Apie Europos Sąjungos Teisingumo Teismą bendrai

1. ApieEuropos Sąjungos Teisingumo Teismą bendrai

2. ESTT po Lisabonos sutarties sudaro (ES S 19 str. 1 d.): • Teisingumo teismas • Bendrasis teismas (ex PIT) • ES Tarnautojų teismas buvo įsteigtas kaip teisėjų kolegija, dabar specializuotas teismas, įsteigtas prie BT Europos Sąjungos ir jos tarnautojų ginčams nagrinėti (perduota 117 bylų iš PBT). Sąjungos tarnautojų teismo būstinė įkuriama BT.

3. TT ir BT sudėtis, kadencija • TT sudaro 27 teisėjai (po vieną iš kiekvienos valstybės narės) ir 8 generaliniai advokatai. Teisingumo Teismo prašymu Taryba, spręsdama vieningai, gali padidinti generalinių advokatų skaičių. • BT sudaro ne mažiau kaip po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės (dabar 27) (ESTT statute gali būti nustatytas didesnis teisėjų skaičius), bet čia nėra generalinių advokatų. Teisingumo Teismo statute gali būti nustatyta, kad Bendrajam Teismui padeda generaliniai advokatai. • TT ir BT teisėjai skiriami 6 metų kadencijai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statute nustatytomis sąlygomis kas treji metai yra keičiama dalis teisėjų ir generalinių advokatų. • Baigę kadenciją teisėjai ir generaliniai advokatai gali būti paskiriami kitai kadencijai. Teisėjai trejiems metams išsirenka teismo pirmininką.

4. Teisėjų ir GA skyrimas, reikalavimai pareigoms • TT teisėjai, generaliniai advokatai ir BT teisėjai skiriami bendru valstybių narių vyriausybių susitarimu, pasikonsultavus su specialiu komitetu. komitetas, Steigiamas prieš valstybių narių vyriausybėms skiriant teisėjus. Komitetą sudaro septyni asmenys, kurie yra parenkami iš buvusių Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo narių, nacionalinių aukščiausiųjų teismų narių, pripažintos kompetencijos teisininkų, iš kurių vieną siūlo Europos Parlamentas. • Nėra nustatyta jokių specifinių reikalavimų teisėjų pareigoms užimti. TT teisėjai ir generaliniai advokatai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamos jų šalies reikalavimus, keliamus aukščiausioms teisėjo pareigoms, arba yra pripažintos kompetencijos teisės specialistai. Bendrojo Teismo nariai parenkami iš asmenų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina aukštoms teisėjo pareigoms keliamus reikalavimus. • Teisėjai negali eiti jokių politinių ar administracinių pareigų, negali turėti jokio mokamo ar nemokamo darbo, išskyrus atvejus, kai Taryba padaro išimtį šiuo klausimu. Teisėjai (ir generaliniai advokatai) privalo gyventi ten, kur yra Teismo būstinė.

5. Generaliniai advokatai • TT talkina 8 generaliniai advokatai. Generalinio advokato pareiga – viešame posėdyje visiškai nešališkai ir nepriklausomai pateikti TT savo motyvuotą nuomonę. Jų nuomonė Teismui nėra privaloma, tačiau daugumoje atveju TT priima sprendimą pagal GA nuomonę. Vienoje byloje paskiriamas vienas generalinis advokatas, kurį paskiria Pirmasis generalinis advokatas (renkamas 1 metams generalinių advokatų). Generaliniai advokatai parenkami iš teisininkų, kurių nepriklausomumas nekelia abejonių ir kurie tenkina atitinkamus jų šalies reikalavimus aukščiausioms teisėjų pareigoms eiti arba yra plačiai žinomi teisės specialistai. 5 Generaliniai advokatai parenkami iš didžiųjų valstybių (Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, Ispanija, likusieji iš kitų valstybių narių rotacijos būdu.

6. ESTT jurisdikcija ESTT svarbiausia funkcija – užtikrinti teisės laikymąsi aiškinant ir taikant ES teisę Teismo praktika: įtaka ES teisės raidai • Kompetencijos tarp EB ir VN pasidalijimas: jei EB yra priėmusi teisės aktą tam tikroje srityje, VN negali priiminėti savo teisės aktų toje srityje: Byla 22/70, Komisija v. Tarybą (ERTA) [1971] • Tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali remtis direktyvomis tiesiogiai nacionaliniuose teismuose: Byla 41/74, Van Duyn [1974]; • EB teisei prieštaraujantys įstatymai turi būti netaikomi: Byla 106/77 (Simmenthal I) [1978]. • Tarybos priimti teisės aktai nesilaikant reikalavimo konsultuotis su EP turi būti laikomi negaliojančiais: Byla 138/79, Roquette Freres v. Tarybą [1978].

7. ESTT jurisdikcija ES sutartis 19 straipsnis 3 dalis: Vadovaudamasis Sutartimis Europos Sąjungos Teisingumo Teismas: a) priima sprendimus dėl valstybės narės, institucijos ar fizinio arba juridinio asmens pateiktų ieškinių; b) valstybių narių teismų prašymu priima prejudicinius sprendimus dėl Sąjungos teisės išaiškinimo arba institucijų priimtų aktų galiojimo; c) priima sprendimus kitais Sutartyse nustatytais atvejais.

8. Tiesioginiai ieškiniai: • Ieškiniai dėl įsipareigojimų neįvykdymo: • Komisija  prieš VN-ę (SESV 258 straipsnis); • Valstybė narė prieš VN-ę (SESV 258 str.).

9. Ieškiniai dėl teisės akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai): 2. Ieškiniai dėl teisės akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai): Privilegijuoti ieškovai – 263 str. 2 dalis: • Valstybės narės • Taryba • Komisija • EP Iš dalies privilegijuoti ieškovai – 263 str. 3 dalis: • ECB • RK • AR Privalo įrodyti savo suinteresuotumą, tik dėl jų prerogatyvų gynimo. Neprivilegijuoti ieškovai – 263 str. 4 dalis: • Fiziniai asmenys • Juridiniai asmenys Gali ginčyti teisės aktus, kurie: • yra skirti pareiškėjui; • yra tiesiogiai ir konkrečiai su pareiškėju susiję; • dėl reglamentuojančio pobūdžio teisės aktų, kurie nereikalauja tolimesnių įgyvendinimo priemonių tiesiogiai susiję su pareiškėju. Atsakovai • SESV 263 str. 1 dalis: Taryba, Komisija, EP, ECB, EVT (Lisabonos naujovė), Sąjungos įstaigos ar organai Lisabonos naujovė)

10. Ieškiniai dėl teisės akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai): Teisės akto panaikinimo pagrindai: SESV 263 str. 2 d. išvardinti materialūs ieškinio panaikinimo pagrindai: • teisės aktą priėmusios institucijos kompetencijos trūkumas; • esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimas; • sutarties ar antrinio teisės akto pažeidimas ( taip pat nerašytinė teisė) • piktnaudžiavimas įgaliojimais. Ieškinyje privaloma aiškiai nurodyti ieškinio pagrindą, kad Teismas galėtų nuspręsti ar yra vienas iš Sutartyje numatytų pagrindų.

11. Ieškiniai dėl teisės akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai): Terminai, 230 str. 5 d. Ieškinys turi būti pareikštas per du mėnesius nuo tos dienos: • kai aktas buvo oficialiai paskelbtas • nuo tos dienos, kai apie jį buvo individualiai pranešta ieškovui • nuo dienos, kai ieškovas apie jį sužinojo.

12. Ieškiniai dėl teisės akto panaikinimo (SESV 263-264 straipsniai): Sprendimas  byloje pagal ieškinį  dėl teisėtumo: • Pripažįsta skundžiamą aktą negaliojančiu (SESV 264 str. 1 dalis (niekinis nuo priėmimo) • Galimybė nurodyti, kurie paskelbto negaliojančiu t.a. padariniai lieka nekeičiami (SESV 264 str. 2 dalis) • Pagal 266 str. institucijos privalo imtis priemonių ESTT sprendimui įvykdyti

13. Ieškiniai dėl neveikimo (SESV 265 str.) 3. Ieškiniai dėl neveikimo (SESV 265 str.) Pagal ieškovo teisinį statusą yra skiriami: • Privilegijuoti ieškovai: valstybė narė arba ES institucija (EP, EVT, Taryba, EK, AR, ECB). • Neprivilegijuoti ieškovai: fiziniai ir juridiniai asmenys. To asmens atžvilgiu nepriimtas teisės aktas, turintis individualų pobūdį/Bendrasis Teismas. Lisabonos S naujovės: 1) Į privilegijuotų ieškovų sąrašą įtraukiamas ECB (iki tol buvo iš dalies privilegijuotas ieškovas); 2) Į ieškovų (privilegijuotų) sąrašą įtraukiama EVT.

14. Ieškiniai dėl neveikimo (SESV 265 str.) Atsakovai • ES institucijos: Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba, Taryba, Komisija, Europos centrinis bankas; • Sąjungos įstaigos ir organai; Lisabonos S naujovės: 1)EVT įtraukiama į atsakovų sąrašą; 2) Sąjungos įstaigos ir organai įtraukiami įatsakovų sąrašą.

15. Ieškiniai dėl neveikimo (SESV 265 str.) Ikiteisminė stadija • Būtina atitinkamą instituciją paraginti atlikti atitinkamus veiksmus; • Jei per du mėnesius po tokio paraginimo ta institucija, įstaiga ar organas neapibrėžia savo pozicijos, ieškinys gali būti pateikiamas per kitus du mėnesius. • Jei ta institucija, įstaiga ar organas per du mėnesius po tokio raginimo atlieka veiksmus, kurių neatlikimas yra skundžiamas, ieškinio dėl neveikimo pareiškimas nebėra galimas, nes išnyksta pats ginčo objektas.

16. Ieškiniai dėl neveikimo (SESV 265 str.) Ieškinio dėl neveikimo pagrindas • 1. Nesiėmimas atitinkamų teisinių veiksmų, kuriuos atlikti reikalauja ES teisė. • 2. Piktnaudžiavimas diskrecijos teise. Diskrecija turi būti ribota – jei institucija turi plačią diskrecijos laisvę (pvz.: EK turi plačią diskrecijos laisvę nuspręsti, ar pareikšti ieškinį dėl pažeidimo), toks institucijos neveikimas traktuotinas kaip diskrecijos laisvės įgyvendinimas. • Institucijų neveikimo teisėtumas tikrinamas tiek pirminės tiek antrinės teisės požiūriu. • Ieškovas turi nurodyti konkrečią iš pirminės arba antrinės teisės kylančią atsakovo pareigą veikti arba ES institucijos piktnaudžiavimą diskrecijos teise

17. Ieškiniai dėl neveikimo (SESV 265 str.) Ieškinys dėl neveikimo pagrįstas, jeigu nustatomi pažeidimai: • Dėl ES teisėje nustatytos pareigos veikti; • Dėl piktnaudžiavimo diskrecijos laisve. Sprendimas byloje pagal ieškinį dėl neveikimo: • Pripažįsta, kad institucija, įstaiga ar organaspažeisdamas Sutartį, neatliko atitinkamų veiksmų; • Konstatuojamojo pobūdžio – neveikimas pažeidė Sutartį; • Institucija, įstaiga ar organas privalo imtis būtinų priemonių Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimui įvykdyti (SESV 266 str.).

18. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str 4. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str. SESV 268 straipsnis (EB sutarties ex 235 straipsnis) • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, numatytu 340 straipsnio antrojoje ir trečiojoje pastraipose. SESV 340 str. 2, 3 dalys (EB sutarties ex 288 straipsnis) • Deliktinės atsakomybės atveju Sąjunga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai. • Nukrypdamas nuo antrosios pastraipos, Europos centrinis bankas pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus atlygina bet kokią žalą, kurią padaro pats bankas ar jo tarnautojai, atlikdami savo pareigas.

19. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str • ES deliktinė atsakomybė– nesutartinės atsakomybės rūšis, kuomet šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai. Atsakomybė atsiranda padarius teisės pažeidimą (deliktą) – pažeidus ES teisę. • Sąjungos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė. • ES deliktinės atsakomybės taikymas – išimtinė TT (jeigu kreipiasi valstybė narė) bei Bendrojo teismo (jeigu ieškinį paduoda privatus asmuo) prerogatyva.

20. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str Ieškovai: • Valstybė narė; • Fiziniai ar juridiniai asmenys (bet kuris asmuo, kuriam Sąjungos institucijos ar tarnautojo veikla buvo sukelta žala). Atsakovas: ES, atstovaujama institucijos, kurios veiksmais padaryta žala.

21. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str. • Ieškiniai dėl žalos atlyginimo sudaro savarankišką ieškinių rūšį greta ieškinių dėl panaikinimo. • Ieškiniai dėl žalos atlyginimo iš dalies kompensuoja privačių asmenų teisės pareikšti ieškinį ESTT dėl panaikinimo ribojimą.

22. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str. Terminas pareikšti ieškinį - ESTT statuto 46 str.: • Bylos prieš Sąjungą su deliktine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti. Ieškinio senaties terminas nutraukiamas, jei pradedamas procesas Teisingumo Teisme arba jei prieš iškeliant tokią bylą nukentėjusioji šalis paduoda prašymą atitinkamai Sąjungos institucijai. Pastaruoju atveju byla turi būti iškelta per Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį; • ETT: žalą patyrusio asmens reikalavimo atžvilgiu negali būti pritaikyta senatis, jeigu asmuo apie žalą sukeliantį įvykį sužinojo vėliau (Byla 145/83, Adams/EK).

23. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str. • ES deliktinės atsakomybės sąlygosnėra nustatytos Sutartyje; • Pirmą kartą nustatytos Lütticke byloje (pirma, EB teisės pažeidimas, kuris pasireiškia neteisėtais EB institucijos veiksmais, antra, asmeniui padaryta žala, ir, trečia, priežastinis ryšys tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos) • Bergaderm byloje Teismas nusprendė, jog ES deliktinės atsakomybės ir valstybių atsakomybės dėl žalos sąlygos turi būti vienodos.

24. Ieškiniai institucijoms dėl žalos atlyginimo, SESV 268 str. ES deliktinės atsakomybės sąlygos: • pirma, pažeistos ES teisės normos tikslą suteikti teises asmeniui; • antra, pažeidimo pakankamą rimtumą, • trečia, asmens patirtą žalą, • ketvirta, priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos.

25. Netiesioginiai ieškiniai • Prejudicinis sprendimas, SESV 267 str. tai atvejai, kada į ESTT kreipiasi valstybės narės nacionalinis teismas, kuris susiduria su ES teisės taikymu, dėl ES teisės normos galiojimo (išsk. Sutartis) arba išaiškinimo, prašydamas priimti prejudicinį sprendimą. Todėl vadinama nac. Teismo kreipimasis dėl prejudicinio sprendimo.

26. Netiesioginiai ieškiniai • Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: • a) Sutarčių išaiškinimo; • b) Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo. • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. • Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teismą. • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme nagrinėjant bylą, susijusią su sulaikytu asmeniu, Teismas sprendimą priima kiek galima greičiau.

27. Netiesioginiai ieškiniai Prejudicinio sprendimo tikslingumas: • vieningo ES teisės taikymo ir aiškinimo užtikrinimas valstybėse narėse. “prejudicinio sprendimo esmė yra apsaugoti Sutartimis sukurtos teisės pobūdį, o tikslas yra užtikrinti, kad visomis aplinkybėmis visose valstybėse narėse ši teisė būtų vienoda“ (Byla 166/73, Rheinmühlen)

28. Netiesioginiai ieškiniai • Nacionalinio teismo teisė kreiptis ir pareiga kreiptis dėl prejud. spr., SESV 267 str. 2,3 dalys.: • Tokiam klausimui iškilus valstybės narės teisme, tas teismas, manydamas, kad sprendimui priimti reikia nutarimo šiuo klausimu, gali prašyti Teismą priimti dėl jo prejudicinį sprendimą. • Tokiam klausimui iškilus nagrinėjant bylą valstybės narės teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau apskundžiamas teismine tvarka, tas teismas dėl jo kreipiasi į Teismą.

29. Netiesioginiai ieškiniai Cilfit byloje TT nustatė sąlygas, atleidžiančias nuo pareigos kreiptis: • iškeltas klausimas nėra svarbus bylai, t. y. jeigu, nepriklausomai nuo atsakymo į šį klausimą, šis neturėtų jokios įtakos bylos baigčiai (Cilfit byla, 10 punktas); • ETT jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą ir pateikė atsakymą, netgi jei svarstyti klausimai nėra visai identiški (pranc. acte éclairé doktrina) (Cilfit byla 13, 14 punktai); • tinkamas EB teisės taikymas yra toks akivaizdus, kad dėl to negali kilti jokių pagrįstų abejonių (tai vadinama acte clair doktrina) (Cilfit byla 16 punktas).

30. Netiesioginiai ieškiniai TEISINIS PREJUDICINIO SPRENDIMO POVEIKIS • Prejud. spr. sukelia teisines pasekmes nuo jo paskelbimo dienos. • Prejud. spr. turi poveikį tiek nacionaliniam teismui, kuris iškilus klausimui jo nagrinėjamoje byloje kreipėsi į Teisingumo Teismą, tiek kitiems nacionaliniams teismams, nagrinėjantiems jiems pateiktas bylas. • Prejud. spr. sprendžia teisės klausimus ir įpareigoja nacionalinį teismą vadovautis Bendrijos teisės akto nuostatų išaiškinimu pagrindinėje byloje [žr. EBTT sprendimas Benedetti/Munari 26 punktą]. • Nacionalinis teismas, kreipęsis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, turi įgyvendinti tai, ką savo sprendimu nusprendžia (pranc. dit pour droit) Teisingumo Teismas. • Jeigu nacionalinio teismo sprendimas pagal nacionalinę teisę gali būti skundžiamas, kiekvienas toliau klausimą sprendžiantis teismas turi vadovautis prejudiciniu sprendimu, nors ir išlaiko galimybę vėl kreiptis į Teisingumo Teismą. • Bet kuris nacionalinis teismas, spręsdamas bylą, neturi teisės savarankiškai aiškinti ankstesniame prejudiciniame sprendime Teismo išaiškintų teisės normų. Jis taiko jau pateiktą išaiškinimą.

31. Kita ESTT kompetencija • ESTT jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal Sąjungos ar jos vardu sudarytos sutarties arbitražinę išlygą (SESV 272); • ESTT jurisdikcijai priklauso spręsti visus valstybių narių tarpusavio ginčus, susijusius su Sutarčių dalyku, jei tokis ginčai jam pateikiami pagal specialių šalių susitarimą (SESV 273 str.); • ESTT teikia nuomones dėl Sąjungos sudaromos sutarties atitikimo Sutarčių nuostatoms valstybės narės, EP, T ar EK prašymu. Jei teismo nuomonė yra neigiama, numatytas susitarimas negali įsigalioti, jei jis nėra iš dalies keistas arba Sutartys nėra peržiūrėtos (SESV 218 str. 11 pinktas).