Download
1 / 101
1.05k likes | 1.56k Vues
Skolų valdymas . Dr. Paulius Čerka. Skolų valdymo instrumentai. 1. Vekselių naudojimas 2. Teisminių ginčų optimizavimas 3. Atsiskaitymų užtikrinimo priemonės 4. Nemokumo problema 5. Teisinės pagalbos praktiniai aspektai. Vekselių naudojimas.
E N D
Skolų valdymas Dr. Paulius Čerka
Skolų valdymo instrumentai • 1. Vekselių naudojimas • 2. Teisminių ginčų optimizavimas • 3. Atsiskaitymų užtikrinimo priemonės • 4. Nemokumo problema • 5. Teisinės pagalbos praktiniai aspektai
Vekselių naudojimas • Vekselis - vertybinis popierius, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis.
Vekselio turėtojo piniginių reikalavimų patenkinimas • 1. Kai atsiranda reikalavimo teisė vekselį užprotestavus arba atleidus vekselio turėtoją nuo pareigos įforminti protestą bei pranešus visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims, kad vekselis neakceptuotas arba neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka. • 2. Vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose.
Reikalavimo besąlygiškumas • pagal suformuotą teismų praktiką vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.
Ribotas ginčytinumas • Dėl to, teismo teigimu, asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, vekselio įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t.y. buvo nesąžiningas įgijėjas.
Prieštaravimų ribotumas • kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesniųjų vekselio turėtojų santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai, t.y. skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais, arba su tiesioginiais (asmeniniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.
„asmeniniai santykiai“ • Sąvoką „asmeniniai santykiai“ reikėtų aiškinti kaip teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvykius, faktus, kurie buvo vekselio išdavimo–įgijimo metu ir kurie gali turėti įtakos vekselio turėtojo sąžiningumo prezumpcijai. Vekselio davėjas pirmajam vekselio turėtojui turi teisę reikšti prieštaravimus dėl vekselio apmokėjimo, remdamasis jiems žinomais santykiais. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2007, 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
patikimumo savybė • Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.
Vekselio negaliojimas • Vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris. Išrašydamas vekselį, jo davėjas sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui). • Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t.y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Tuo atveju, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja.
Paprastojo vekselio rekvizitai • Paprastajame vekselyje turi būti: • 1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; • 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; • 3) mokėjimo terminas; • 4) mokėjimo vieta; • 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; • 6) išrašymo vieta ir data; • 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.
Forma • - šiuo metu Lietuvoje vekseliai gali būti surašomi nenaudojant specialių blankų. Dokumentai vekseliais tampa tuomet, jeigu jie turi įstatymo nustatytus privalomus rekvizitus. Todėl pavojinga pasirašinėti nepažįstamų asmenų siūlomus dokumentus. Taip pat nepatariama vien vekseliais įforminti dideles skolas. • Dažnai skolininkai bando ginčyti savo parašo tikrumą ir vilkinti atsiskaitymo procedūras. Todėl tokiais atvejais taikytinos kitos apsidraudimo priemonės – užstatai, turto įkeitimas ir pan.;
Paprastojo vekselio, kuriame įrašyti ne visi rekvizitai, galiojimas • 1. Dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios, išskyrus nurodytais atvejais. • 2. Paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus. • 3. Jei atskiro įrašo nėra, paprastojo vekselio išrašymo vieta laikoma mokėjimo vieta ir paprastojo vekselio davėjo gyvenamąja vieta (buveine). • 4. Paprastasis vekselis, kuriame neįrašyta jo išrašymo vieta, laikomas išrašytu toje vietoje, kuri pažymėta šalia paprastojo vekselio davėjo pavadinimo ar vardo, pavardės.
Prieštaravimai dėl vekselio papildymo • Jeigu vekselį išduodant buvo įrašyti ne visi rekvizitai ir vėliau jis papildytas pažeidžiant susitarimą dėl neįrašytų rekvizitų, tai dėl tokių susitarimų nesilaikymo negalima pareikšti prieštaravimų vekselio turėtojui, nebent jis vekselį įsigijo nesąžiningai arba dėl didelio neatsargumo.
Atsakomybė pakeitus vekselio teksto turinį • Pakeitus vekselio tekstą, vekselyje pasirašę asmenys atsako pagal pakeisto teksto turinį, o prieš tą pakeitimą pasirašę asmenys - pagal pradinį teksto turinį.
Vekselyje įrašytų sumų galiojimas • 1. Jeigu vekselyje žodžiais ir skaitmenimis įrašyta pinigų suma nesutampa, galioja žodžiais įrašyta suma. • 2. Kai vekselyje pinigų suma įrašyta žodžiais arba skaitmenimis daugiau nei kartą ir šios sumos skiriasi, galioja mažiausia suma.
Veikimas be įgaliojimo • Asmuo, kuris pasirašo vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir, jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė. Tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, viršijęs savo įgalinimus.
indosavimo tvarka • Kaip jau minėta, vekselis be jokių apribojimų gali būti indosuotas (parduotas) kitam asmeniui. Indosamentu vadinamas specialus įrašas ant vekselio blanko (dažniausiai kitos jo pusės) arba ant atskiro prisegto lapo (vekselio pratasos, alonžo), kuriuo vekselio turėtojas (indosantas) perduoda visas teises kitam asmeniui (indosatui). Išskiriami du indosavimo būdai: • vardinis indosamentas (indosantas vekselyje nurodo indosatą ir pats pasirašo); • blankinis indosamentas (indosantas nenurodo indosato, o tik pasirašo).
Perleidimas neįrašius vardo • indosantai, perduodami vekselį, išlieka atsakingi už jo išpirkimą, t. y. suėjus galutiniam vekselio išpirkimo terminui ir jo davėjui atsisakius grąžinti skolą, vekselio turėtojas regreso tvarka šią sumą gali išsireikalauti iš bet kurio vekselio indosanto, vėliau šis pinigų galės reikalauti iš kitų indosantų ar laiduotojų. Dėl to indosantas, indosavęs vekselį, apskaitoje turėtų pripažinti neapibrėžtąjį įsipareigojimą.
Parašų galiojimas • Jeigu vekselyje yra negalinčių pagal vekselį įsipareigoti asmenų parašai, suklastoti arba išgalvotų asmenų parašai, arba parašai, kurie dėl bet kurių priežasčių negali įpareigoti pasirašiusių asmenų arba asmenų, kurių vardu vekselis pasirašytas, tai kitų vekselyje pasirašiusių asmenų įsipareigojimams įtakos neturi.
Palūkanų klausimas • Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, išduodant vekselį, apmokėtiną jį pateikus arba per nustatytą laiką nuo jo pateikimo, atskirai jame gali būti numatytos palūkanos. • Vekseliuose, mokėtinuose nustatytą dieną arba per tam tikrą laiką nuo jo išrašymo, palūkanos negali būti nurodytos. Todėl tokiais atvejais jos paprastai yra įskaičiuojamos į vekselio sumą (vadinamieji vekseliai su sukauptomis palūkanomis). Tai padaryti leidžia jau išrašant vekselį žinomas skolos terminas.
Praktinis aspektas • - nors vienas iš vekselių apyvartos skiriamųjų bruožų – jų abstraktumas (nebūtina nurodyti skolos atsiradimo pagrindą), tačiau rekomenduojama vekselyje aiškiai įvardyti skolos priežastį.
Indosamento galiojimas • 1. Indosamentas turi būti besąlyginis. Jokia indosamentą apribojanti sąlyga negalioja. • 2. Dalinis indosamentas negalioja. • 3. Indosamentas su įrašu “pateikėjui” turi neužpildyto indosamento galią.
Vekselio protestavimas • – tai oficialus patvirtinimas, kad nustatytu laiku vekselis nebuvo akceptuotas arba apmokėtas. Vekselius protestuoja notarai. Ši procedūra svarbi tuo, kad pasibaigus apmokėjimo terminui, neprotestuotas vekselis praranda savo išskirtines savybes ir tampa paprastu skolos dokumentu.
Notaras įformina šiuos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių protestus: • protestą dėl atsisakymo akceptuoti įsakomąjį vekselį; • protestą dėl akcepto datos nenurodymo įsakomajame vekselyje; • protestą dėl atsisakymo apmokėti vekselį; • protestą dėl atsisakymo vizuoti paprastąjį vekselį ir nurodyti vizos datą.
kaštai • Teisingumo ministro nustatyti šių notarų veiksmų įkainiai – 50–100 Lt. Už vykdomojo rašto išrašymą imamas 0,5 proc. mokestis (skaičiuojant nuo vekselio sumos). • Pažymėtina, kad nuo 2005 metų įsigaliojo Europos Sąjungos reglamentas dėl neginčytinų Europos vykdomojo rašto reikalavimų. Dėl to dabar kreditoriai gali tiesiogiai kreiptis į kitų šalių antstolius ar teismo pareigūnus ir jų padedami siekti, kad vekseliai būtų apmokėti.
Apskaita • Pagal 18 VAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, trumpalaikės debitorinės skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai apskaitomi įsigijimo savikaina, o ilgalaikės debitorinės skolos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – amortizuota savikaina. Pastarasis metodas, kai skolos garantuotos vekseliais, dažnai gali reikšti skolos diskontavimo būtinybę.
Apmokėjimo užtikrinimas • 1. Visos vekselio sumos arba jos dalies apmokėjimas gali būti užtikrinamas laidavimu. • 2. Laiduoti gali trečiasis asmuo arba pagal vekselį įsipareigojęs asmuo.
Laidavimo įrašymas • 1. Laidavimas įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje. • 2. Laidavimas išreiškiamas žodžiu “laiduota” arba kitu atitinkamu įrašu ir laiduotojo parašu. • 3. Laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje, išskyrus vekselio mokėtojo arba jo davėjo parašus. • 4. Laiduojant būtina nurodyti, už kurį asmenį laiduojama. Jeigu tai nenurodyta, laikoma, kad laiduota už vekselio davėją.
Vekselis kaip atsiskaitymo priemonė • Ydinga praktika vekseliu užtikrinti atsiskaitymą, nes pats vekselis yra atsiskaitymo priemonė. • Vekselis yra universali atsiskaitymo ir kreditavimo priemonė. Naudojant vekselį kaip atsiskaitymo priemonę už pateiktas prekes, vekselis atlieka dvi funkcijas – juo atsiskaitoma už prekes ir pardavėjas kredituoja pirkėją, todėl vekselis dar vadinamas kredito pinigais.
Vekselis nėra garantija • Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis.
palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus • Pažymėtina, kad įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau - Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius - vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis),
palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus • taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai - specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK1.3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK6.210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.
Netesybų dydis • Netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. • Netesybos negali būti aiškiai per didelės arba neprotingai didelės. • Teismų praktikoje nustatant delspinigių dydį vadovaujamasi įvairiais kriterijais, pvz., įstatyme numatytais palūkanų dydžiais analogiškais atvejais, bankų skaičiuojamų palūkanų vidutiniais tarifais. • Teismui suteikiama teisė tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva mažinti netesybas, kurios yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, skolininko elgesį ir pan. Teismas turi teisę jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (CPK 6.73 str., 6.258 str.).
Skolininkas turi teisę: • 1) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo įvykdyti kreditoriaus reikalavimus bei sumokėti bylinėjimosi išlaidas ir apie tai raštu pranešti teismui; • 2) per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo raštu pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus reikalavimų (prieštaravimai gali būti nemotyvuoti).
Įsakymo tvarka • Jeigu skolininkas neįgyvendins nurodytų reikalavimų ir nepareikš prieštaravimų, tai teismo įsakymas bus vykdomas priverstinai. Tokiu atveju, iki teismo įsakymo visiško įvykdymo skolininkas privalės mokėti palūkanas bei įstatyme ar sutartyje nustatytus delspinigius. • Jeigu skolininkas teismui per 20 dienų nuo šio pranešimo įteikimo pareikš prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, kreditoriaus reikalavimu teismas nagrinės kreditoriaus pareiškimą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
Žyminis mokestis • Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui tos sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme ginčo teisena, tačiau ne mažesnis negu dešimt litų. Jeigu teismui išdavus įsakymą skolininkas pareiškia prieštaravimus ir kreditorius pateikia ieškinį bendra tvarka, tai žyminis mokestis įskaitomas į sumokamą už ieškinį žyminio mokesčio sumą.
Europos mokėjimo įsakymas • 2008 m. gruodžio 12 d. įsigaliojo Europos Parlamento irTarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą. Europos mokėjimo įsakymo procedūra siekiama supaprastinti ir pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas
Europos mokėjimo įsakymo procedūros privalumai: • · nebūtina naudotis užsienio teisininkų paslaugomis. Kadangi Europos mokėjimo procedūra yra iš esmės vienoda visose ES šalyse, kreditoriui daugeliu atvejų nebūtina samdyti užsienio teisininkų; · mažesnės vertimo išlaidos. Prie prašymo išduoti Europos mokėjimo įsakymą nereikia pridėti dokumentų (taigi ir jų vertimų), pagrindžiančių reikalavimą, juos pakanka tik aprašyti;
· taupomas laikas. Pagal šią procedūrą nereikalaujama atvykti į teismą, ieškovui tereikia pateikti standartinės formos prašymą. · mažesnės bylinėjimosi išlaidos. Už Europos mokėjimo įsakymo išdavimą mokamas mažesnis žyminis mokestis nei kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka;· paprastesnis sprendimo vykdymas. Įsiteisėjęs Europos mokėjimo įsakymas automatiškai pripažįstamas ir gali būti priverstinai vykdomas kitose ES valstybėse narėse.
Teismo vieta • Europos mokėjimo įsakymą išduodančių teismų jurisdikcija yra nustatoma pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo.
Skolų valdymo bendrovės v. Advokatų kontoros • Svarbu įvertinti: • Skolos fakto ginčytinumą. • Skolos viešumo poveikį skolininkui. • Skolos išieškojimo kaštų santykį su pačia skola.
KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI: • Valstybės teisme • Komerciniame arbitražo teisme • Neformaliais/draugiškais būdais
VALSTYBĖS TEISME KOMERCINIAI GINČAI SPRENDŽIAMI: • Jei šalys sudarė prorogacinį susitarimą • Jeigu nėra arbitražinio susitarimo, jis negalioja, yra netikslus ar neįgyvendinamas • Šalys nesusitarė spręsti ginčą draugiškai (derybomis, tarpininkavimu) arba šiais būdais ginčo neįmanoma išspręsti ginčo
Ginčų sprendimo būdai: • 1. Derybos/taikos sutartis. • 2. Mediacija (tarpininkavimas). • 3. Arbitražas. • 4. Teisminis procesas.
ADR populiarumas • Lietuvoje alternatyvūs ginčo sprendimo būdai buvo žinomi jau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Nuo XVI a. vidurio veikė trečiųjų arba kompromisinis teismas. • Toks trečiųjų teismas turėjo vykti tik šalių susitarimu be galimybės apeliuoti dėl ginčo išsprendimo iš esmės. • Abipusiu susitarimu priimtas sprendimas likdavo nepakeistas net tais atvejais, jei byla būdavo perduodama nagrinėti kitam teismui. Tačiau, jeigu trečiųjų teismas sprendimą priimdavo balsų dauguma, tai nepatenkinta sprendimu šalis, arba abi šalys, sprendimą galėjo apskusti žemės teismui, kuris ginčą sprendė pagal Lietuvos Statuto nuostatas. Tribunolas galėjo nagrinėti trečiųjų teisme pradėtą bylą tik tokiu atveju, kai šio teismo teisėjai nesutarė ir nepriėmė jokio sprendimo. • Šiuo metu arbitraže sprendžiama apie 20 bylų per metus.
