Apie kaimo paukščių populiacijų indikatorių

1. Apie kaimo paukščių populiacijų indikatorių Petras Kurlavičius Lietuvos ornitologų draugija/Lietuvos edukologijos universitetas

2. Kaimo (agrarinio kraštovaizdžio) paukščių populiacijų indikatorius (KPPI): kas tai? • Tai grupės (keliolikos rūšių) kaimo paukščių populiacijų bendrą gausos pokytį (trendą) vertinantis rodiklis (indikatorius) • Sukurtas atspindėti kaimo paukščių ir kitos biologinės įvairovės būklės pokyčius • KPPI yra lyg savotiškas barometras, rodantis bendrą agrarinio kraštovaizdžio, žemės ūkio plotų “sveikatingumą”, būklę bei ūkininkavimo darnumą, ekologiškumą • KPPI nustatymo schema numatyta taip, kad nuolat stambiu masteliu būtų testuojama žemės ūkio politika ir praktinė veikla • KPPI pasiūlė tarptautinė Europos mokslininkų grupė, pasivadinusi Europos įprastų paukščių stebėsenos projektas (PECBMS), veikianti prie Europos paukščių apskaitų tarybos (EBCC). Detaliau žr.www.ebcc.info

3. Kodėl šį indikatorių skaičiuoti vertinant daugelio (keliolikos) rūšių populiacijų gausos trendus yra geriau, nei kelių ar vienos? • Todėl, kad viena ar kelios rūšys blogiau atspindėtų daugelio rūšių, galinčių turėti labai specifinius reikalavimus buveinei, populiacijų būklę. • Žymiau geriau yra indikatorių nustatinėti sąlyginai didelei grupei rūšių, atstovaujančių kuo daugiau ekologinių grupių (pogrupių). Toks rodiklis duos labiau integruotą vaizdą apie tai, kokią įtaką organizmams turėjo iš anksto nebūtinai žinomi aplinkos sąlygų pokyčiai. • Indikatorius turėtų būti naudojamas kuriant ir tobulinant gyvūnams, augalams bei jų buveinėms ir augavietėms palaikyti agrarinėse ekosistemose skirtas priemones bei ekologizuojant žemės ūkio veiklą.

4. Ar KPPI gali būti naudojamas nustatyti, vertinti biologinės įvairovės būklę NATURA 2000 saugomose teritorijose? • Ne. Tyrimo plotų išdėstymo schema ir apskaitos metodika parinkta taip, kad būtų gaunama informacija apie bendrą agrarinio kraštovaizdžio (kaimo) būklę ir apie žemės ūkio veiklą. • Jei šalyje tyrimo plotų bus parinkta daug, kai kurie jų tikriausiai pateks į agrariniame kraštovaizdyje esančias NATURA 2000 saugomas teritorijas, tačiau jose surinktos informacijos kiekis bus nepakankamas daryti statistiškai pagrįstoms išvadoms. • NATURA 2000 vietose reikia vykdyti (faktiškai tokia veikla ES narėse jau vykdoma) specialią retų rūšių (paukščių, kitų gyvūnų, augalų) stebėseną.

5. Ar KPPI gali būti naudojamas nustatyti, vertinti biologinės įvairovės būklę kituose kraštovaizdžiuose, pavyzdžiui, miškuose? • Ne. KPPI nustatymui parinktos specifinės rūšys, kurių dalis apskritai miškams nebūdingos. • Tarptautinė Europos mokslininkų grupė Europos įprastų paukščių stebėsenos projekto (PECBMS) rėmuose baigė rengti ir miškų biologinės įvairovės būklės vertinimo metodikas. • Tikėtina, jog ateityje bus parengti specialūs, panašūs į KPPI rodikliai kitų buveinių biologinės įvairovės būklei vertinti.

6. Ar gali būti KPPI panaudotas atskirų agrarinės aplinkosaugos priemonių efektyvumo vertinimui? • Ne, bet su išimtimis. Dabartinė tyrimų schema ir metodika neleidžia kelti tokio uždavinio. Padidinus tyrimų plotų skaičiųir juos atitinkamai išdėstant, atskirų priemonių efektyvumą galima būtų vertinti šalies mastu. • Sprendžiant šį uždavinį reikėtų parinkti ir detalesnius tyrimo metodus, konkretų tyrimų plotą apriboti vienu lauku bei trumpinti tyrimų laiką. Tokiuose tyrimuose indikatoriais geriau būtų parinkti atskiras paukščių rūšisarba keletą rūšių. Taip pat indikatoriais gali būti pasirenkami kiti gyvūnai ar augalai. • Stebėsena visuomet turi būti taip suplanuota, kad gaunama informacija rodytų statistinį ryšį su priemonei numatytais uždaviniais (kai kurios priemonės nėra orientuotos į biologinę įvairovę). • Visuomet būtina laikytis eksperimentų planavimo taisyklių (pvz., numatyti kontrolę, pakartojimus, stratifikuotą atsitiktinį tyrimo plotų išdėstymą, statistinį apdorojimą ir pan.).

7. Kur galima greičiausiai rasti oficialią informaciją apie šį rodiklį?

8. Kaip teisingai interpretuoti informaciją, susijusią su KPPI? (1)

9. Kaip teisingai interpretuoti informaciją, susijusią su KPPI? (2)

10. Kur šiais klausimais rasti daugiau informacijos? Lietuvoje: • Europos paukščių apskaitų taryba (EBCC) beveik visose Europos šalyse turi atstovus. Lietuvos atstovas nuo 1992 m. – P. Kurlavičius • Paukščių apsaugos organizacijų asociacija BirdLife International beveik visose Europos šalyse turi organizacijas – partnerius. Mūsų šalyje toks partneris yra Lietuvos ornitologų draugija Užsienyje: • Petr Vorisek, PECBM Project Co-ordinator • Richard Gregory –PECBM Project Manager, RSPB • Arco van Strien – PECBM expert, Statistics Netherlands • Svarbiausios interneto svetainės: www.ebcc.info ir www.birdlife.org