Docentas dr. Oleg Fedosiuk Olfed@mruni .lt

1. This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation • In Slide Show, click on the right mouse button • Select “Meeting Minder” • Select the “Action Items” tab • Type in action items as they come up • Click OK to dismiss this box • This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered. Baudžiamoji teisė (specialioji dalis)Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklaiLR BK XLIII SKYRIUS.(BK 286-289 str.) Docentas dr. OlegFedosiuk Olfed@mruni.lt

2. Valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą kaip įstatymo saugomas gėris • BK XLIII skyrius kriminalizuoja veikas, kuriomis kėsinamasi į valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Šios veiklos turinį apibrėžia Valstybės tarnybos įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas.

3. Valstybės tarnybos turinys • Valstybės tarnyba – teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusą, jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo viešojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politiką ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimą, koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklą, valdant, paskirstant finansinius išteklius ir kontroliuojant jų panaudojimą, atliekant auditą, priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus viešojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų išvadas, valdant personalą arba turint viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma (Valstybės tarnybos 1998 liepos 8 d. įstatymas Nr. VIII-1316. Nauja įstatymo redakcija nuo 2002 m. liepos 1 d.: Nr. IX-855, 2002-04-23, Žin., 2002, Nr. 45-1708).

4. Viešojo administravimo turinys • Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (Viešojo administravimo 1999 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-1234. Nauja įstatymo redakcija nuo 2007 m. sausio 1 d.: Nr. X-736, 2006-06-27, Žin., 2006, Nr. 77-2975 (2006-07-14).

5. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)Objektyvieji požymiai: • Įstatymo saugoma vertybė (pagrindinė) –valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Papildoma - šių asmenų sveikata, profesinis orumas. • Nukentėjusiaisiais gali būti valstybės tarnautojas ir viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. • Veika - pasipriešinimas. • Būdas: fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti • Veikos baigtumas siejamas su fizinio smurto panaudojimo ar grasinimo išreiškimo momentu (formalioji sudėtis). • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų. Atsako tiek tas asmuo, kurio atžvilgiu valstybės tarnautojas ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo vykdo įgaliojimus, tiek ir bet kuris pašalinis asmuo.

6. Pasipriešinimo nukentėjusieji • Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantis viešojo administravimo veiklą. Tokiais asmenimis yra prezidentūros, Seimo, vyriausybės institucijų, policijos, sienos apsaugos, valstybės saugumo, specialiųjų tyrimų tarnybos, mokesčių inspekcijos, teismo, prokuratūros, valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojai ir t.t. • Viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo pagal įstatymo prasmę yra viešojo administravimo subjektas, kuris nėra valstybės tarnautojas, tačiau kurį įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą (notaras, antstolis, advokatas, viešąsias paslaugas teikiančių įmonių “Regitra”, “Tuvlita”, “Registrų centras” ir pan. darbuotojas). Svarbu yra ne tai, kokias pareigas užima asmuo, bet tai, kad jis atlieka tam tikrą su jo tarnyba susijusią viešojo administravimo funkciją, kuriai pasipriešino kaltininkas.

7. Pasipriešinimas ir jo būdai • Pasipriešinimas – tai smurtiniai veiksmai, kuriais trukdoma asmeniui atlikti teisėtas tarnybines funkcijas. Įstatymas nurodo du būdus pasipriešinimo veikai padaryti: fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat jį panaudoti. Taigi pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo subjekto mušimu, smaugimu, pargriovimu, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto. • Pasipriešinimas paprastai siejamas su atsisakymu paklusti teisėtiems reikalavimams, tačiau valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo subjekto reikalavimų nevykdymas, nenaudojant fizinio ar psichinio smurto, nelaikomas pasipriešinimu. Nekvalifikuojamas pagal BK 286 str. ir pasipriešinimas neteisėtiems valstybės tarnautojo ir viešojo administravimo subjekto veiksmams.

8. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)Subjektyvieji požymiai: • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • kaltininkas supranta, kad naudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, ir nori taip veikti.

9. Pasipriešinimo santykis su kitais nusikaltimais • Jeigu pasipriešinimo metu padarytas nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti, sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, pakanka veiką kvalifikuoti pagal BK 129 str. 2 d. 10 p., 135 str. 2 d. 10 p. ar 138 str. 2 d. 10 p. Inkriminuotini BK 286 str. nereikia. • Tuo tarpu veika kvalifikuojama tik pagal BK 286 str., jeigu pasipriešinimo metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas arba grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Šiuo atveju BK 140 str. ar 145 str. 1 d. atskirai inkriminuoti nereikia. • Pasipriešinimo metu padarytas turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.) inkriminuotinas kartu su BK 286 str. kaip idealioji sutaptis.

10. Specialios pasipriešinimo normos • Pasipriešinimas teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui ar teismo antstoliui procesinei veiklai baudžiamas taikant specialią normą, reglamentuojančią atsakomybę už nusikaltimą teisingumui (BK 231 str.). • Pasipriešinimas policijos pareigūnui arba kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, padarytas sambūryje riaušių metu kvalifikuojamas pagal BK 283 str. 2 d. • Sulaikyto, suimto, atliekančio arešto ar laisvės atėmimo bausmę asmens, pasipriešinimas, padarytas sulaikymo ar laisvės atėmimo vietoje riaušių metu, kvalifikuojamas pagal BK 239 str. 2 d.

11. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 str. 1 d.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugomas vertybė (pagrindinė) – valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą. Papildoma - profesinis orumas. • Nukentėjusiuoju yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. • Veika – susideda iš dviejų būtinų požymių: a) neteisėtas reikalavimas iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikytikaltininko ar kitų asmenų naudai; b) psichinės prievartos naudojimas. • Baigtumas - nukentėjusiojo supažindinimas su pretenzijos ir grasinimo turiniu momentas (formalioji sudėtis). • Asmens, trauktino atsakomybėn, amžius – ne mažesnis kaip 16 metų.

12. Neteisėtas reikalavimas kaip veikos požymis • Reikalavimo požymis turi būti suprastas kaip kito asmens vertimas, t.y.kaip tam tikras poveikis kitam asmeniui, siekiant kas šis pasielgtų prieš savo valią taip, kaip nori kaltininkas. Reikalavimas kaip objektyvus požymis gali pasireikšti įvairiai: kaip atviras reikalavimas atlikti tam tikrą veiksmą ar nuo jo susilaikyti ir kaip kitoks nukentėjusiojo supažindinimas (žodžiu, raštu, veiksmu) su pretenzijos turiniu ir su jos prievartiniu pobūdžiu, pvz., užuominomis leidžiant jam suprasti apie būtinumą vienaip ar kitaip pasielgti. • Taikant BK 287 str. turi būti nustatytas reikalavimo neteisėtumas, t.y. turi būti konstatuota, kad reikalavimas nesusijęs su kaltininko ar kito asmens teisės įgyvendinimu. Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę (tikrą ar tariamą), veika nekvalifikuojama pagal BK 287 str., tačiau gali sudaryti savavaldžiavimo požymius (BK 294 str.).

13. Psichinė prievarta kaip veikos požymis • Taikant BK 287 str., turi būti nustatyta, kad kaltininkas naudojo psichinę prievartą. Psichinės prievartos pobūdis nedetalizuojamas normoje, ją gali sudaryti įvairaus turinio grasinimai. • Grasinimai gali būti apibrėžti ir neapibrėžti, kai jų turinys nustatomas iš įvykio konteksto (sprendžiama, ką kaltininkas turėjo galvoje). Grasinama gali būti neigiamomis pasekmėmis tiek tuoj pat, tiek ir ateityje. Nukentėjusysis gali būti bauginamas neigiamomis pasekmėmis jam pačiam, jo artimiesiems arba kitiems žmonėms, kurie jam rūpi. Tačiau grasinimai skųstis viršininkui arba paviešinti blogą tarnautojo darbą, netraktuotini kaip psichinė prievarta.

14. Grasinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 str. 1 d.)Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesioginė tyčia • kaltininkas suvokia, kad panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas) verčia valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį įvykdyti neteisėtą reikalavimą jo ar kitų asmenų naudai, ir nori taip veikti. • Jeigu kaltininkas pagrįstai (sąžiningai) klysta, manydamas, jog įgyvendina savo ar kito asmens teisę, jo veikoje nėra tyčinės kaltės. Tokia veika gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 str.).

15. Kvalifikuota sudėtis • Veika kvalifikuojama pagal BK 287 str. 2 d., jeigu kaltininkas verčia valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikytikaltininko ar kitų asmenų naudai panaudodamas fizinį smurtą.

16. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą (BK 288 str.)Objektyvieji požymiai • Įstatymo saugoma vertybė – valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veiklą. • Nukentėjusiuoju yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. • Veika - kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą verčiant atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai. • Veika yra baigta nuo kišimosi pradžios (formalioji sudėtis). • Asmuo, trauktinas atsakomybėn, apibūdinamas specialiais požymiais: juo gali būti tik toks asmuo, kuris dėl savo valstybės tarnautojo, visuomenės veikėjo, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovo padėties turi tikėtinos įtakos paveikti valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį.

17. Kišimasis kaip veika • Kišimasis pagal normos prasmę suprastinas kaip poveikis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui verčiant atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus kaltininko ar kitų asmenų naudai. • Kišamasi gali būti įvairiais būdais: skambinant telefonu, atsiunčiant el. laišką, SMS, asmeninio pokalbio metu, prašant tarnautojo artimojo įtikinti jį elgtis kaltininko naudai ir pan. • BK 288 str. taikomas tik tais atvejais, kai kišimosi būdai nesudaro kito nusikaltimo: grasinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 287 str.), papirkimo (BK 227 str.). • Kišimosi veika yra baigta nuo valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens supažindinimo su prašymo (reikalavimo) turiniu (formalioji sudėtis).

18. Naudojimasis įtaka kaip būtinas kišimosi požymis • Būtinuoju kišimosi požymiu yra tai, kad kaltininkas daro poveikį valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui naudodamasis savo įtaka, kurios pagrindu yra pareigos valstybės tarnyboje, žinomumas visuomenėje, politinės ar visuomeninės organizacijos, kurią atstovauja kaltininkas, svarba. Konstatuojant naudojimąsi įtaka, pakanka vien prisistatymo kaip atitinkamo valstybės tarnautojo, visuomeninio ar politinio veikėjo. • Nesudaro nagrinėjamo nusikaltimo valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vertimas atlikti teisėtus veiksmus. • Kišimasis, sukėlęs atitinkamą didelę žalą valstybės interesams, gali sudaryti kito nusikaltimo – piktnaudžiavimo požymius (BK 228 str.). Nustačius piktnaudžiavimo sudėties požymius, veika kvalifikuotina tik pagal BK 228 str., o BK 288 str. netaikomas.

19. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą (BK 288 str.)Subjektyvieji požymiai • Pakaltinamumas • Tiesiogine tyčia • kaltininkas suvokia, kad naudodamasis savo įtaka kišasi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, ir nori taip veikti.

20. Atsakomybė už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimą (BK 289 str.) • Minėtas nusikaltimas pasireiškia melagingu prisistatymu valstybės tarnautoju ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiu asmeniu, atitinkamo tarnybinio pažymėjimo pateikimu ir pan. • Tais atvejais, kai ši veika atliekama darant kitą nusikaltimą, pvz., vagystę, plėšimą ir t.t., BK 289 str. taikomas kartu su kitu BK straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už daromą nusikaltimą. • Tais atvejais, kai ši veika atliekama darant sukčiavimą, BK 289 str. netaikytinas, nes vardo pasisavinimas apimamas apgaulės požymio.

21. Atsakomybė už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą (BK 290 str.) • BK 290 str. taikomas tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo įžeidžiamas dėl savo tarnybinės veiklos. Jeigu toks asmuo įžeidžiamas dėl priežasčių, nesusijusių su jo tarnybinę veiklą, veika kvalifikuojama pagal bendrą įžeidimo normą (BK 155 str.). • Tais atvejais, kai viešai pažeminamas teisingumą vykdantis teisėjas, veika kvalifikuojama pagal BK 232 str. kaip nepagarba teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybę už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą numato ne tik baudžiamieji, bet ir administraciniai įstatymai. ATPK 1862 str. nustato atsakomybę už antstolio garbės ir orumo žeminimą, o BK 187 str. – už įvairių teisėsaugos institucijų tarnautojų įžeidimą. Kol kas teisėje nėra aiškių kriterijų atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už valstybės tarnautojų įžeidimą. Manytina, kad atsakomybė už šią veiką turėtų būti sukoncentruota vienos viešosios teisės šakos ribose.