Darbo ir poilsio laikas

1. Darbo ir poilsio laikas Penkta tema

2. Darbo laikas Tai laikas, per kurį darbuotojas privalo dirbti jam pavestą darbą, ir kiti jam prilyginti laikotarpiai.

3. Darbo laiko struktūra • Į darbo laiką įeina: • faktiškai dirbtas laikas, • tarnybinės komandiruotės ir kelionės, • laikas, reikalingas darbo vietai paruošti, • pertraukos darbe, • privalomų medicininių apžiūrų laikas, • stažuotės, kvalifikacijos kėlimas, • prastovos laikas.

4. Darbo laiko struktūra • Į darbo laiką neįeina: • pravaikšta, • neatvykimas į darbą administracijai leidus, • visuomeninių ir valstybinių pareigų atlikimo laikas, • nedarbingumo laikas, • pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kasdienis poilsis, kassavaitinis poilsis, kasmetinis poilsis.

5. Darbo laiko trukmė • Normalus darbo laikas – 40 valandų per savaitę • Kasdieninė darbo laiko trukmė – 8 darbo valandos • Maksimalus darbo laikas kartu su viršvalandžiais – 48 valandos per savaitę • Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas – 12 valandų per dieną

6. Tam tikrų kategorijų darbuotojams, darbo laikas gali būti iki 24 val. per parą. Vidutinis darbo laikas per savaitę neturi viršyti 48, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 val.Sąrašą tvirtina Vyriausybė, pvz.: • apsaugos darbuotojai • oro uostų skrydžių reguliavimo personalas •  greitosios medicinos pagalbos tarnybų personalas • dispečerizuotų liftų budintys liftininkai ir liftų elektromechanikai

7. Darbo laiko trukmė • Sutrumpintas darbo laikas: • jauniems asmenims; • darbuotojams, dirbantiems kenksmingoje aplinkoje; • darbuotojams, dirbantiems didesnės protinės, emocinės įtampos darbą; • darbuotojams, dirbantiems naktį, - 1 valandą per pamainą.

8. vaikams – iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę mokslo metu, jeigu dirbama per trimestrą arba pusmetį, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę, kai dirbama ne mažiau kaip savaitę ne mokslo metu

9. darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus profesinę riziką sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytus leistinus ribinius dydžius - 36 valandų per savaitę (akustinis triukšmas, vibracija, cheminės medžiagos).

10. 36 val. darbo savaitė: •  mokytojams, auklėtojams, dėstytojams • farmacijos specialistams • teikia sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems psichikos ligomis • 30 val. darbo savaitė sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie dirba darbą, susijusį su: • spinduliuotės šaltiniais

11. Darbo laiko trukmė • Ne visas darbo laikas: • darbuotojo ir darbdavio susitarimu; • darbuotojo prašymu dėl jo sveikatos būklės; • pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai moteriai; • pareikalavus darbuotojui, auginančiam vaiką iki 3 metų; • pareikalavus darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki 14 arba neįgalų vaiką iki 18 metų; • darbuotojo iki 18 metų reikalavimu; • neįgaliojo darbuotojo reikalavimu; • darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį, reikalavimu.

12. Darbo laiko trukmė Ne visas darbo laikas nustatomas trumpinant: - darbo dienų skaičių per savaitę, - darbo valandų skaičių per dieną, - darant ir vieną, ir kitą.

13. Darbo laiko trukmė Darbas ne visą darbo laiką nesulekia jokių apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę, apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, keliant kvalifikaciją. Darbas ne visą darbo laiką apmokamas proporcingai dirbtam laikui ar atliktam darbui.

14. Darbo laiko režimas • Paprastai nustatoma 5 darbo dienų savaitė • Jei būtina, galima nustatyti 6 darbo dienų savaitę • Draudžiama skirti dirbti 2 pamainas iš eilės • Darbuotojų dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose

15. Viršvalandiniai darbai • Galima skirti dirbti tik išimtinais atvejais, kuriuos nustato DK (151 str.) – vienašališku darbdavio pavedimu • arba tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą ar prašymą

16. išimtiniais atvejai: • šalinamos atsitiktinės ar staiga atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių • būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties nebuvo galima užbaigti per darbo valandų skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos; • kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą • kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas • pakrovimo ir iškrovimo operacijoms

17. Viršvalandžių trukmė • Darbuotojo viršvalandinis darbas per dvi dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus (kol. Sutartyje – 180) • Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą. • Už viršvalandinį darbą mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio

18. Darbas švenčių išvakarėse • Švenčių išvakarėse darbas trumpinamas viena valanda (išskyrus darbuotojus, dirbančius sutrumpintą darbo laiką) • Esant 6 darbo dienų savaitei, šeštoji darbo diena negali būti ilgesnė kaip 5 valandos

19. Darbas naktį • Nakties laikas: 22:00 – 6:00 • Naktinis darbas, jei 3 pamainos valandos tenka nakties laikui • Reikia sutikimo neįgaliems darbuotojams, nėščioms moterims, auginantiems vaiką iki trijų metų

20. Poilsio laikas Tai laisvas nuo darbo laikas, kurį darbuotojas gali naudoti savo nuožiūra

21. Poilsio laiko rūšys I. Pertrauka pailsėti ir pavalgyti – darbuotojams turi būti suteikiama ne trumpesnė kaip pusvalandžio ir ne ilgesnė kaip dviejų valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų.

22. Poilsio laiko rūšys II. Papildomos pertraukos – tai darbuotojams pailsėti skiriamas laikas, kuris įskaitomas į darbo laiką: - asmenims iki aštuoniolikos metų, kai jų darbo laikas ilgesnis kaip keturios darbo valandos (pertrauka ne trumpesnė kaip 30 minučių); - krūtimi maitinančiai moteriai ne trumpesnes kaip 30 minučių pertraukas ne rečiau kaip kas trys valandos (moters pageidavimu šios pertraukos gali būti sujungiamos ir suteikiamos kartu su pertrauka pailsėti ir pavalgyti arba atitinkamu laiku paankstinama darbo dienos pabaiga); - neįgaliems, nėščiosioms, neseniai pagimdžiusioms moterims, senatvės pensininkams ir kitiems darbuotojams esant medikų pažymai.

23. Poilsio laiko rūšys III. Specialios pertraukos • suteikiamos dirbant lauke arba nešildomose patalpose, kai aplinkos temperatūra žemesnė kaip 10 C: • darbuotojams, kurie dirba sunkų fizinį darbą • ne rečiau kaip kas pusantros valandos, ne trumpesnes kaip 10 minučių pertraukas • kasdien dirbant prie vaizduoklių (monitorių), būtų periodiškai daromos pertraukos, įskaitomos į darbo laiką (5 (10) min. kas valandą), arba būtų keičiama veikla, sumažinant darbo prie vaizduoklio krūvį.

24. Poilsio laiko rūšys IV. Paros poilsis – tai kasdieninis nepertraukiamas poilsio laikas tarp darbo dienų. Šio poilsio trukmė negali būti trumpesnė kaip vienuolika valandų.

25. Poilsio laiko rūšys V. Savaitės nepertraukiamas poilsis – bendra poilsio diena yra sekmadienis, o esant penkių darbo dienų savaitei – šeštadienis ir sekmadienis. Šis poilsis turi trukti ne trumpiau kaip 35 valandas. Paprastai skirti dirbti poilsio dienomis draudžiama.

26. Poilsio laiko rūšys VI. Kasmetinis poilsis: - švenčių dienos; - kasmetinės atostogos; - tikslinės atostogos.

27. Švenčių dienos • sausio 1-oji  Naujųjų metų diena; • vasario 16-oji  Lietuvos valstybės atkūrimo diena; • kovo 11-oji  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; • sekmadienis ir pirmadienis  katalikų Velykų dienoms; • gegužės 1-oji  Tarptautinė darbo diena;

28. Švenčių dienos • pirmasis gegužės sekmadienis  Motinos diena; • pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną • birželio 24 -Joninės • liepos 6-oji  Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; • rugpjūčio 15-oji  Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena); • lapkričio 1-oji  Visų Šventųjų diena; • gruodžio 24-oji – Kūčių diena • gruodžio 25-oji ir 26-oji  Kalėdų dienos.

29. Kasmetinės atostogos Kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaitomos minimaliosios, pailgintos, papildomos

30. Kasmetinės atostogos Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė 28 kalendorinės dienos. Darbuotojams iki aštuoniolikos metų; darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki aštuoniolikos metų; invalidams suteikiamos kasmetinės minimalios 35 kalendorinių dienų atostogos.

31. Kasmetinės atostogos Pailgintos iki 58 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos suteikiamos kai kurių kategorijų darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa bei profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės.

32. Kasmetinės atostogos Kasmetinės papildomos atostogos gali būti suteikiamos: darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų; už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje; už ypatingą darbų pobūdį (atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis).

33. Darbuotojams, turintiems didesnį negu 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, suteikiamos 3 k. d. trukmės kasmetinės papildomos atostogos, • o už kiekvienų paskesnių 5 metų darbo stažą toje darbovietėje dar po vieną kalendorinę dieną tokių atostogų

34. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka • Už pirmus darbo metus paprastai po 6 mėnesių; • Nesuėjus šešiems darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos moterims prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų • Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu

35. Papildomos atostogos pridedamos prie minimalių • Suteikiamos arba minimalios kartu su papildomom, arba pailgintos atostogos • Gali būti suteikiamos dalis, bet viena jų ne mažesnė nei 14 dienų

36. Atšaukimas iš kasmetinių atostogų • Atšaukti iš kasmetinių atostogų leidžiama tik darbuotojo sutikimu. Nepanaudota kasmetinių atostogų dalis suteikiama bendra tvarka.

37. Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas • Perkelti kasmetines atostogas leidžiama tik darbuotojo prašymu arba sutikimu. • Kasmetinės atostogos taip pat perkeliamos, kai darbuotojas: • yra laikinai nedarbingas • įgyja teisę į tikslines atostogas • įgyja teisę į nemokamas atostogas

38. Jeigu priežastys, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsirado iki kasmetinių atostogų pradžios, darbuotojui susitarus su administracija kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui. • Jei priežastys atsirado atostogų metu, kasmetinės atostogos pratęsiamos atitinkamą dienų skaičių arba darbuotojui susitarus su administracija nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis perkeliama į kitą laiką.

39. Perkeltos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos tais pačiais darbo metais. • Darbuotojo prašymu arba sutikimu nepanaudotų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkeliama ir pridedama prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

40. Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka • Ne vėliau kaip 3 dienos iki atostogų pradžios sumokamas vidutinis darbo užmokestis už jų laikotarpį • jei užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas.

41. Kasmetinių atostogų negalima pakeisti pinigine kompensacija, išskyrus nutraukiant darbo sutartį • Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

42. Nuo 2012 m. gruodžio 1 d.: ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiškai galėjo jomis pasinaudoti. Nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija turės būti išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

43. Tikslinės atostogos • nėštumo ir gimdymo; • tėvystės; • atostogos vaikui prižiūrėti; • mokymosi; • kūrybinės; • valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti; • nemokamos atostogos.

44. Nėštumo ir gimdymo atostogos • suteikiamos moterims; • 70 kalendorinių dienų iki gimdymo; • 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų  70 kalendorinių dienų).

45. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis septyniasdešimt dienų

46. Darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jeigu būtų dirbęs.

47. Tėvystės atostogos • Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo.

48. Atostogos vaikui prižiūrėti • pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), • senelei, seneliui • arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, • taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju

49. Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. • Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. • Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

50. Įsiteisėjus teismo sprendimui įvaikinti, pagal šeimos pasirinkimą įmotei ar įtėviui, išskyrus atvejus, suteikiamos 3 mėnesių atostogos vaikui prižiūrėti.