Projekto trukmės valdymas

1. Projekto trukmės valdymas

2. PLANAVIMO ŽINGSNIAI • PROJEKTO APIBŪDINIMAS • PROJEKTO VEIKLOS PLANOSUDARYMAS • IŠTEKLIŲ PLANO PARENGIMAS • KAINŲ PLANO PARENGIMAS • KOKYBĖS IR RIZIKOS FAKTORIŲ PLANO PARENGIMAS • DUOMENŲ APSAUGOS IR DARBO GRUPĖS BENDRAVIMO PLANO PARENGIMAS • PROJEKTO PLANO OPTIMIZAVIMAS • PROJEKTO PLANO PASKIRSTYMAS

3. Projekto trukmės valdymas • skirtumo tarp skiriamo termino ir reikiamo šiam darbui atlikti laiko. • Valdant darbus projektų valdymo metodais, būtina parengti darbų planą, kaip atsakyti į du nuolatinius projekto eigos klausimus: • kur mes šiandien turėtume būti pagal planą? • kurioje plano vietoje esame iš tikrųjų?

4. Darbų ir išteklių tvarkaraštis • - esminė projekto trukmės valdymo priemonė • - projekto darbai su skirtais ištekliais yra surikiuoti pagal loginę projekto sandarąir susieti su kalendoriumi; • detalusis projekto tvarkaraštis, rengiamas dviem etapais: • - nustatomi projekto darbų nuoseklumo sąryšiai ir sudaroma projekto tinklo diagrama; • - tinklo diagrama susiejama su kalendoriumi (Ganto diagrama). • Projekto tinklo diagrama braižoma tik tuo atveju, jei projektas yra didelis, unikalus, jo darbų sąryšiai nėra iki galo aiškūs ir jam keliami griežti trukmės, kaštų ir apimties reikalavimai(vadybos sistemų- darbuotojų veiklos vertinimo, darbuotojų skatinimo, suderintųjų rodiklių, kokybės valdymo įdiegimo projektai).

5. Tinklų analizė • - vadinami projektų planavimo ir eigos kontrolės kiekybiniai metodai ; • projektų valdymo metodų, pagrįstų tinklų analize, radimąsi paskatino trys veiksniai: bendrosios sistemų teorijos plėtotė, didelių pramonės projektų vykdymas ir kompiuterių atsiradimas; • Tinklo diagramų pirmtakai - stulpelių diagramos - pradėtos vartoti industrinės revoliucijos laikais XIX amžiaus pabaigoje. • Pirmojo pasaulinio karo operacijų metu projekto trukmė tapo svarbus sėkmės veiksnys - laiku pristatyta amunicija lėmė ne vieno mūšio baigtį. • 1917 metais laivų inžinierius Henris Gantas (Henry Lavvrence Gantt) sukūrė grafinį projektų planavimo metodą; • Visapusiškai tinklų analizės metodai pradėti vartoti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje JAV gynybos projektams planuoti ir vykdyti.

6. Projekto tvarkaraštis - tinklo diagrama • - sudaromas tokia eilės tvarka: • pagal darbų išskaidymo struktūrą ir darbų logiką sudaroma tinklo diagrama, • atliekama projekto trukmės analizė, • nubraižomas pradinis darbų grafikas, • darbams skiriami ištekliai, • nustatomas ir išlyginamas išteklių poreikis.

7. Projekto tinklo diagrama • - projekto loginės struktūros grafinis vaizdas. • Skiriamos dviejų tipų, AoA (darbas žymimas rodykle) ir AoN (darbas žymimas mazgu), tinklų diagramos. • AoA diagramose yra du pagrindiniai elementai: • darbai, vaizduojami rodyklėmis, • darbo pradžios ir pabaigos įvykiai, vaizduojami apskritimais. • Po rodykle rašoma darbo trukmė, o brūkšninėmis rodyklėmis žymimas tariamasis darbas, kuriam atlikti nereikia jokių išteklių, net laiko. Tariamieji darbai vartojami atvaizduoti loginę darbų ar įvykių eilę. • Pav., reklaminį stilių galima sukurti tik parinkus pirminę rinką, t.y. 3-7 darbas gali pasibaigti tik pasibaigus darbui 3-5.

8. Naujo gaminio teikimo projekto AoA diagrama Pradinių užsakymų kaupimas 15 7 Pirminės rinkos parinkimas Paskirstymai mažmenininkams Reklamos laiko ir erdvės užsakymas 5 17 3 2 Reklamos kompanijos koncepcija Reklaminio stiliaus sukūrimas Bandomosios partijos pakavimas 19 3 1 7 5 10 6 4 Pakuotės sukūrimas Pakuotės medžiagų pirkimas 13 9 Žaliavų pirkimas 10 4 2 Bandomosios partijos gamyba 10 15

9. AoN diagramos • - įdiegtos daugelyje kompiuterinių projektų valdymo sistemų. AoN diagramos sudarytos iš dviejų pagrindinių elementų: • tinklo mazgų, žyminčių projekto darbus; • rodyklių, reiškiančių darbų nuoseklumą ir pavaldumo tipą. Sudarant projekto tinklo diagramą reikia: • turėti darbų išskaidymo struktūrą; • žinoti loginius darbų sąryšius.

10. Darbų nuoseklumo ryšiai • - tai kiekvieno darbo tiesioginių pirmtakų ir įpėdinių nustatymas. Darbų sąryšiai tinklo diagramose yra trijų tipų: • natūralieji - nesilaikymas būtų nelogiškas, reikštų gamtos ar visuomenės dėsnių nepaisymą. • (namo sienas mūryti galima - išliejus pamatus, gamybą pradėti – įsigijus žaliavų,išsirinkti geriausią tiekėją - surinkus visų tiekėjų pasiūlymus); • nebūtinieji - darbai jungiami, tarkime, tuo atveju, kai projekto valdymą norima padaryti paprastesnį, • ( maketuoti konferencijos plakatą tik sukūrus logotipą, nors niekas nedraudžia šiuos darbus dirbti kartu, plakate numačius logotipo vietą); • išoriniai darbų sąryšiai dažniausiai sieja vieno projekto darbus su kito projekto darbais arba vieną visą projektą su kitu visu projektu. • ( įrengti prekybos salę prekybos centre galima tik tuomet, kai centro pastatą priims valstybinė komisija, nors pasirengimo darbus užsakyti prekes, surasti darbuotojus - galima ir anksčiau).

11. Aiškindamasis darbų sąryšius, projekto vadovas, nustatęs pirmuosius projekto darbus, kiekvieną kitą darbą turi imtis nagrinėti atsakęs į tokius klausimus: • kokius darbus galima pradėti šiam pasibaigus? (kas yra šio darbo įpėdiniai?) • kokie darbai turi būti baigti, kad šis galėtų prasidėti? (kas yra šio darbo pirmtakai?) • kuriuos darbus galima dirbti, kol dirbamas šis darbas? (kurie darbai dirbami lygiagreta?)

12. Tinklo diagrama • laiko tėkmė (darbai) turi eiti iš kairės į dešinę; • rodyklėmis reikia jungti tik tiesiogiai priklausomus darbus; • netiesiogiai priklausomų darbų nuoseklumas vaizduojamas per tarpinius darbus; • nejungti darbus, kurių ryšys atrodo labai svarbus, tačiau jie susieti aplinkiniais keliais. Šios perteklinės jungtys ne tik labai suvaržo tvarkaraštį -jis praranda lankstumą, kurio reikia skirstant išteklius, bet ir verčia klaidingai skaičiuoti projekto trukmę. • Tinklo diagramos fragmente jungtys tarp Sutarties ir Projektavimo sąlygų sąvado bei Istorinių tyrimų ir Projektavimo sąlygų sąvado yra perteklinės.

13. Perteklinės jungtys Sutartis Projektavimo sąlygų savadas Archeologiniai tyrimai Istoriniai tyrimai

14. Tinklo diagrama • Tinklo rodyklių ilgis ir nuolydis neturi reikšmės: jas galima brėžti ne tik gulsčias, bet ir pasviras arba laužtines. • Projektavimo sąlygų sąvadas vadinamas Sutarties, Archeologinių tyrimų ir Istorinių tyrimų įpėdiniu. • šie trys darbai yra Projektavimo sąlygų sąvado pirmtakai. • Kadangi projekto esmė - nuolatinė darbų tėkmė, tai tinklo diagramoje negali būti ciklų. Tinklo diagramose reikia vengti ir darbų, po kurių neina joks kitas darbas. Jų išvengsime patikrinę, ar visi tinklo diagramos darbai, išskyrus projekto pradžios ir pabaigos mazgus, turi bent po vieną įpėdinį ir pirmtaką. • pirmoji ir paskutinė projekto gairė, kurioms atlikti nereikia jokių išteklių, net laiko - paprastai jų trukmė yra nulis.

15. Tinklo diagramos jungčių tipai • AoN tinklo diagramos dar vadinamos nuoseklumo diagramomis, kurias septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje patobulino IBM korporacijos inžinieriai. • Pagrindiniai AoN tinklo diagramų elementai yra projekto darbą atitinkantis mazgas, vaizduojamas stačiakampiu, ir nuoseklumo sąryšį rodanti rodyklė • Antrasis darbas negali prasidėti kol nesibaigė pirmasis • (Finish –to- Start) Pamatų liejimas Sienų mūrijimas

16. B Įrangos vežimas A Įrangos pakavimas • Darbas B negali prasidėti, kol neprasidėjo darbas A • (Star – to - Start ) • Darbas B negali pasibaigti kol nepasibaigė darbas A • (Finish – to- Finish) • Darbas B negali pasibaigti, kol neprasidėjo darbas A • (Stat –to Finish) A Sienų gruntavimas B Apmušalų pirkimas B Plytų tiekimas A Mūrijimas

17. Tinklo diagramos jungčių tipai • kartais virš rodyklės rašomas teigiamas arba neigiamas skaičius. • teigiamas skaičius žymi įpėdinio vėlinimo trukmę, • neigiamas - ankstinimo. • pradžios jungtis su pradžia ir pabaigos jungtis su pabaiga leidžia priklausomus darbus vykdyti lygia greta, • (šiomis jungtimis prasminga naudotis norint sumažinti projekto trukmę).

18. Projekto trukmės analizė • išteklių turime neribotai ir projekto neveikia jokie rizikos veiksniai, projekto trukmę lemia lik darbų trukmė ir darbų sąryšiai. • sudarius tinklo diagramą ir įvertinus darbų trukmes (trukmės įvertintos sudarant darbų išskaidymo struktūrą), galima atsakyti į šiuos projekto trukmės analizės turinį sudarančius klausimus: • Kokia projekto trukmė? • Kurie darbai lemia projekto trukmę? • Kurių darbų trukmę reikia mažinti, kad sumažėtų viso projekto trukmė? • Kurie darbai turi laiko atsargą? • Kada darbus reikia pradėti ir kada baigti, kad projektas būtų baigtas laiku?

19. Critical Path Method. CPM • projekto trukmės analizė vadinama kritinio kelio metodu (Anglų k. - Critical Path Method. CPM) • - pirmiausia buvo panaudotas „Du Pont" chemijos kompanijos gamyklos statyboje -buvo siekiama sumažinti projekto trukmę didinant darbų kaštus; • - kritinio kelio metodas - deterministinis, čia darbų trukmės įvertinamos taškiniu įverčiu ir apskaičiuojama vidutinė projekto trukmė. Projekto darbų trukmes įvertinus vienu skaičiumi (taškiniu įverčiu), apskaičiuojama vidutinė projekto trukmė.

20. Trukmės analizės duomenys • apskaičiuosime visų darbų anksčiausiąsias pradžias ir pabaigas; • -laiko momentus, kada darbas anksčiausiai gali prasidėti ir pasibaigti

21. Anksčiausioji darbų pradžia ir pabaiga (tiesioginė eiga) • - apskaičiuosime visų darbų anksčiausiąsias pradžias ir pabaigas; • -laiko momentus, kada darbas anksčiausiai gali prasidėti ir pasibaigti. • Pirmojo darbo anksčiausiąja pradžia laikomas nulinis laiko momentas. - nuo pirmojo darbo pradedant, nuosekliai apskaičiuojama kiekvieno darbo anksčiausioji pabaiga: • darbo anksčiausioji pabaiga = anksčiausioji pradžia + trukmė • Darbo, turinčio tik vieną pirmtaką, anksčiausioji pradžia lygi pirmtako anksčiausiajai pabaigai: • darbo anksčiausioji pradžia = pirmtako anksčiausioji pabaiga darbas gali prasidėti, kada pasibaigia visi jo pirmtakai, darbo, turinčio kelis pirmtakus, anksčiausioji pradžia - vėliausioji pirmtakų pabaiga - didžiausias skaičius pirmtakų pabaigos laiko momentų.

22. Vėliausioji darbų pabaiga ir pradžia (atbulinė eiga) • Pradedant nuo paskutinio darbo, nuosekliai apskaičiuojama visų darbų: • vėliausioji pabaiga, • vėliausioji pradžia, • slinktis - projekto darbų laiko atsarga. • Pabaigos darbo vėliausioji pabaiga lygi anksčiausiajai pabaigai. • Pirmtako, kuris turi vienintelį tiesioginį įpėdinį, vėliausioji pabaiga lygi įpėdinio vėliausiajai pradžiai; iš jos atėmus trukmę, gaunama šio darbo vėliausioji pradžia: • darbo vėliausioji pabaiga = įpėdinio vėliausioji pradžia • darbo vėliausioji pradžia = darbo vėliausioji pabaiga - trukmė. • Darbo, turinčio keletą įpėdinių, vėliausioji pabaiga nustatoma • pagal įpėdinį, kurio vėliausioji pradžia įvyksta anksčiausiai, • yra mažiausiasis skaičius, reiškiantis įpėdinių vėliausiąją pradžią.

23. SLINKTIS - darbai, kurių vėliausioji pradžia yra didesnė už anksčiausiąją pradžią, turi laiko atsargą • - laiko intervalas, kuriuo ištęsus arba pavėlinus darbą, projekto trukmė nepadidėja. • Jei tinkle yra tik Finish-to-Stari nuoseklumo sąryšiai, tai slinktis yra pradžių arba pabaigų skirtumas: • slinktis = vėliausioji pradžia - aukščiausioji pradžia, • slinktis = vėliausioji pabaiga - anksčiausioji pabaiga. • Darbai, kurių slinktis lygi nuliui, yra kritiniai, o tinklo kelias, sudarytas iš tokių mazgų, vadinamas kritiniu, • Šie darbai lemia projekto trukmę: jų trukmių suma lygi viso projekto trukmei, todėl tai yra pats ilgiausias projekto kelias. • Jei kritinis kelias yra vienas (gali atsitikti, kad jų yra keletas!), tai bet kurio kito kelio trukmė yra mažesnė.

24. Bendroji darbo slinktis • - darbo slinktis, kuri neturi įtakos projekto trukmei, bendroji darbo slinktis = • = vėliausioji pabaiga - anksčiausioji pradžia - trukmė = • = vėliausioji pabaiga — (anksčiausioji pradžia + trukmė) = • = vėliausioji pabaiga - anksčiausioji pabaiga. bendroji darbo slinktis • - lygi vėliausiosios ir anksčiausiosios darbo pabaigos skirtumui; • -neveikia projekto trukmės, tačiau gali pavėlinti įpėdinių pradžios laiką; • Laisvoji darbo slinktis - tai laiko tarpas, kuriuo darbą ištęsus arba pavėlinus, įpėdinių pradžios laikas nepasikeičia.

25. Kritinis kelias • darbų, kurių bendroji slinktis lygi 0, trukmės suma - viso projekto trukmė • - pavėlinsime bet kurį iš tokių darbų, pailgės ir viso projekto trukmė. • darbai, kurių slinktis lygi nuliui, vadinami kritiniais, • Kritiniai darbai (Critical Tasks) – darbai, kurių neįvykdymas laiku turi įtakos projekto pabaigos datai; • šių darbų visuma - kritiniu keliu • Kritinis kelias (Critical Path) – grupė kritinių darbų, lemiančių projekto baigtį.

26. Kritinis kelias turi šias savybes: • Prasideda pirmajame mazge; • Nenutrūksta; • Baigiasi paskutiniame mazge; • Slinktis lygi nuliui; • Kritinio kelio trukmė lygi projekto trukmei. • .Microsoft Project nustato projekto pabaigos datą, panaudodamas kiekvieno darbo pabaigos datą, kurį priklauso nuo darbo trukmės. Kiekvieno darbo trukmė apskaičiuojama pagal formulę: Trukmė = darbas / ištekliųskaičius.

27. Kada darbai tampa kritiniais? Darbai tampa kritiniais, jeigu: • Tą pačią dieną vienas darbas pasibaigia, o kitas – prasideda; • Skirtingi darbai tam pačiam žmogiškajam ištekliui paskirti tuo pačiu metu; • Darbams nurodytos galutinės pabaigos datos, suteikti griežti apribojimai darbo pradžiai ir pabaigai.

28. Kritinio kelio (Critical Path)trukmės analizė • - parodo mažiausią projekto trukmę: tiek užtruks projektas, jei išteklių turėsime neribotai. • - projektuose išteklių kiekis yra ribotas, todėl realiomis sąlygomis projektas truks ilgiau. • Projekto vadovui idealioji projekto trukmė yra: • pagrindas derėtis dėl išteklių su funkcinių padalinių vadovais, kurie tuos tuos išteklius valdo; • žinojimas, kurių darbų trukmę reikia mažinti, norint sutalpinti projektą į savininko nustatytas trukmės ribas - tik sumažinus kritinių darbų trukmę gali sutrumpėti viso projekto trukmė; • paprastai atsiranda papildomų išlaidų: norint darbą atlikti greičiau, reikia papildomų išteklių; • trumpinant projektą, gali atsirasti keli kritiniai keliai,padidėti trukmės rizika.

29. Kritinio kelio darbai • projekto vadovas turi valdyti labai atidžiai: • skirti jam geriausius išteklius, • numatyti nuoseklius kontrolės metodus, • projekte padidėjus išteklių poreikiui, kritiniams darbams išteklius skirti pirmiausia, Pavėlavus bent vieną kritinį darbą, vėluos visas projektas.

30. PERT, CPM metodai • - turi nemažai modifikacijų, tačiau esminis jų skirtumas yra tik vienas: • - kritinio kelio metodas - deterministinis, čia darbų trukmės įvertinamos taškiniu įverčiu ir apskaičiuojama vidutinė projekto trukmė; • - PERT metodas yra statistinis, juo įvertinamas darbų trukmių atsitiktinis pobūdis ir apskaičiuojamos trys projekto trukmės: optimistinė, vidutinė ir pesimistinė.

31. Programme Evaluation and Review Technique – PERT metodas • Darbų trukmes įvertinus intervaliniu įverčiu: • - optimistine, pesimistine ir tikėtiniausiąja trukme, • galima apskaičiuoti projekto trukmės riziką: • numatyti, sukokia tikimybe projektas bus baigtas per projekto savininko nurodytą laiką, t. y. apskaičiuoti, kuri dalis identiškų projektų būtų įvykdyta per tą laiką.

32. PERT (Programme Evaluation and Review Technique) • projektų valdymo metodas –sukūrė šeštojo dešimtmečio viduryje konsultacinė bendrovė „Booz, Allen & Hamilton", dirbdama pagal JAV specialiųjų laivyno projektų tarnybos branduolinių raketų „Polaris" kūrimo sutartį, • Šis metodas, pakeitęs balanso tiesių metodą, dvejais metais paspartino raketų kūrimą. • PERT metodas sukurtas akcentuojant projekto trukmės dimensiją- siekta raketų kūrimo projektą įgyvendinti per mažiausią laiką. • atsisakyta darbų trukmes laikyti nekintamomis ir įvertinamas projekto darbų trukmės atsitiktinumas; pav., kuris nors konkretus darbas dažniausiai trunka 4 savaites, tačiau ne visada - tikroji jo trukmė gali būti tarp 3 ir 8 savaičių. • Projekto trukmės rizikos įvertinimas -grindžiamas PERT metodo ypatumais.

33. Projekto trukmės nustatymas PERT metodu • trukmės analizė atliekama tuo atveju, kai darbo trukmių atsitiktinis pobūdis gali reikšmingai paveikti projekto trukmę arba tiesiog norima įvertinti tikimybę, kad projektas bus įgyvendintas laiku. • Projekto vadovas įvertinęs darbų optimistinę trukmę t0, pesimistinę trukmę iPir tikėtiniausiąją trukmę tT , remdamasis beta skirstinio savybėmis, gali apskaičiuoti vidutinę trukmę. • - vidutinė darbo trukmė yra svertinis optimistinės, tikėtiniausiosios ir pesimistinės trukmės vidurkis su svoriais 1, 4 ir 1. • Tvid = t0+4tT+tP • 6

34. Kritinio kelio metodas yra PERT metodo atskiras atvejis • jei visos trys trukmės yra lygios vieninteliam trukmės įverčiui tCPM, gautam kritinio kelio metodu, tai šis įvertis sutampa su PERT vidutine trukme: tm =tCPM . • PERT metodu apskaičiavus kiekvieno darbo vidutinę trukmę, kritinis projekto kelias nustatomas lygiai taip pat kaip CPM metodu - tiesiogine ir atbuline eiga apskaičiavus vidutinius anksčiausiuosius ir vėliausiuosius darbų laikus ir slinktį.

35. Projekto trukmės tikimybės apskaičiavimo algoritmas • Apskaičiuojamos vidutinės projekto darbų trukmės. • Nustatomas kritinis kelias. • Apskaičiuojama vidutinė kritinio kelio trukmė. • Apskaičiuojamos kritinio kelio darbų vidutinių trukmių standartiniai nuokrypiai ir dispersijos. • Apskaičiuojamas kritinio kelio vidutinės trukmės standartinis nuokrypis. • Jei naudojamasi statistinėmis normaliojo skirstinio lentelėmis, apskaičiuojamas parametras z - standartinių nuokrypių skaičius tarp norimos ir vidutinės kelio trukmės: • norima projekto trukmė — vidutinė kritinio kelio trukmė • kritinio kelio standartinis nuokrypis • Pagal statistines normaliojo skirstinio reikšmių lenteles arba naudojantis MS Excel funkcija NORMDIST randama projekto trukmės tikimybė.

36. Projekto Ganto diagrama • Projekto tvarkaraščių pagrindas - Ganto diagrama, • (Pirmojo pasaulinio karo metais ėmė vartoti pramonės inžinierius Henris Gantas - buvo registruojama darbų eiga ir skatinami planus viršiję darbuotojai). • Ganto diagrama susieja projekto tinklo diagramą su kalendoriumi, • darbus vaizduojantys tinklo mazgai virsta - stulpeliais (ilgis yra proporcingas darbo trukmei), • - stulpelio pradžia rodo kalendorinę darbo pradžią, pabaiga - kalendorinę darbo pabaigą. • Pirminis Ganto diagramos variantas sudaromas pagal darbų anksčiausiąją pradžią, tarus, kad ištekliai neriboti. • Ganto diagrama parodo išteklių kiekį, su kuriuo projektą galima būtų baigti per idealiąją trukmę.

37. Ganto diagrama • Jei ištekliai yra riboti, išsprendžiami išteklių konfliktai ir išlyginamas išteklių poreikis. • Pagal Ganto diagramą patikslinamas projekto biudžetas, nes laikas gali projektą pabranginti, • parengiamas projekto piniginių srautų planas, kuris rodo, kiek ir kuriuo metu reikės pinigų projektui finansuoti.

38. Projekto trukmės mažinimas Projekto trukmė yra derinama su projekto savininku. • Jei trukmė netenkina užsakovo poreikių, ją reikia mažinti įdedant papildomų išteklių: • samdant daugiau darbuotojų; • dirbant viršvalandžius; • nuomojant daugiau įrenginių. • projekto trukmę galima sumažinti tik sumažinus kritinių darbų trukmes: šie darbai neturi slinkties, todėl sumažinus vieno kritinio darbo trukmę, tiek pat sumažėja ir viso projekto trukmė; spartinant darbus nukenčia darbų kokybė arba padidėja darbų kaštai - samdomi kvalifikuotesni vykdytojai - našesni įrenginiai.

39. Projekto trukmės mažinimas • -darbų kokybė neturi nukentėti, todėl darbus spartinsime didindami jų kaštus. • Darbų trukmę sumažinti galima daugeliu būdų, tačiau siektina tai atlikti optimaliai pagal kokį nors kriterijų, pavyzdžiui, mažiausiais papildomais (ribiniais trumpinimo) kaštais. • Vienas iš optimaliųjų projekto trukmės mažinimo būdų yra kritinio kelio metodas, kuriuo naudojantis daroma prielaida, • - trumpinimo kaštai yra proporcingi trukmei. • - šiam metodui taikyti reikia žinoti minimalią darbų trukmę ir iki minimumo sutrumpintų darbų kaštai (Angliškai sutrumpintų darbų kaitai vadinami crash cost.o visa projekto trumpinimo procedūra -crashing,todėl toliau trumpinimo parametrus žymėsime raide C).

40. Projekto trukmės mažinimo algoritmas 1. Nustatomi kritiniai projekto darbai. 2. Apskaičiuojami kiekvieno kritinio darbo vieno periodo (valandos, dienos, savaitės ar pan.) trumpinimo kaštai: 3. Randamas kritinio kelio darbas, kurio ribiniai trumpinimo kaštai yra mažiausi, ir sumažinama to darbo trukmė tiek, kiek įmanoma, arba tiek, kiek reikia. 4. Jei projekto trukmė nesumažėjo iki norimos trukmės, reikia iš naujo nustatyti kritinį kelią, nes jis gali pasikeisti sumažinus darbo trukmę; toliau reikia kartoti procedūrą nuo 2 žingsnio. sutrumpinto darbo kaštai — normalieji kaštai vieno periodo trumpinimo kaštai = normalioji trukmė - minimali trukmė

42. Pirmas žingsnis • Mažiausi kritinių darbų ribiniai trumpinimo kaštai yra : • Žaliavų pirkimo, 300 litų per dieną, • todėl pirmiausia ir sutrumpinsime šį darbą. • Jį sutrumpinus 2 dienom, projekto trukmė sutrumpėja nuo 31 dienos iki 29 dienų, kaštai padidėja 600 litų, o kritinis kelias nepasikeičia.

43. 2 žingsnis • mažiausi ribiniai trumpinimo kaštai yra Bandomosios partijos gamybos, 800 litų per dieną, • tačiau šio darbo negalima iš karto sutrumpinti iki 10 dienų, nes sulig 12 dienų pasikeičia kritinis kelias todėl sutrumpinsime 3 dienom. • Dabar projekto trukmė - 26 dienos, kaštai padidėjo dar 800 x 3 - 2400 litų.

44. 3 žingsnis • Naujojo kritinio kelio darbas su mažiausiais ribiniais kaštais - Reklamos kampanijos koncepcijos sukūrimas, tačiau jo trumpinti nėra prasmės, nes projekto trukmė nuo to nesumažės. • Taip yra todėl, kad šiame projekte yra ne vienas kritinis kelias. • Tas pat yra ir su Pakavimo medžiagų pirkimu: nors jo ribiniai trumpinimo kaštai yra mažiausi (200 litų per dieną), tačiau projekto trukmė nesumažėja, sutrumpinus šį vieną darbą

45. 4 žingsnis • galima sutrumpinti du kritinius darbus kartu, tačiau paprasčiau trumpinti vieną darbą, jei kaštai yra vienodi. • Todėl viena diena sutrumpinsime Bandomosios partijos pakavimų; kaštai padidėja 1000 litų (4000 litų iš viso), • projekto trukmė sumažėja iki 25 dienų, • kritinis kelias nepasikeičia. • Taigi projekto trukmė iš viso sumažėjo 6 dienomis.

46. AČIŪ UŽ DĖMESĮ