BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS MEDŽIŲ ATRINKIMO YPATUMAI

1. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS MEDŽIŲ ATRINKIMO YPATUMAI VĮ Dubravos EM miškų urėdijos miškų urėdo pavaduotojas Gediminas Kazlovas Girionys, 2009 07 02

2. KAS YRA BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ ? Terminas “biologinė įvairovė” Lietuvoje tapo plačiau žinomas ir vartojamas Lietuvai pasirašius Rio de Žaneiro konvenciją. Pagal šią konvenciją biologinė įvairovė yra organizmų, taip pat sausumos bei vandens ekosistemų, ekologinių kompleksų, kurių dalimi jie yra, įvairovė. Biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas Lietuvos miškuose yra vienas iš prioritetinių tikslų, kuris yra išdėstytas Lietuvos miškų įstatyme bei kituose strateginiuose miškų ūkio sektoriaus teisės aktuose. Viena iš biologinės įvairovės miškuose išsaugojimo ir gausinimo priemonių yra biologinės įvairovės medžių palikimas pagrindinių plynųjų (ir atvejinių) miško kirtimų biržėse.

3. TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS MEDŽIŲ ATRINKIMĄ • Pagrindinių miško kirtimų 7 punkto 3 dalis: • didesnėse nei 1 ha plyno kirtimo biržėse palikti tolygiai arba atskiromis grupėmis išsidėsčiusius stuobrius, drevėtus, uoksinius pavienius, vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius, pušies, ąžuolo, uosio, liepos bei kitų kietųjų ir minkštųjų lapuočių medžius (ne mažiau kaip 7 medžiai 1 ha). Jei medyne nėra stuobrių, drevėtų, uoksinių ir pavienių vyresnio amžiaus medžių, paliekami didžiausio skersmens medžiai“. • SmartWood laikinasis Lietuvos standartas SW-STD-FM-LIT-18MAR08 6.3.9. rodiklis: • “Pagrindiniuose kirtimuose (įskaitant plynuosius, atrankinius bei atvejinius) turi būti paliekama bent 10 vnt/ha biologinės įvairovės požiūriu vertingų gyvų medžių (7 medžiai kietųjų lapuočių atveju), kurie paliekami iki visiško suirimo. Medžiai turi būti atrenkami prieš vykdant kirtimus”

4. TEISĖS AKTAI REGLAMENTUOJANTYS BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS MEDŽIŲ ATRINKIMĄ • SGS QUALIFOR Lietuvai skirtas bendrinis tvarkymo standartas 2008 6.3.3.3. rodiklis: • “Pagrindinio naudojimo kirtimuose turi būti paliekama ne mažiau kaip 10 (vertingų lapuočių atveju – 5) įvairaus amžiaus medžių”

5. Vadovaujantis aukščiau paminėtais teisės aktais, 2009m. atrėžtose pagrindinio naudojimo biržėse, biologinei įvairovei VĮ Dubravos EM miškų urėdijoje palikta : • apie 2000 vnt. biologinės įvairovės medžių; • biologinės įvairovės medžiai sudaro apie 1700 ktm medienos; • perkėlus visus paliekamus medžius į vieną vietą tai sudarytų apie 5 ha ploto brandų medyną.

6. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS MEDŽIŲ ATRINKIMO PRINCIPAI • Biologinei įvairovei palikti stambius ąžuolus,uosius, liepas, pušis ar kitus biologiniu požiūriu vertingus medžius (su uoksais, drevėmis), neatsižvelgiant į erdvinį jų išsidėstymą. Šiuos medžius galima vadinti – medžiais milžinais. • Privalumai: • Paliekant tokius medžius yra tiksliausiai išpildomi teisinių aktų reikalavimai, medis tikrai šiuo metu yra vertingas biologinės įvairovės požiūriu; • Sukuriama neplyno kirtimo iliuzija. • Trūkumai: • Kadangi urėdijoje vyrauja vienaamžiai medynai, todėl sunku rasti biologinės įvairovės požiūriu vertingą medį; • Praėjus 10-20 metų, gamtinę brandą pasiekę pavieniai medžiai pradės nykti.

7. GALIMI PALIEKAMŲ MEDŽIŲ ATRINKIMO VARIANTAI 1. VARIANTAS Biologinei įvairovei paliekami stambiausi, ilgiausiai bręstantys, atsparūs vėjovartoms medžiai. Medžiai kirtavietėje paliekami išsidėstę tolygiai visame plote.

8. Privalumai: • Tokie medžiai dažniausiai yra dar derantys, todėl atlieka ir sėklinių medžių funkciją (pušynuose); • Biologinės įvairovės požiūriu šie medžiai vertingi taps ateityje (jeigu neišvers vėjas); • Sukuriama ne plyno kirtimo iliuzija. • Trūkumai: • Tokių pavienių medžių palikimas išpildo tik teisinių aktų reikalavimus, tam kad gauti leidimą miškui kirsti, tačiau biologinės įvairovės požiūriu šiuo yra visiškai nevertingi; • Dauguma tokių pavienių medžių būna vėjo išverčiami; • Išverstų medžių šalinti negalima, todėl jie trukdo dirvos ruošimui; • Visuomenė, tokius išverstus medžius, traktuoja kaip miškininkų neūkiškumą; • Dalis išverstų medžių vietinių kaimo gyventojų būna pavagiami.

9. GALIMI PALIEKAMŲ MEDŽIŲ ATRINKIMO VARIANTAI 2. VARIANTAS Iš biologinės įvairovės požiūriu vertingiausių medžių arba medžių, kurie ateityje tokiais gali tapti (brandūs Ą, P, L, Sb ir kt.) stengtis suformuoti medžių grupę-gojelį. • Privalumai: • Grupėje palikti medžiai esti atsparesni vėjo poveikiui; • Kirtavietę vizualiai suskaido į mažesnes erdves. • Trūkumai: • Grupėmis palikti medžiai prasčiau atlieka sėklinių medžių funkciją (pušynuose); • Nesudaromas ne plyno kirtimo vaizdas.

10. GALIMI PALIEKAMŲ MEDŽIŲ ATRINKIMO VARIANTAI 3. VARIANTAS Iš biologinės įvairovės požiūriu vertingiausių medžių (medžiai milžinai) arba medžių, kurie ateityje tokiais gali tapti (brandūs Ą, P, L, Sb ir kt.) stengtis suformuoti medžių grupę-gojelį. Palikti nekirstus į paliekamą grupę patenkančius nektaringus augalus (Šm, Št, miškinė obelis). Tokį gojelį, esant galimybei, palikti biržės kampe. Ateityje, kertant šalia esantį medyną, biologinės įvairovės medžių grupę formuoti prie jau esančios biogrupės. I biržė II biržė

11. Privalumai: • Grupėje palikti medžiai esti atsparesni vėjo poveikiui; • Biogrupė sudaryta iš įvairaus amžiaus medžių yra ilgaamžė; • Tokiu principu formuojamas gojelis per daugelį metų pavirs senmiškiu, savo savybėmis labai panašus į Kertinę miško buveinę. • Trūkumai: • Kirtavietėje nėra pavienių medžių, ant kurių galėtų nutūpti plėšrieji paukščiai; • Nesukuriamas ne plyno kirtimo vaizdas; • Vykstant miškotvarkos darbams susidarę senmiškiai gali būti išskiriami atskirais sklypais ir juose suprojektuojami pagrindiniai kirtimai.