250 likes | 498 Vues
ES paramos instrumentai: pritaikymas konkrečių kaimo vietovių poreikiams, galimybėms, tradicinių amatų centrų veiklai. dr. Vilma Atkočiūnienė vilma.atkociuniene @ gmail.com LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS A dministravimo ir k aimo plėtros katedr a.
E N D
ES paramos instrumentai: pritaikymas konkrečių kaimo vietovių poreikiams, galimybėms, tradicinių amatų centrų veiklai dr. Vilma Atkočiūnienė vilma.atkociuniene@gmail.com LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETASAdministravimo ir kaimo plėtros katedra
Dalyvavimas + Bendras sprendimų priėmimas = Projekto nuosavybė Kintanti lygybė, priklausanti nuo : • plėtros prioritetų • vietovės ypatumų • kolektyvinio žinojimo
- Informacija - Konsultuojamojo pobūdžio pokalbiai - Kolektyvinis parengimas - Bendra sprendimų paieška Keturi dalyvavimo būdai, bendradarbiavimo lygmenys
Principas “iš apačios į viršų” ir plėtros strategija Pasirengimas Įgyvendinimas Projektų atranka Paskelbi-mas Gyventojai Bendra koncepcija Viešas paskelbimas Aiškumo, nuoseklumo siekimas Vietos partnerystė Individuali koncepcija Institucijos Tiesioginis ryšys Tiesioginis ryšys arba neutrali projektų atranka Projektų rengėjai
Teorija Praktika Projektų (pagal LEADER+ ) sėkmės veiksniai Problemų nustatymas ir noras išsręsti problemas Laimėti/laimėti situacija Galimybė apžvelgti visą veiklą ir galimybė įsijungti Pasinaudojimas pasisekimais Stiprūs partneriai Noras mokytis ir keistis patirtimi Kompetetingas proceso valdymas Galimai platus dalyvavimas Skaidrumas, viešumas, lankstumas Iniciatyvinė grupė kaip „traukiamieji arkliai“ Aktyvus aplinkos veiksnių valdymas Pakankami ištekliai
10 ŽINGSNIŲ RENGIANT PROJEKTĄ 1 žingsnis. Bendruomenės poreikių tyrimas ir analizė. 2 žingsnis. Vietos problemų analizė /ir/ VPS prioritetų analizė. 3 žingsnis. Suinteresuotų veikėjų analizė ir partnerių paieška. 4 žingsnis. Projekto tikslų, uždavinių ir strategijos nustatymas. 5 žingsnis. Projekto turinio formulavimas. 6 žingsnis. Projekto kalendorinis planavimas. 7 žingsnis. Organizacinės struktūros sudarymas ir atsakomybių paskirstymas. 8 žingsnis. Projektui reikalingų išteklių nustatymas. 9 žingsnis. Projekto biudžeto sudarymas. 10 žingsnis. Paraiškos pildymas, priedų rinkimas.
PROJEKTO IDENTIFIKAVIMO PRINCIPAI /1 Pagal principą “iš viršaus į apačią”: • Kokie yra KPP reikalavimai (administravimo taisyklės)? • Kokie VPS prioritetai, tikslai, vietovės vizija? • Kas yra tinkami paraiškų teikėjai? • Kokios yra finansuojamos ir nefinansuojamos veiklos? • Koks yra paramos dydis ir ar reikalingas ko-finansavimas? • Kokie yra tinkami ir netinkami kaštai? • Kokie yra projektų atrankos kriterijai? • Kokie yra projektų administravimo reikalavimai?
PROJEKTO IDENTIFIKAVIMO PRINCIPAI /2 Pagal principą “iš apačios į viršų”: • Kokie yra kaimo bendruomenės poreikiai? Koks yra skirtumas tarp esamos situacijos ir KBO įsivaizdavimo, kokia situacija turėtų būti? • Kokios yra problemos ar reikmės priežastys, prigimtis ir svarba? Kaip jos atsirado? • Kokios yra pagrindinės projekto prielaidos? • Kokius žmones ir organizacijas apibrėžtos problemos labiausiai veikia? • Kokie yra jų poreikiai ir norai problemos ar potencialaus projekto tikslo atžvilgiu?
Inovacijos • LEADER programa – “laboratorija”, kurios tikslas skatinti naujų metodų atsiradimą ir patikrinimą vykdant integruotą plėtrą.(2000m. Balandžio 14 d. Europos komisijos pranešimas valstybėms narėms). • Naujų derinių, kombinacijų įgyvendinimas; • Neprivalo būti “nauja” visoms vietovėms; • Vietovėje gali sukelti daugiklio efektą, atverti ilgalaikes perspektyvas.
Kaimo plėtros inovacijos egzistuoja: • Kaip galimybės iš naujo įkainoti lig tol nepanaudotus ar nepakankamai įvertintus išteklius (remiamasi tuo kas jau egzistuoja, tradiciška); • Kaip bendras požiūris (VVG rūpinasi ateitis vizija ir gali įgyvendinti projektus tam, kad būtų pradėtas bendras mokymosi procesas, sukuriami ir įvedami į rinką nauji produktai bei paslaugos); • Kaip pasirengimas rizikai (parama rizikingoms veikloms iniciatyvoms, galinčioms inicijuoti pokyčius ir kurti “naują” vietos kultūrai; • Kaip priemonės, kurios taikomos atsižvelgiant į specifinius kaimiškos vietovės poreikius (naujų idėjų ir originalių priemonių derinių išbandymus).
Tradicinių amatų centras • Tradicinis amatų centras – įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas viešasis (arba privatus)juridinis asmuo, tenkinantis tradicinių amatininkų interesus, besirūpinantis tradicinių produktų gamyba ir plėtra, teikiantis tradicinių amatų mokymo, konsultavimo ir kitas paslaugas (Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymas (Žin., 2007, Nr. 77-3043);Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklos „Tradicinių amatų centrų kūrimas ir (arba) plėtra“ įgyvendinimo planavimo būdu taisyklės, žemės ūkio ministro įsakymas 2009 m. spalio 21 d. Nr. 3D-780)
Tradicinių amatų centrų kūrimo/amatų projektų ES paramos šaltiniai 2007–2013 metais • Savivaldybių administracijų kuriami TAC pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1-ąjį prioritetą „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“(„ Kaimo vietovių diversifikavimo priemonė “); • Savivaldybių administracijų kuriami TAC pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (planavimo būdu); • Kaimo bendruomeniųir kitų asociacijųkuriami TAC pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ (Leader metodu); • Amatų kiemai kuriami privačiose kaimo turizmo sodybose pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“. • Kiti privatūs tradicinių amatų plėtros projektai įgyvendinami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“.
Pagrindinės prielaidos tradicinių amatų centrų kūrimui ir veiklai Lietuvoje • Tradicinių amatų centro samprata bei įvairūs jų kūrimo ES paramos finansavimo šaltiniai sudaro svarbias prielaidas jų veiklos daugiafunciškumui ir jų formų įvairovei.
Kitos svarbios prielaidos tradicinių amatų centrų kūrimui ir plėtrai Lietuvoje (1) Mažėjant žemės ūkio vaidmeniui alternatyvios žemės ūkui veiklos plėtra Lietuvoje ir kitose ES šalyse yra laikoma kaip svarbi priemonė siekiant išsaugoti kaimo vietovių ekonominį ir socialinį (žmonių) gyvybingumą (politinis ekonominis veiksnys); Miesto gyventojai vis daugiau nori naudotis autentiškais kaimo privalumais, todėl kur tik įmanoma galima paversti tai ekonominę naudą kaimo gyventojams duodančia veikla (ekonominis veiksnys); ES šalyse ir Lietuvojeplečiasi rinka tradiciniams (tautinio paveldo) produktams bei paslaugoms (ekonominis veiksnys); 14
Kitos svarbios prielaidos tradicinių amatų centrų kūrimui ir plėtrai Lietuvoje (2) • Tradicinių amatų gaminių, būdingų konkrečiai kaimo vietovei ar etnografiniam regionui, atgaivinimas ir populiarinimasyra svarbi Lietuvos kaimo vietovių gyvybingumo ir patrauklumo didinimo priemonė; • LEADER metodas skiria didelį dėmesį kaimo vietovių konkurencingumui stiprinti panaudojant vietos išteklius. Viena iš tokių galimybių kaimo vietovėms yra tradicinių amatų, kulinarinio paveldo produktų kaip verslo populiarinimas ir plėtra.
Tradicinių amatų centrų veiklos funkcijos ir kryptys 3. Kaimo gyventojų užimtumo didinimas bei jų etnokultūrinės veiklos organizavimas 1. Tradicinių amatų technologijų žinių atkūrimas ir išsaugojimas 4. Etnografinių regionų, vietovių reprezentavimas, jų savitumo išsaugojimas bei įvaizdžio gerinimas 2. Istoriografinių bei etninės kultūros tyrimų, ekspedicijų organizavimas 5. Tradicinių amatų technologijų demonstravimas ir mokymas, TAG eksponavimas 6.Tradicinių amatų technologijų, gaminių populiarinimas, TAGrinkodara
TACsteigimo ir jų veiklos socialinė ir ekonominė nauda • Papildomos pajamos. Realizuodami savo gaminius per TAC vietos amatininkai užsitikrins papildomas pajamas iš savo vykdomos veiklos, mažiau bus priklausomi nuo sezoniškumo.
TACsteigimo ir jų veiklos socialinė ir ekonominė nauda/1 • Miesto lankytojų ir užsienio turistų srautų papildomas pritraukimas siūlant tradicinių amatų gaminius ar paslaugas. TAC siūlomi etnografinei vietoveibūdingi gaminiai suteiks vietovei unikalumo, išskirtinumo, didins jos patrauklumą bei skatins miesto lankytojus ir turistus apsilankyti būtent šioje vietovėje, kadangi bus siūloma ne tik aplankyti žymias vietas, bet ir įsigyti kraštą reprezentuojančių amatų gaminių.
TACsteigimo ir jų veiklos socialinė ir ekonominė nauda/2 • Tradicijų išsaugojimas ir puoselėjimas gaminant etnografinei vietovei būdingus produktus ar teikiant paslaugas. Norint išsaugoti senuosius amatus, tradicinių kraštui būdingų produktų gaminimo technologijas bus stiprinamas ryšys tarp senosios kartos, kuri žino tradicijas, technologijas bei jaunosios, kuri jas perims.
TACsteigimo ir jų veiklos socialinė ir ekonominė nauda/3 • Amatininkų tarpusavio bendravimas ir bendradarbiavimas. Amatininkai siekdami įtvirtinti naujose rinkos nišose savo tradicinius gaminius lengviau tai pasieks kooperuodamiesi, kadangi susivienijus yra lengviau įsiskverbti į rinką. Amatininkams bendraujant ir bendradarbiaujant dalijamasi gerąja patirtimi, kuri gali labai praversti plėtojant ir savo individualią veiklą.
TACsteigimo ir jų veiklos socialinė ir ekonominė nauda/4 • Amatininkų verslumo, vadybos, rinkodaros žinių tobulinimas. Amatininkai bendrai pristatydami savo gaminius bei juos populiarindami, kartu besimokydami ir bendradarbiaudami didina savo verslumo, vadybos, rinkodaros gebėjimus.
TAC steigimo ir jų veiklos socialinė ir ekonominė nauda/5 • Plėtojant tradicinius amatus sukuriama papildoma vietovės pridėtinė vertė. Tradicinių amatų gaivinimas, puoselėjimas suteikia vietovei patrauklumo, išskiria ją iš kitų, kadangi ji gali, lankytojams pasiūlyti unikalių produktų, būdingų tik šiam kraštui.
TACsteigimo ir jų veiklos socialinė ir ekonominė nauda/6 • TAC steigimas gali įtakoti spartesnį kaimo vietovių viešosios infrastruktūros atnaujinimą, pritaikant pastatus kaimo tradicinių amatų ir kitoms reikmėms, kurių tenkinimas būtinas, siekiant telkti kaimo gyventojus, skatinti jų iniciatyvas, kurios yra viena pagrindinių prielaidų kaimo ekonominiam vystimuisi.
APIBENDRINIMAS • Inovacijų ir plėtros procesai kaimo vietovėse yra sudėtingi – jie remiasi įvairių, vienas kitą papildančių veiksmų sąveika, kuriuos įgyvendina skirtingi veikėjai. • Kiekvienas pokytis sukuria galimybes ir problema, tačiau tai galima valdyti. • Tokioms pat problemoms spręsti gali būti panaudoti patys įvairiausi būdai ir priemonės – “Kitaip nei kitaip!”. • TAC kūrimas ir jų veiklos plėtojimas yra integruotas bei daugiafunkcinis procesas, jungiantis savyje kultūrinius, ekonominius, aplinkosauginius ir edukacinius procesus.
Sėkmės rengiant ir įgyvendinant projektus pagal LEADER metodą.... ESMĖ: partnerystė ir vietosgyventojų dalyvavimas