1 / 25

V. Krėvė-Mickevičius (1882-1954)

V. Krėvė-Mickevičius (1882-1954). Šis prozininkas ir dramaturgas savo raštais sukūrė Lietuvos legendą: jo meniš- kai įtaigiai ir ir talentingai pa- vaizduota tautos praeitis

morela
Télécharger la présentation

V. Krėvė-Mickevičius (1882-1954)

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. V. Krėvė-Mickevičius (1882-1954)

  2. Šis prozininkas ir dramaturgas savo raštais sukūrė Lietuvos legendą: jo meniš- kai įtaigiai ir ir talentingai pa- vaizduota tautos praeitis lietuviams tapo tautiniu epu.

  3. Kaip ir jo dramų vaidilos ir kriviai, Krėvė buvo Lietuvos dainius ir žynys, romantiškais kūriniais siekęs prikelti milžinų dvasią. • Lietuviškos dvasios jis ieškojo tautosakoje, liaudies išmintyje, Rytų filosofiniuose, religiniuose tekstuose.

  4. Tėvas Juozas Mickevičius buvo valdingo ir kieto charakterio.

  5. Motina Rozalija Kinderaitė-Mickevičienė buvo švelni, jautri, labai gera vaikams ir aplinkiniams.

  6. Rašytojo gimtinė. Dabar V. Krėvės memorialinis muziejus Subartonyse.

  7. Žmona Rebeka Ona Karak - Marija Mickevičienė (apie 1913)

  8. Slapyvardis Krėvė yra užsiminęs, kad jis pasivadinęs senelio pravarde.

  9. Biografija • 1898 m.išlaiko keturių klasių baigimo egzaminus Peterburge ir įstoja į Vilniaus dvasinę seminariją, iš kurios po 2 metų pašalinamas dėl pašaukimo stokos. • Baigė Kijevo ir Lvovo universitetus, gavo filosofijos daktaro ir lyginamosios kalbotyros magistro vardus.

  10. 1909-1920 dirbo Baku gimnazijoje mokytoju. • 1922-1943 profesorius, dekanas Kauno ir Vilniaus universitetuose. • 1944 pasitraukė į vakarus. • 1992 perlaidotas gimtinės kapinėse.

  11. Universiteto senatas 1929-1932 m. Iš kairės sėdi V. Krėvė- Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas

  12. Kūriniai apie praeitį 1. “Dainavos šalies senų žmonių padavimai” (1912). Juose Krėvė pasakoja apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, išaukština pasiaukojimą dėl tėvynės, laisvės siekį, meilės jausmus, asmeninės laimės ryžtingą siekimą. Padavimų tikslas, kaip sakė autorius,- “...parodyti, kokie didvyriai buvo senovės lietuviai, sukelti mūsų pasididžiavimą jais”.

  13. 2. Dramoje “Šarūnas” (1911) kuriamas išdidaus, nesusitaikančio su aplinka veikėjo paveikslas, kuris bando suvokti bendresnes tiesas apie žmogų, tėvynę, istoriją, Dievą.

  14. "Šarūnas" (1929).Rež. Andrius Oleka-Žilinskas, dail. Adomas Galdikas.Šarūnas - Petras Kubertavičius

  15. "Šarūnas" (1929) Rež. Andrius Oleka-Žilinskas, dail. Adomas Galdikas.Šarūnas - Petras Kubertavičius

  16. 3. Dramoje “Skirgaila” vaizduojamos lietuvių kovos XIV-XV a. dėl valstybingumo; joje svarbios pareigos ir jausmo, valdovo ir žmogaus psichologinės prieštaros.

  17. Kas būdinga dramų personažams • Maksimalūs siekiai; • Konfliktiškumas; • Romantiškumas; • Aplinkinių žmonių reakcijų nepaisymas.

  18. Proza apie kaimą • Apsakymų rinkinys “Šiaudinėj pastogėj” (1921-1922); • Apysaka “Raganius” (1939).

  19. Kas būdinga prozai? • Veikėjai jausmingi, greit supykstantys ir įsižeidžiantys, tačiau dažniausiai ne dėl materialinių dalykų, bet dėl užgautos ambicijos, garbės, pasikėsinimo į dvasinę laisvę. • Senieji kaimo gyventojai idealizuojami: vadinami raganiais, išminčiais. Jie mieliau filosofuoja, klausinėja apie dievą, apie gyvenimo prasmę, ieško tiesos. Krėvė gatavų laimės receptų, kaip Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Bitė, neduoda. Jis vadovaujasi romantine tradicija.

  20. Senųjų kaimo žmonių garbinimas- romantizmo bruožas Senieji veikėjai ( Gugis, Lapinas) apdovanoti gilia įžvalga, sukaupę gyvenimo patirtį, yra kantrūs ir tolerantiški kitiems. Iš jų daug kas pasijuokia, bet galiausiai laimi senųjų tiesa: skerdžius myli vaikai, patarimo prašo moterys, jie nuginčija gerbiamus ūkininkus.

  21. Teigiamo vertinimo perkėlimas į praeitį- romantizmo bruožas Į senuosius žmones Krėvė žiūri rimtai, su pagarba, o naujasis kaimietis- pradėjęs turtėti ir viską matuojantis nauda – juokingas. Dabartis seniesiems kelia liūdesį, nes civilizacija, jų manymu, naikina žmogaus dvasinį pradą: pavydas, pyktis, kerštas keičia išmintį, meilę.

  22. Orientaliniai kūriniai • Tai filosofinės parabolės, sudėtos į rinkinį “Rytų pasakos”. Reikšmingiausias kūrinys- “Pratjekabuda”. • Juose pasakojama, kaip išsivaduoti iš nusiminimo ir mirties baimės, kokiu būdu siekti garbės ir šlovės.

  23. Svarbiausias gyvenimo veikalas “Dangaus ir žemės sūnūs” • Jame įdomiai išplėtojama ir savaip interpretuojama Biblija. Čia veikia Jėzus, Judas, Erodas ir kitos biblinės asmenybės, kurios patiria neapykantą, įniršį, meilę. • Beveik visus personažus ištinka dvasinė katastrofa- žlunga jų idėjos, svajonės, vertybinės nuostatos. • Kūrinyje svarstomi tautos ir individo, dieviškumo ir žmogaus klausimai.

  24. Krėvė labai domėjosi tautosaka • Rinko tautosaką ir išleido jos rinkinius: • “Dainavos krašto liaudies dainos”; • “Aitvaras liaudies padavimuose”; • “Sparnuočiai liaudies padavimuose”; • “Dzūkų poringės”; • “Patarlės ir priežodžiai” (4 tomai, planavo 12).

  25. Daugiau apie V. Krėvę galima rasti šiuose interneto puslapiuose • http://anthology.lms.lt/texts/32/autor_l.html • www.lituanistui.mums.lt • http://ualgiman.tinklapis.lt • http://www.muziejai.lt/vilnius/Kreves_muziejus.htm

More Related