„Vietos bendruomenių veikla Vilniaus mieste ir socialinė partnerystė“

1. „Vietos bendruomenių veikla Vilniaus mieste ir socialinė partnerystė“ Doc.DR. Saulius Nefas, Rimantas Micka

2. Turinys: Kodėl demokratinėje visuomenėje svarbu vietos savivaldybė ir vietos bendruomenė? Vietos bendruomenių įvairovė ir veiklos principai. Socialinės partnerystės samprata , principai, tikslai. Aktualu – teritorinė partnerystė.

3. Kodėl demokratinėje visuomenėje svarbu vietos savivaldybė ir vietos bendruomenė?

4. Demokratijoje svarbu: • Vietos savivaldybė • ir • Vietos bendruomenė.

5. Savivaldybės paskirtis: • Teikti paslaugas gyventojams atliekant šias funkcijas: švietimas, socialinė apsauga, sveikatos apsauga, kultūra, gamtos apsauga, infrastruktūra, administravimas, komunalinės paslaugos ir kt.

6. Vietos bendruomenės paskirtis: • Vartoti vietos savivaldybės teikiamas paslaugas. • Ar tik? • Demokratijoje: būti paslaugų teikėju/vertintoju.

7. Vietos bendruomenės skirtingos: • Neaktyvios bendruomenės – jos trūksta kontaktų, organizacijų ar fizinių susitikimų vietų bendr. nariams. Svarbu aiškintis tokių bendruomenių poreikius. • Besimokančios bendruomenės- jau turi plėtros iniciatyvių patirties. Tokiose bendruomenėse taikomas labiau organizuotas poreikių aiškinimosi procesas, vykstantis veikiant pačios bendruomenės sudarytoms grupėms . • Veiklios bendruomenės - tokia bendruomenė, kuri turi socialinių ir bendruomenės gebėjimų išsiaiškinti plėtros ir vietos sąlygų gerinimo galimybes.

8. Bendruomenės veiklos principai: • 1.Subsidiarumas • 2. Bendradarbiavimas ir partnerystė • 3. Bendros vizijos turėjimas ir propagavimas • 4. Atsižvelgimas į poreikius • 5. Galių suteikimas • 6. Kokybė • 7. Plėtros tęstinumas

9. Patnerystės samprata: • Analizuojant partnerystės sąvokas, vykdomas funkcijas bei veiklos principus siekiama išsiaiškinti privataus, valstybinio ir savanoriško sektorių sąveiką, todėl vadovaujamasi įvairiomis teorijomis (Racionalaus sprendimo – H.Simon), ţmonių priklausymo įvairioms organizacijoms ( G. Torsvik, R. Putman), Viešojo intereso (J. Rawls), visuotinio dalyvavimo valdyme( C. Kerr, W. Gellerman), motyvacijos ( A. Maslow, F. Hercberg) ir kitomis teorijomis, susijusiomis su valdymu, organizavimu, bendradarbiavimu, planavimu ir kaimo plėtra • Partnerystė - savivaldybės, jos institucijų ir nevyriausybinių organizacijų, kaip piliečių grupių, veikiančių bendruomenės labui, lygiavertis bendradarbiavimas visose srityse, kuriose abi pusės turi pakankamai kompetencijos, vengiant tarpusavio konkurencijos.

10. Trišalė socialinė partnerystė : • Lietuvoje yra labiau išvystyta trišalė socialinė partnerystė – kai diskusijose bei priimant sprendimus dalyvauja darbuotojų, darbdavių bei vykdomosios, vietos valdžios institucijų atstovai. • Pastaruoju metu skatinama ir teritorinė socialinė partnerystė .

11. Socialinės partnerystės principai • Darbo kodeksas įtvirtina socialinei partnerystei būdingiausias principines nuostatas. Tai: • laisvos kolektyvinės derybos, • Savanoriškumas ir savarankiškumas priimant įsipareigojimus, • Galiojančios teisinės sistemos nepažeidžiamumas, realus įsipareigojimų vykdymas • Objektyvios informacijos suteikimas, tarpusavio kontrolė ir atsakomybė, • Šalių lygiateisiškumas, geranoriškumas ir pagarba teisėtiems savitarpio interesams .

12. Socialinio dialogo lygmenys ir formos: • Socialinio dialogo lygmenys ir formos priklauso nuo keliamų tikslų, partnerių prigimties, jų skaičiaus. Socialinė partnerystė gali būti įgyvendinama įvairiuose lygmenyse ( nacionaliniame, tarpšakiniame, teritoriniame ir įmonės lygmenyje) skirtingomis formomis (dvišalis tarp darbdavių ir profesinių sąjungų) , trišalis (tarp apskrities bei savivaldybių institucijų, darbdavių, profesinių sąjungų organizacijų).

13. Partnerystė: • SOCIALINĖ PARTNERYSTĖ – apibūdinama kaip valstybės, darbdavių, darbuotojų, savivaldos organizacijų ir valdžios sąveika bei bendradarbiavimas įvairiose srityse ir įvairiuose lygmenyse. • VIETOS PARTNERYSTĖ apima savitarpio santykių ir vienybės sistemos formavimą vietos ar regiono lygiu. • Pagrindinis tikslas – sudaryti geresnes regiono plėtros galimybes ir sustiprinti veiklą tarp sektorių.

14. Funkcijos: • Siekia sujungti savanoriško (NVO ), viešojo ir privataus sektoriaus iniciatyvas ir veiksmus plečiant kaimo vietoves. • Užtikrina geresnį išteklių panaudojimą ir jų nukreipimą į aktualių problemų sprendimą ( pvz. nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis) • Sudaro didesnes galimybes plėtoti santykius taro teritorijų, individų, organizacijų, padeda stiprinti bendruomenę. • Įtraukia vietos ţmones į bendrą veiklą bei skatina labiau įsitraukti į sprendimus, susijusius su įvairių paslaugų teikimu vietovėje. • Stiprina regioninių tinklų įtaką sprendţiant problemas. • Stiprina institucijų bei ţmonių gebėjimus, skatina principo” iš apačios į viršų” taikymą ir kt.

15. Nauda: • Gausesnė ir daugiau nuomonių atspindinti informacija. • Skirtingų interesų atstovavimas. • Tikslesnis problemos sprendimas. • Didesni pajėgumai. • Rengiamų projektų skaidrumas ir pan.

16. Teritorinės partnerystės tikslai : • Partnerystės formavimas tampa būtinybe ir beveik neišvengiama sąlyga, vykdant pokyčius ir plėtros procesus vietose. Teritorinės partnerystės tikslas – geriau vystyti miesto rajono ar regiono galimybes .

17. Tyrimas 2014 - Vilniaus bendruomenės, jų gyvybingumo ir veiklos analizė. Kokius spręstinus klausimus deleguotumėte ir kokios pagalbos tikitės iš VBA?

18. Tyrimas 2014 - Vilniaus bendruomenės, jų gyvybingumo ir veiklos analizė. Kas sekasi sunkiausiai? Iki 5 sričių.

19. Tyrimas 2014 - Vilniaus bendruomenės, jų gyvybingumo ir veiklos analizė. Kuo jums padeda seniūnijos ir seniūnaičiai?

21. Išvados: 1. Mus domina vietos bendruomenės, kurios vadovaujasi partnerystės principu nes dėka jo vyrauja nuomonių įvairovė, atstovaujami skirtingi interesai, vyksta skaidresnė veikla.

22. Išvados: 2. Atlikus tyrimą Vilniaus bendruomenėse paaiškėjo, kad sunkiausiai sekasi bendrauti su savivaldybe ir kitomis organizacijomis, bet tuo pačiu vyrauja siekis bendravimo, partnerystės.

23. Išvados: 3. Parengtas teorinis modelis leidžia tikėtis, kad Vilniaus mieste sprendžiant problemas dalyvaus politikai, administracija, seniūnaičiai ir bendruomeninės organizacijos ir tai įtvirtins partnerystės principą.