III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS

1. III. ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS Dr. V. PELECKIENĖ 2012.

2. Paskaitos tikslai: • Supažindinti studentus su: • Atliktais švietimo organizavimo tyrimais Lietuvoje (TALIS tyrimas); • Švietimo organizacijų kultūra; • Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose; • Pedagoginės veiklos modeliai

3. Mokomojo proceso organizavimo būdai: • Mokomojo laiko struktūra ir paskirstymas • Veiklos vertinimas, valdymas, vadovavimas • Mokymo planai, paskaitos, egzaminai

4. TALIS duomenų analizė • TALIS (Tarptautinis mokymo ir mokymosi tyrimas) buvo atliktas Nacionalinio egzaminų centro Mokinių pasiekimų tyrimų ir analizės skyriaus 2008 metais.

5. Tikslinė TALIS populiacija • Tyrime buvo apklausti žemesniojo vidurinio ugdymo (Lietuvoje - 5-10 klasių ) mokytojai ir mokyklų, kuriose jie dirba, direktoriai

6. Svarbiausi TALIS tyrimo objektai • Mokymo praktika, įsitikinimai ir nuostatos. • Mokytojų profesinė raida. • Mokytojų darbo įvertinimas ir jo rezultatų panaudojimas mokytojams skatinti. • Veiksniai, turintys įtakos mokyklų lyderių formavimuisi

7. TALIS Lietuvoje • TALIS Lietuvoje vyko 2008 m. kovo-balandžio mėnesiais. • Tyrime dalyvavo 3535 mokytojai iš 206 mokyklų ir jų direktoriai.

8. Mokytojų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes • Šalys išdėstytos didėjimo tvarka pagal mokytojų, kuriems mažiau negu 30 metų, skaičių: • 1)Italija,2) Ispanija, 3)Austrija, 4)Bulgarija, • 5) Portugalija,6) Danija,7) Lietuva • Tirtose šalyse jaunesnių negu 30 metų mokytojų apie 15 proc. • Lietuvoje tokių mokytojų yra tik 9 proc.

9. Mokytojų pedagoginio darbo patirtis • Šalys išdėstytos didėjimo tvarka pagal mokytojų, turinčių didesnę negu 20 metų pedagoginio darbo patirtį, skaičių: • Lietuva yra nuo galo 3 vietoje, po jos yra tik Italija ir Austrija.

10. Mokytojų pedagoginio darbo patirtis • Tirtose šalyse vidutiniškai beveik 2/3 mokytojų turi didesnę negu 10 metų pedagoginio darbo patirtį. • Lietuvoje – 78 proc. • Didesnę negu 20 metų pedagoginio darbo patirtį Lietuvoje turi 49 proc. mokytojų.

11. Mokyklos ištekliai • Lietuvoje jaučiama kvalifikuotų mokytojų stoka. Kitų darbuotojų (pvz. pagalbinių darbuotojų) stoka ne tokia ryški. • Pagal mokymo priemonių, kompiuterių ir kitokios įrangos stoką Lietuva stipriai viršija TALIS vidurkį. • Mažiau jaučiama tik medžiagos bibliotekoje stoka. • Lietuvoje darbuotojų trūkumas mažesnis negu mokymui skirtų priemonių ar įrangos.

12. MokyklosklimatasVeiksniai, susijęsumokytojais • Lietuvoje labiausiai jaučiami pedagoginės kvalifikacijos trūkumai (38 proc.): • Lietuva yra 5 vietoje po Meksikos, Italijos, Turkijos, Ispanijos.

13. Mokyklosklimatas (2)Veiksniai, susijęsumokiniais • Nustatyta, kad tiriamose šalyse labiausiai mokymui trukdo: • pamokų praleidinėjimas – 45 proc., • drausmės problemos – 60 proc. • ir vėlavimas į mokyklą – 39 proc. • Lietuvoje ypač didelė problema yra pamokų praleidinėjimas (89 proc.). • Lietuvoje vis dažniau susiduriama su mokytojų arba personalo gąsdinimu ar užgauliojimu. • Šiuo rodikliu mus lenkia tik Meksika.

14. Profesinė raida • Mokytojų dalyvavimas profesinės raidos renginiuose per 18 mėnesių iki tyrimo • Šalys išdėstytos mažėjimo tvarka pagal mokytojų, dalyvavusių profesinės raidos renginiuose, skaičių: • Ispanija, • Švedija; • Australija; • Austrija; • Lietuva

15. Profesinė raida (2) • Vidutinis profesinės raidos renginių dienų skaičius (tarp juose dalyvavusių mokytojų) per 18 mėnesių iki tyrimo • Nors Lietuvos mokytojai aktyviai dalyvauja profesinės raidos renginiuose, • tačiau nusileidžia kitų šalių mokytojams pagal vidutinį jiems skirtą dienų skaičių (Lietuva užima 16 vietą.); • T.y. jeigu Meksikoje tam buvo skiriama 39 d, Bulgarijoje 32 d. tai Lietuvoje tik 12 d.

16. Priežastys, neleidžiančios aktyviau dalyvauti profesinės raidos renginiuose • Beveik visose tyrime dalyvavusiose šalyse buvo nurodytos dvi pagrindinės priežastys: • profesinės raidos renginių ir pamokų tvarkaraščio nesuderinamumas (TALIS ir Lietuvos vidurkiai – 47 proc.). • tinkamų profesinės raidos renginių trūkumas (TALIS vidurkis – 42 proc., Lietuvos – 53 proc.)

17. Profesinės raidos renginių nauda • Mokytojai labai teigiamai nusiteikę visų profesinio tobulinimosi sričių atžvilgiu (TALIS vidurkis nežemesnis nei 74 proc.). • Išimtis yra Belgija , kurioje mokytojai renginius laiko kur kas mažiau naudingais (20–30 proc. žemiau TALIS vidurkio). • Danijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Lenkijoje šie rodikliai viršija TALIS vidurkį.

18. Mokymo būdai Mokymas Tiesioginisbūdas(mokymoparadigma) Konstruktyvus būdas(mokymosiparadigma)

19. Tiesioginio mokymo būdo esmė • yra konkrečių žinių perdavimas, • pagrindinis veikėjas ugdymo procese yra mokytojas.

20. Konstruktyvus būdas remiasi • prielaida, kad mokiniai ne pasyviai stebi pamoką, • bet aktyviai dalyvauja joje. • Šis mokymo būdas suteikia mokiniams galimybę patiems mėginti rasti mokymosi būdus, • taip skatindamas tobulinti mąstymą.

21. Pamokoslaikopasiskirstymas • TALIS tyrimas parodė, kad Lietuvoje pamokos laikas naudojamas pakankamai veiksmingai. • Daugiausia laiko drausmės palaikymui skiria: • Brazilijos, Meksikos, Malaizijos mokytojai, • mažiausia – Bulgarijos, Estijos, Lietuvos, Lenkijos mokytojai. • Daugumoje šalių ketvirtadalis mokytojų faktiniam mokymui skiria mažiau negu 70 proc. pamokos laiko.

22. Pasitenkinimodarbuindeksas • Pasitenkinimo darbu indeksas galėjo svyruoti: • nuo 1(visiškai nepatenkintas savo darbu) iki 4 (visiškai patenkintas savo darbu). • Nors Lietuvos mokytojai ir pakankamai patenkinti darbu (vertinimų vidurkis šalyje yra 3 iš 4 galimų balų), • pagal šį rodiklį Lietuva lenkia (3,3)tik Vengriją(2,7), Slovakiją (2,9), Braziliją (3,1) ir Meksiką (3,2).

23. Mokyklos ir mokytojų vertinimas ir atsiliepimai apie jų darbą • Šalys išdėstytos mažėjimo tvarka pagal mokytojų, kurių darbas nebuvo vertintas per paskutinius 5 metus, skaičių. • Lietuva buvo 3 nuo galo (2 proc.): po jos yra tik Malaizija (1,9 proc.)ir Bulgarija (1,5 proc.). • Išorinių institucijų atliekamas mokyklos veiklos ir mokytojų darbo vertinimas yra gana retas reiškinys. • Mokyklos veiklos ir mokytojų darbo savianalizė rodo, kad darbo vertinimas iš tiesų reikalingas. • Specialiųjų poreikių mokinių mokymas bei mokytojų ir mokinių santykiai - vieni svarbiausių mokyklos veiklos ir mokytojų darbo vertinimo kriterijų.

24. Mokyklos ir mokytojų vertinimas ir atsiliepimai apie jų darbą (2) • TALIS pirmą kartą tarptautiniu mastu parodė, kad mokytojai vertinimus ir atsiliepimus apie jų darbą vertina kaip teigiamą reiškinį! • Mokytojai sutinka, kad vertinimai ir atsiliepimai apie jų darbą yra teisingi ir naudingi jų profesiniam tobulėjimui. • Nors mokytojų darbo vertinimo sistemų nauda yra neabejotina, tačiau duomenys rodo, kad daugeliu atveju jose nenumatytos mokytojų skatinimo priemonės.

25. Darbo vertinimo ir /arba atsiliepimų apie jį poveikis mokyklos plėtrai • TALIS tyrimas parodė, kad daugumoje šalių mokytojų darbo vertinimo sistema veikia nepakankamai gerai, • nes neskatina mokytojų dirbti kuo veiksmingiau.

26. Darbo vertinimo ir /arba atsiliepimų apie jį poveikis mokyklos plėtrai (2) • Daugumos šalių mokytojai nurodė, kad direktorius netaiko materialinių sankcijų tiems mokytojams, kurie nuolat netinkamai vykdo savo pareigas. • Bulgarija (69 proc.), Lietuva(60 proc.) ir Slovakija (45 proc.)yra tos šalys, kuriose mokyklos direktorius imasi veiksmų prieš nuolat blogai savo pareigas vykdančius mokytojus.

27. Mokyklų organizacinės kultūros reikšmė • Mokyklos strategija lemia planingą švietimo kaitą, • mokyklos kultūros kaitą bendradarbiavimo kultūrą, • pedagogo profesinę ir institucinę raidą, • besimokančios bendruomenės santykius.

28. Mokyklos kultūra • tai jos narių veiklos būdai, • normos, • lūkesčiai • ir vertybės.

29. Schein (1992) pateikia tokias sąvokos kultūra reikšmes: • elgesio taisyklės, kurių laikosi mokytojai bendraudami mokytojų kambaryje; • vartojama kalba ir įsigalėję ritualai; • mokytojų darbo grupėse susiformavusios normossusijusios su pamokos planavimu arba mokinių pažangos tikrinimu; • vyraujančios vertybės, kurių laikosi mokykla, • jos tikslai arba misija;

30. Mokyklos kultūra, tai • filosofija, kuria, grindžiamas vyraujantis požiūris į tam tikrų mokomųjų dalykų mokymą ir mokymąsi; • žaidimo taisyklės, kurias nauji mokytojai turi išmokti, kad galėtų bendrauti mokykloje arba savo skyriuje; • įspūdis arba klimatas, kuris pajuntamas tik įėjus į mokyklą, • arba tai, kiek yra matomas arba nematomas mokinių darbas.

31. Mokyklų vertybių struktūra • asmeninis darbuotojų profesionalumas. Šioje vertybėje atsispindi ypatingas įgudimo lygis, dominavimas tam tikroje veikloje. • Jo pagrindas – nuolatinis žmogui svarbių • dalykų tikslinimas, mokymasis aiškiau, konkrečiau matyti, suprasti tikrovę. • Atsispindi aiškus realybės vaizdas sugretinamas su vizija;

32. Mokymasis komandoje • yra neatsiejamas mokyklos kaip institucijos bruožas, • nes be mokymosi komandoje negali būti mokymosi organizacijoje.

33. Mokymosi komandoje vertybė yra išreiškiama 1) reikalingas įžvalgus mąstymas apie begalę sudėtingų problemų, trukdančių organizacijai veikti; • komandos perima kūrybinį savo žmonių potencialą • Ir papildymo principu efektyviau sprendžia problemas; 2) jaučiamas vis didėjantis inovacijų ir veiksmų koordinavimo poreikis. • Mokymasis komandoje, tai dialogo įvaldymas, diskusija ir žinojimas, kada imtis veiksmų.

34. Sisteminis mąstymas • tai būdas matyti visumą, • labiau santykius nei daiktus, • labiau pokyčių modelius nei statinius momentus. • Tam tikslui yra būtina pakeisti matymo prizmę: • nuo dalių – prie visumos, • nuo savęs (reaguojančio asmens) – prie aktyvaus dalyvio, formuojančio būsimą, naują tikrovę. • Tai padeda organizacijai tvarkytis sudėtingoje nūdienos realybėje.

35. Skiriami šie pagrindiniai mokykloskaip organizacijos veiklos bendriaspektai: • visos veiklos ir darbai organizacijoje traktuojami kaip mokymosi procesas; • akcentuojamas bendradarbiavimas, kaip galimybė mokytis; • svarbus tampa darbas su informacija; • organizacija turi pasižymėti lankstumu ir išskirtiniu požiūriu į visų organizacijos narių mokymąsi; • pabrėžiamas besąlygiškas skirtybių priėmimas, • dėmesio koncentravimas į problemų identifikavimą bei jų sprendimą.

36. Vertybės mokykloje yra visa ko esmė ir prasmė, • bendras tų pačių vertybių pripažinimas daro mokyklos kultūrą stiprią. • Mokyklos kultūros vertybių pagrindas yra sudarytas iš trijų lygmenų vertybių: 1. bendražmogiškosios, 2. visuomenės, 3. organizacijos.

37. Organizacijos kultūros svarba 1) organizacijos kultūra suteikia organizacijai unikalumo, išskiria organizaciją iš kitų, nes kiekvienoje organizacijoje vyrauja savitos vertybės, elgesio normos ir tradicijos; 2) stiprina bendrumo jausmą, atsidavimą, lojalumą organizacijai, mažina darbuotojų kaitą; 3) darbuotojų elgseną daro nuoseklesnę, nes pateikia standartus, tai yra priimtinas elgesys organizacijoje, formuoja nuostatas ir elgseną; 4) skatina darbuotojų bendradarbiavimą, gerina sprendimų priėmimo procesą, taip didindama organizacijos efektyvumą.

38. Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose • Asmeninis ir kolektyvinis vadovavimas - Bet kurios tautos (kultūrinės grupės) narių elgesys beveik visiškai priklauso nuo tos visuomenės istorijos. Vadovaujama dviem būdais: • Sukuriant struktūras; • Visas jėgas sutelkiant užduočiai atlikti.

39. Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose Vienaplanės veiklos kultūros: - pirmenybė ne sentimentams ir jausmams, - o faktams ir logikai. Daugiaplanės veiklos kultūros: - pirmenybė iškalbai ir sugebėjimui tikinti; - žmonėms. Santūrios kultūros: • pasitiki žmonėmis, • tačiau valdo žiniomis, • kantrybe • ir ramia kontrole.

40. Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose • Autoriteto, vadovavimo ir darbo tvarkos sampratos Vokietija: • pasaulį valdo Tvarka; • tikras Ordnung tik tada, jeigu gerai veiks atitinkamos taisyklės, nurodymai ir darbo procesas; • vadovavimas nėra tik autokratinis; • tikslūs nurodymai; • bendradarbiavimas ir bendravimas: - gerbti vokiečių vertybes; - svetimšalis turi padaryti įspūdį atitinkamu mokslo cenzu; - punktualumas ir tvarkingumas; - smulkiai išdėstomas turinys; - žinoti, kokia jūsų vieta visoje valdymo grandinėje; - viršininkai paprastai su pavaldiniais kalba tyliai; -vienu kartu – vienas darbas.

41. Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose Prancūzija • vadovavimo stilius labiau autokratinis; • viršininko vaidmuo judresnis; • generalinio direktoriaus autoritetas + jo oratoriniai sugebėjimai; • prancūzų valdytojai – elitas; • nauji žmonės lengvai neįsileidžiami; • į vadovų klaidas žiūrima atlaidžiai; • svarbiau organizacijai pripažįstama reputacija, o ne artimiausių tikslų įgyvendinimas; • jausmai – svarbus veiksnys; • vengia rizikingų verslo sprendimų.

42. Vadovavimas ir organizacinė tvarka skirtingose kultūrose Jungtinė Karalystė: • “cechinė” specializacija; • kvalifikuočiausi verslininkai Vakarų pasaulyje; • autoritetą lemia kilmė, titulas ir giminės vardas; • vadybininkai: jų savybės; • ryškus pragmatizmas ir savanaudiški tikslai; • elgesio normos britų kompanijose išmoko suprasti ir atlaikyti gana neaiškų vadovavimo būdą; • požiūris į užduotis: ne punktualumo vergai; Bendradarbiavimo ritualas: - bendraujama asmeniškai ar telefonu; - per dalykinius susitikimus (lančo ir pietų metu); - simpoziumų, kongresų, parodų lankymo metu ir prestižinių klubų susiėjimuose.

43. JAV: • pirmųjų Amerikos naujakurių mąstysena buvo grindžiama: - puritoniška darbo etika; - teise turėti savo nuomonę. • amerikiečių vertybės (greitis, individuali veikla, pasitikėjimas savo jėgomis, iniciatyvumas ir išradingumas ir kt.); • Amerikos vadybininkai simbolizuoja laisvos iniciatyvos krašto gyvybingumą ir ryžtą; • pinigai yra pažangos matas; • vadovo intelektas ir subtilumas mažiau vertinami; • visuomenės individualizmas – aiškiai kontroliuojamas griežtos darbo tvarkos bei dokumentų verslo pasaulyje; • greitai priimami į darbą, bet ir greitai gali būti atleisti; • verslo santykių stiliui būdingas utilitarizmas: - nereikalingų darbo sąnaudų vengimas; - tikslumas ir gerai apgalvotas verslo organizavimas; - detali atskirų funkcijų analizė ir skrupulingas jų vykdymas; - siekimas padaryti šiandien geriau negu vakar; - dėmesys smulkmenoms; pasirenkamų kadrų specializacijai ir aukštai jų kvalifikacijai; - verslo aiškumas ir jo įgyvendinimas Bendravimas: • parodyti savo pasiūlymo ypatumą; • nesirinkti didelės ir garsios firmos; • siūlyti gerai apgalvotus ir realius projektus.

44. Romanų tautos (Italija, Ispanija, Portugalija) • vadovavimo stilius panašus į prancūziškąjį; • vidutinio dydžio kompanijose generalinis direktorius – įmonės savininkas; • šeimos vardas ir pažįstami vyrauja; • paplitęs nepotizmas (šeimyniškumas); • autoritetas remiasi amžiumi, reputacija ir neretai turtu; • vadovavimo stilius autokratinis.

45. Rytų tautos • kultūrinių vertybių įtaka; • konfucianizmo principai Kinija, Honkongas, Taivanis, Singapūras); • “rytietiškas modelis” (primena šeimos sandarą); • visuomenės pastovumas grindžiamas žmonių nelygybe; • konfucianizmo bruožai: - tikėjimas moraliniu valdžios pagrindu; - savitarpio santykių ir ištikimybės branginimas; - išsilavinimo bei sunkaus darbo vertinimas.

46. Konfucianizmas versle: • valdžioje turi būti žmonės, pasižymintys aukščiausiu išsilavinimu ir aukšta morale; • šiais laikais japonų ir korėjiečių vadovai puikuojasi savo kvalifikacija; - Daugelis tradicinių japonų kompanijų – klasikiniai Konfucijaus teorijos modeliai;

47. Budistinės ir islamiškos atmainos (Tailandas, Malaizija): • Tailandiečiai: hierarchija turi būti griežta; • Viršininkai elgiasi su žemesniais už save neformaliai; • Malaizijoje ir Indonezijoje visuomeninė padėtis paveldima; • Paaukštinimas turi ateiti iš viršaus.

48. Pedagoginės veiklos modeliai • Tradicinis mokymas (dominuoja informacijos teikimas, įgytų žinių tikrinimas) • Savarankiškas mokymasis (savarankiškas ar grupinis naujų žinių „atradimas“) • Mokymasis tinkluose (bendravimas ir bendradarbiavimas su bendraamžiais ir/ar ekspertais iš viso pasaulio

49. Pedagoginės veiklos modeliai: lūžis (dar?) neįvyko • Ugdymo tikslai orientuoti į tradicinį mokymą; • Praktinė mokytojų veikla orientuota į tradicinį mokymą (labiau nei tikslai); • Tradiciniame mokyme IKT naudojimas nelemia geresnių mokymosi rezultatų.

50. INFORMACINIŲ KOMUNIKACIJŲ TECHNOLOGIJŲ taikymas ŠMM atliko IKT diegimo švietime tyrimus: • SITES M1 – 1996 - 1998 m. kiekybinis tyrimas. • SITES M2 – 1999 – 2002 kokybinis tyrimas, skirtas išsamiai išnagrinėti geriausiems įvairių šalių IKT taikymo pavyzdžiams - “IKT pedagoginėms naujovėms”. • SITES 2006 (M3) – 2005 - 2007 kiekybinis tyrimas.