210 likes | 400 Vues
Kogeneracijos potencialas ir jos plėtros centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje perspektyvos. Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas. 2007 m. kovo 6 d. Nacionalinis seminaras "Paskirstytosios energijos gamybos vaidmuo Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse".
E N D
Kogeneracijos potencialas ir jos plėtros centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje perspektyvos Vytautas Stasiūnas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas 2007 m. kovo 6 d. Nacionalinis seminaras "Paskirstytosios energijos gamybos vaidmuo Europos Sąjungoje ir Baltijos šalyse"
Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus plėtra/Nacionalinė šilumos energetikos strategija (2007)/ Centralizuotai tiekiamos šilumos poreikiai iki 2025 metų nedidės, kadangi įdiegus pastatų atnaujinimo programas, energijos vartojimas juose sumažės dvigubai, o naujai statomų pastatų charakteristikos atitiks ES standartus • Šilumos ūkį tvarkyti pagal šilumos ūkio specialiuosius planus • Palaipsniui įrengti termofikacines elektrines • Iki 2020 m. pastatyti 400 MW bendros galios termofikacines elektrines Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje ir kt. • Skatinti konkurenciją tarp šilumos gamintojų • Skatinti šilumos ir elektros gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių: • Iki 2010 m. Vilniuje įrengti komunalinių atliekų deginimo įrenginį (pajėgumas: 200 tūkst. t/metus) • 2010-2025 m. panašius įrenginius pastatyti Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. • Iki 2015 m. modernizuoti šilumos tiekimo sistemas (pakeisti iki 75% esamų vamzdynų) • Sudaryti palankias sąlygas namams renovuoti • Per energetinių paslaugų įmones skatinti privataus kapitalo dalyvavimą šilumos ūkio modernizavimo projektuose. • Sudaryti sąlygas šilumos vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdyme. • Užtikrinti rezervinių kuro atsargų kaupimą.
NES priemonių planas 2007-2013 (CŠT sektoriaus plėtros priemonės)
= 35 35 73 Elektra 50/55% Ko – generacija 100 120 Šiluma 85/90% = 50 50 PIRMINĖS ENERGIJOS SUTAUPYMAS Pirminės energijos sutaupymas: PES = 20/120 = 16,67%
KONDENSACINĖ ELEKTRINĖ KOGENERACINĖ ELEKTRINĖ ELEKTROS ENERGIJA 37 % KURO ENERGIJA 100 % ELEKTROS ENERGIJA 37 % ŠILDYMUI 35 % Į ŠILUMOS TINKLUS 53 % Gamybos nuostoliai po 10 % Tiekimo nuostoliai 18 % Nepanaudojama energija (nuostoliai) 53 % NAUDINDUMO KOEFICIENTAS 72 % NAUDINDUMO KOEFICIENTAS 37 %
ES DIREKTYVA 2004/8/EB • Dėl termofikacijos skatinimo, remiantis naudingosios šilumos paklausa vidaus energetikos rinkoje, ir iš dalies keičianti direktyvą 92/42/EEB NACIONALINĖS STUDIJOS • 2005 m. “Didelio naudingumo kogeneracijos potencialo Lietuvoje analizė ir reikiamų metodikų ar kitų teisinių priemonių, būtinų pilnam Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/8/EB įgyvendinimui, parengimas • 2006 m. “Elektros energijos pagamintos didelio naudingumo termofikacijos būdu kilmės garantijų, teikimo teisinio reglamentavimo rekomendacijų parengimas” • 2007 m. “NES numatytų kogeneracijos plėtros apimčių įgyvendinimo įtakos centralizuoto šilumos tiekimo sektoriaus efektyvumo didinimui ir šilumos bei elektros savikainos mažinimui analizė ir rekomendacijų jų įgyvendinimui parengimas”
Apibrėžimai (2004/8/EB) Kogeneracija (kogeneracijos procesas) – tai vienalaikė energijos gamyba, kai bendro proceso metu gaminama naudingoji šilumos bei elektros ir (ar) mechaninė energija. Kogeneracijos jėgainė (elektrinė) – įrenginių grupė, skirta elektros ir šilumos energijos gamybai, kurioje dalis naudingosios šilumos ir elektros/mechaninės energijos pagaminama kogeneracijos proceso metu. Kogeneracijos blokas – tai technologiškai susietų įrenginių grupė skirta bendro technologinio proceso metu gaminti elektros ir šilumos ar (ir) mechaninę energiją. Pvz.: garo katilas, garo turbina su elektros generatoriumi; dujų turbina, katilas utilizatorius, garo turbina ir generatorius. Didelio naudingumo termofikacija – tai termofikacija, atitinkanti III priede nustatytus kriterijus; Mikro termofikacijos įrenginiai – tai termofikacijos įrenginiai, kurių didžiausia elektros gamybos galia yra mažesnė už 50 kW; Mažos apimties termofikacija – tai mažesnės kaip 1 MW elektros galios termofikacijos įrenginiai
Esama padėtis • Jėgainių skaičius: 36 vnt (t.sk. CŠT įmonių – 18vnt; pramonės įmonių – 14 vnt; žemės ūkio ir visuomeninių įmonių – 4 vnt) • Instaliuota galia: • Elektros: 2667 MW (t.sk. biokuro jėgainės: 18 MW) • Šilumos: 4856 MW (t. sk biokuro jėgainės: 90 MW) • CŠT kogeneracinių jėgainių gamyba (2005): • Elektros: 1764 GWh (16,5% nuo elektros kiekio, patiekto į nacionalinį elektros tinklą) • Šilumos: 4793 GWh (47,4% nuo bendro šilumos kiekio patiekto į CŠT tinklą) • Potencialas: • Elektros: • 610,9 MW instaliuotinos elektros galios CŠT sistemose, kuriose yra galimybė naudoti gamtines dujas • 41,4 MW CŠT sistemose, kuriose gamtinių dujų nėra. • Šilumos: • 645,6 MW CŠT sistemose, kurios turi galimybę naudoti gamtines dujas • 115,4 MW CŠT sistemose, kurios ne. 652,3 MW 761 MW
CŠT kogeneracinių elektrinių elektros energijos kiekis patiektas į tinklą, 2005 • Pasiekti, kad iki 2020 m. kogeneracinėse elektrinėse pagaminama : • elektros energija sudarytų ne mažiau kaip 35 % (šiuo metu sudaro ~16 %) bendro elektros balanso; • Šilumos energija sudarytų ne mažiau kaip 75 % (šiuo metu sudaro ~50 %) bendro centralizuotai tiekiamos šilumos balanso.
ES Struktūrinės paramos panaudojimas 2007-2013 m. • Šilumos transportavimo tinklų ir jų priklausinių rekonstrukcija ir plėtra – parama iki 250 mln. Lt; • Energijos efektyvumą didinančių priemonių diegimas esamuose įrenginiuose – parama iki 90 mln.Lt; • Kogeneracijos plėtra centralizuoto šilumos tiekimo sistemose ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas energijos gamybai – parama iki 110 mln. Lt. • Buitinių atliekų deginimas– parama ??? mln. Lt.
Spręstinos problemos kogeneracijos plėtrai • Patikslinti elektros energijos supirkimo mechanizmą ir kainodarą, įvertinant kogeneracijos tikslingumą socialinės ekonomikos požiūriu (valstybiniame mastelyje); • Pradėti rengti investicinius projektus (verslo planus) 2007 – 2013 metams, įvertinant įmonių finansines galimybės projektų bendrafinansavimui ir laukiamą efektą šilumos bei elektros energijos gamybos ilgalaikėms kainoms (įmonių mastelyje); • Pradėti būtinus parengiamuosius darbus: teisės į disponuojamą turtą, teritorijų planavimo dokumentai ir pan. (įmonių mastelyje).
Primary Resource Factor (PRF) for different heating options 2 1 Electric heating Oil or gas boiler Heat pump DH (Coal CHP) DH (Gas CHP) DH (Biomass, waste incineration) DH (Waste heat) DH (Heat only boilers with fossil)
ES šalių pavyzdys: Viena (Austrija) Today Market share 35% 5.290 GWh Heat sold 2020 expected market share > 50% 7.500 GWh heat sold Growth based mainly on renewables and waste heat! 15
ES šalių pavyzdys: Viena (Austrija) New plants already under construction 2006 – biomass CHP + 37 MWth 2008 – waste utilisation Pfaffenau + 54 MWth 2008 – Geothermal source + 15 MWth 2009 – CHP repowering Simmering 1/2 + 170 MWth Installations to utilise capacities and to raise efficiency Additional mesh in the network + 100 MW useable Heat storage facility for district heating + 170 MW usable Planned plants – mid and long term options Bio fuel plants Further CHP-Repowering Coal based CHP including CO2 separation 16
ES šalių pavyzdys: Viena (Austrija) = No Energy wasted What is possible in Vienna is also possible elsewhere 17
Euroheat & Power Efficiency + renewables = district heating and cooling
Biokuras Iškastinis kuras Kogeneracija Centralizuotas šilumos tiekimas – lanksti, patikima ir galinti naudoti įvairų kurą sistema Atliekinė pramonės įmonių šiluma Geoterminė energija Komunalinės atliekos
Centralizuotai tiekiama šiluma – švari aplinka Vilnius – įrengta centralizuota šilumos sistema Praha – įrengta centralizuota šilumos sistema Anglijos miestas –įrengtos individualios (decentralizuotos) šildymo sistemos
Lietuvos CŠT sektorius apima I Stambios įmonės (>5 GWh šilumos gamyba per metus) • 58 šilumos tiekimo įmonės • 94hidrauliškai vientisos CŠT sistemos • ~27000 pastatų, iš jų ~17000 daugiabučiai • ~ 660000 butų (~ 2 mln. gyventojų) • Kuro suvartojimas ~1 mln. t.n.e./metus • Metinė apyvarta ~1 mlrd. Lt • VKEKK tvirtina kainas ir išduoda licencijas • Metinė gamyba ir realizacija: • ~ 10000 GWh patiekiama į tinklą • ~8200 GWh parduodama vartotojams • 12,9 ct/kWh vidutinė šilumos kaina nuo 2006 m. liepos 1 d. II Smulkios sistemos (<5 GWh šilumos gamyba per metus) • ~300 sistemų • Savivaldybės nustato kainas ir • išduoda licencijas • Nevykdo ŠŪĮ 30 str. 8 p. nuostatų (nepraneša VKEKK apie nustatytas kainas ir tarifus bei jų pagrindimą) • Trūksta (nėra) duomenų apie šias įmones ir jų sistemų būklę • Metinė gamyba: • ~1000 GWh (apie 10% rinkos) • ~ 20,0 ct/kWh vidutinė šilumos kaina