos objektas – veiksmingas IKT diegimas į visų lygių mokymo ir mokymosi procesus siekiant tobulinti bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, atsižvelgiant į sparčius informacinės visuomenės kūrimo iššūkius Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje. Informacinės visuomenės kompiuterija

  22. Pagrindinės strategijos nuostatos • Strategija siekiama sudaryti lygias galimybes visiems Lietuvos mokiniams mokytis, atrasti ir plėtoti savo gebėjimus, įgyti asmens ir visuomenės poreikius atitinkančią IKT kompetenciją, užtikrinti IKT ir informacijos prieinamumą visiems mokiniams ir mokytojams nepriklausomai nuo bendrojo lavinimo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos ir šeimos socialinės ekonominės aplinkos, aprūpinti mokyklas technine ir programine įranga, kompiuterinėmis mokymo priemonėmis, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų pasirinktai profesijai ir gyvenimui įprasminti, mokyti mokytis naudojant IKT. Informacinės visuomenės kompiuterija

  23. Pagrindiniai pricipai • Dermės su Lietuvos ir Europos Sąjungos bendraisiais ir švietimo strateginiais dokumentais principas – IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą tikslai, uždaviniai, taktika ir priemonės turi atitikti bendrąsias Lietuvos švietimo reformos kryptis, tikslus ir pagrindinius principus, laikytis tų pačių vertybinių nuostatų; turi būti užtikrinta aiški sąsaja su Lietuvos ir Europos informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo strateginiais ir programiniais dokumentais. • Lygių galimybių principas – kokybiškas technologinis ir informacinis išprusimas ir galimybės naudotis moderniomis IKT priemonėmis – turi būti vienodai prieinama įvairaus socialinio ir ekonominio statuso šeimų, miesto ir kaimo, skirtingų mokyklos tipų, lyčių ir tautybių mokiniams. • Informacijos prieinamumo principas – nuolatos rūpinamasi socialiai problemiškų šeimų vaikų, kaimiškų vietovių mokyklų mokinių lygiateisiškumu gaunant jiems reikalingą informaciją. Informacinės visuomenės kompiuterija

  24. Pagrindiniai pricipai • Mokymosi visą gyvenimą principas – nuolat siekiama ugdyti pedagogų informacinę kultūrą, skatinti nuolatinį mokytojų mokymąsi, jų gebėjimą įsitraukti į gyvenimą informacinėje visuomenėje ir veiklą elektroninėje erdvėje, rengti mokinius naudotis IKT mokymosi visą gyvenimą laikotarpiu. • Ilgalaikių projektų vykdymo pirmenybės principas – IKT diegimas grindžiamas ilgalaikių (tęstinių) IKT projektų vykdymu, skatinamas mokslo ir studijų institucijų dalyvavimas IKT diegimo projektuose, vertinamas jų indėlis ir kompetencija vykdant švietimo kompiuterizavimo darbus. Informacinės visuomenės kompiuterija

  25. Pagrindiniai pricipai • Žmogaus ir krašto tradicinių vertybių puoselėjimo principas – IKT diegimas ir naudojimas turi padėti labiau puoselėti pagarbą tradicinėms žmogaus ir krašto vertybėms, paisyti kalbos, kultūros, etikos normų. • Visapusiškai saugios mokymosi aplinkos principas – kompiuterių klasės ir kabinetai su kompiuterizuotomis darbo vietomis turi būti įrengiami pagal visus higienos, ergonomikos reikalavimus. Atitinkamai būtina laikytis nurodytų reikalavimų dirbant kompiuteriais namie. Informacinės visuomenės kompiuterija

  26. Pagrindiniai pricipai • Specialiųjų poreikių tenkinimo principas – išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikių tenkinimui: specialiųjų poreikių mokinių adaptavimuisi socialinėje aplinkoje ir visaverčiam integravimuisi į informacinę visuomenę, aprūpinant juos ir mokyklas reikiama technine ir programine įranga. • Valdymo, nukreipto į procesus ir informacijos nuolatinį tikslinimą, principas – Strategijos įgyvendinimo eiga turi būti kasmet sistemingai peržiūrima, vertinama ir aptariama. Informacinės visuomenės kompiuterija

  27. Pagrindiniai pricipai • Subsidiarumo principas – steigėjai ir mokyklos patys priima sprendimus dėl Strategijos įgyvendinimo regiono lygmeniu, atsižvelgdami į specifinius vietos bendruomenės poreikius. • Išteklių ir lėšų kooperavimo principas – pasinaudojant verslo parama aktyviau diegiamos IKT technologijos, aktyvinama mokslo ir studijų institucijų veikla diegiant IKT į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą. • Visuotinio kompiuterinio raštingumo principas – siekiama skatinti visus gyventojus naudotis kompiuterinėmis technologijomis ir paslaugomis, sudarant sąlygas jiems pasiekti reikiamą technologinio kompiuterinio raštingumo lygį ir ugdyti profesinį kompiuterinį raštingumą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  28. Pagrindiniai principai • Ugdymas – svarbiausia švietimo funkcija, apimanti ne tik visuomenės poreikius tenkinantį ir mokinių galimybes atitinkantį ugdymo turinį, šiuolaikinėmis technologijomis ir mokslo pasiekimais grįstą mokytojų, mokinių bendravimą, bet ir visapusiškai patogią ir patrauklią mokymo ir mokymosi aplinką, kokybišką mokymo ir mokymosi grįžtamąjį ryšį teikiantį mokinių pasiekimų vertinimą, veiksmingą vadybą ir savivaldą. • Strategijoje laikomasi nuostatos, kad IKT naudojimas bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme neturi tapti savitiksliu dalyku. IKT turi būti taikomos ugdymo procese siekiant, kad ir mokymas, ir mokymasis kokybiškai pakistų, kad jis vis labiau atitiktų atskiro individo poreikius, kad iš esmės pagerėtų mokyklų, mokytojų ir mokinių darbo veiksmingumas, o pats mokymas ir mokymasis taptų patrauklesnis mokiniui, kad kiekvienam šalies piliečiui būtų suteikiama daugiau galimybių kūrybinėms galioms skleistis ir savarankiškos veiklos poreikiams tenkinti. Informacinės visuomenės kompiuterija

  29. Strateginiai tikslai • Kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir plėsti modernias mokymo ir mokymosi paslaugas. • Formuoti skaitmeninę mokymo ir mokymosi infrastruktūrą, gerinti programinį ir technologinį mokyklų aprūpinimą, didinti IKT prieinamumą. • Ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą. • Taikyti IKT organizuojant ugdymo procesą (mokymą, mokymąsi, vertinimą) ir mokyklos valdymą. Informacinės visuomenės kompiuterija

  30. Elektroninės Europos kūrimo tikslai ir problemos. • IKT taikymas mokykloje. • Mokyklos kompiuterizavimo etapai. • IKT diegimo strategijos. • e. Mokykla projektai. • Studijų kompiuterizavimas. • Verslo požiūris į studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  31. e. Mokykla Informacija apie projekto eigą http://www.emokykla.lt/lt.php Informacinės visuomenės kompiuterija

  32. MKP – eMokykloje • http://mkp.emokykla.lt • Žemė, augalai, gyvūnai. • Gimtoji istorija nuo 7 iki 12 klasės • Įdomioji Lietuvos istorija • Kūryba ir tradicijos. Geometriniai lietuvių audinių raštai • Lietuvių etninė kultūra Informacinės visuomenės kompiuterija

  33. Internetinės priemonėseMokykloje Virtuali aplinka (Atutor, Moodle) http://vma.emokykla.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  34. AIKOS • Informacija apie einamaisiais metais priimamų mokytis, besimokančiųjų aukštosiose ir profesinėse mokyklose, laisvų darbo vietų bedarbių skaičių. • Vykdomas struktūrinių fondų projektas AIKOS 6 008 527 Lt http://www.aikos.smm.lt Informacinės visuomenės kompiuterija

  35. Sėkmės garantija • Kompiuterinės įrangos kiekvienoje mokykloje “kritinė masė”. • Pedagogų kompiuterinis raštingumas. • Patrauklios ir visiems suprantamos taikomosios programos. Informacinės visuomenės kompiuterija

  36. Elektroninės Europos kūrimo tikslai ir problemos. • IKT taikymas mokykloje. • Mokyklos kompiuterizavimo etapai. • IKT diegimo strategijos. • E. Mokykla projektai. • Studijų kompiuterizavimas. • Verslo požiūris į studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  37. Universitetų problemos ir galimybės Informacinės visuomenės kompiuterija

  38. Naujos studijų organizavimo galimybės • Plečiasi studijų procesas bei jo turinys – studentams prieinamas gerokai didesnis informacijos kiekis, o tai didina analizės ir sintezės galimybes. • Keičiasi mokymo proceso organizavimo galimybės – universitetai gali kooperuotis bendrai veiklai, dalis studijų gali būti perkeltos į virtualią aplinką. • Keičiasi dėstytojo vaidmuo – jis ne vien informacijos pateikėjas ar galimų sprendimų sufleris, bet ir studijų vadovas. • Keičiasi studijavimo procesas – plėtojama galimybė pradėti ir tęsti studijas pagal poreikį, individualizuojant studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  39. Universitetų problemos • Adaptacija – sukaupta patirtis, daug informacijos ir priemonių , todėl sunku sparčiai pereiti į elektroninę erdvę. • Dėstytojų ir vadovų kompiuterinioraštingumo trūkumas. • Didelė informacinių technologijų kaina, jos sparčiai sensta, brangus jų eksploatavimas. • Atsilieka informacinės infrastruktūros plėtra. Informacinės visuomenės kompiuterija

  40. Elektroninės Europos kūrimo tikslai ir problemos. • IKT taikymas mokykloje. • Mokyklos kompiuterizavimo etapai. • IKT diegimo strategijos. • E. Mokykla projektai. • Studijų kompiuterizavimas. • Verslo požiūris į studijas. Informacinės visuomenės kompiuterija

  41. Verslo požiūris į universitetus ir jaunus specialistus • Universitetai moko ne to, ko reikia verslui. • Universitetai neišmoko dirbti su mūsų firmoje naudojamais paketais ir sistemomis. • Universitetai per mažai skiria dėmesio kolektyviniams darbui. • Universitetai nerengia projektų vadovų, verslo lyderių. • Per mažai idėjų ateina iš universitetų. Informacinės visuomenės kompiuterija

  42. Lietuvos informacinių technologijų sektoriaus vertinimas • 10-20 Lietuvos IT kompanijų. • Tik keletas kompanijų gamina intelektualius produktus eksportui. • Iš viso apie Lietuvoje dirba 4000 specialistų. • Laukiamas augimas iki 5-6 tūkstančių. • Sektorius augs greičiau negu BVP - nėra perteklinių pajėgumų. • Rinkos galimybės yra didesnės negu pajėgumai. Informacinės visuomenės kompiuterija

  43. Mokslo ir verslo ryšys • Universitetinio išsilavinimo, nors ir geros kokybės, nepakanka, kad jaunas specialistas iš karto būtų naudingas kompanijoje. • Jis/ji tampa tikru specialistu tik po to, kai įgyja patirties. • De facto švietimo sistema yra išsiplėtusi gerokai už universitetų ribų.Šis “išplitimas” niekada nebuvo finansuojamas valstybės. • Iki šiol ši problema yra dalinai sprendžiama kombinuojant studijas su darbu. • Lietuvos IT kompanijos investuoja įjaunusžmones, tačiau tam yra ribos. Informacinės visuomenės kompiuterija

  44. Kritinėsąsaja „Protų nutekėjimas”, kt. Studijos „Tapimas naudingu” (+-1 metai) Darbas (spec. mokymas) Universitetai (valstybė) ??? Kompanijos Informacinės visuomenės kompiuterija

  45. Informacinės visuomenės iššūkiai • Būtina skirti nuolatinį dėmesį visų lygių švietimo ir mokslo darbuotojų , ypač vadovaujančių , kompiuteriniam raštingumui. • Ryžtingai peržiūrėti studijų planus, skiriant reikiamą dėmesį informacinių technologijų įvaldymui bei taikymui pasirinktoje studijų kryptyje. Informacinės visuomenės kompiuterija

  46. Informacinės visuomenės iššūkiai • Revizuoti specialybių skalę , atsižvelgiant į šiuolaikinę šalies ūkio bei informacinės visuomenės kūrimo situaciją . • Ieškoti glaudesnių mokslo ir verslo ryšių. • Amžina kiekybės ir kokybės problema. Informacinės visuomenės kompiuterija

  47. Ačiū už dėmesį Informacinės visuomenės kompiuterija

More Related