Download
1 / 11
200 likes | 820 Vues
Pateikčių ciklas: Antanas Škėma ( 1911 - 1961m.). Antanas Škėma. Vienas žymiausių XXa. v idurio lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką : vertybių griūties, žmogaus vidinio suskilimo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus.
E N D
Antanas Škėma • Vienas žymiausių XXa. vidurio lietuvių prozininkų ir dramaturgų. Savo kūryboje išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką : vertybių griūties, žmogaus vidinio suskilimo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus.
Trumpa A. Škėmos biografija • Gimė 1910m. (pagal gimimo liudijimą – 1911m.) Lodzėje, Lenkijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais gyveno Rusijoje, 1921m. grįžo į Lietuvą. • 1936 – 1940m. – Valstybės teatro aktorius, 1940 – 1944m. – Vilniaus miesto teatro aktorius, režisierius. • 1944m. išvyko į Vokietiją,dirbo įvairiuose lietuvių meniniuose sambūriuose. • 1949m. atvyko į JAV, aktyviai tęsė teatrinę ir kultūrinę veiklą. Skaitė daug paskaitų, rašė ir spausdino straipsnius teatro ir literatūros temomis įvairiuose leidiniuose. • A. Škėma žuvo autokatastrofoje 1961 metais rugsėjo 11 dieną Pensilvanijoje.
Škėma domėjosi vertybių krizę apmąstančia filosofija (Nyče, Kamiu), Moderniąja tapyba, muzika. Jam buvo būdingas tam tikras artistiškas noras provokuoti visuomenę, vaizduoti ciniką. Ryški menininko, aktoriaus prigimtis. Nesiekė karjeros, patogios buities, gyvenimo tikslas - kūryba. Ryškiausi asmenybės bruožai • Maištingas būdas.
Svarbiausi gyvenimo kūriniai • Novelių ir apysakų rinkiniai: „Nuodėguliai ir kibirkštys" (1947m.) „Šventoji Inga" (1952m.) „Saulėtos dienos" (1952m.) „Čelesta" (1960m.) • Romanas: „Balta drobulė" (1958m.) • Dramos: „Pabudimas" (1956m.) „Žvakidė "
Temos: Žmogaus išbandymas ribinėje situacijoje ir žmogus, gyvenantis sudužusių iliuzijų pasaulyje, pasaulyje po katastrofos. Taip pat: būties prasmės, meilės, kūrybos, beprotybės, istorijos temos. Problemos: Kokia gyvenimo prasmė? Jei jos nėra, kam gyventi? Jei gyvenimo prasmė - pats gyvenimas, kaip jį nugyventi? Kokios yra tikrosios gyvenimo vertybės? Kūrybos temos, problemos
Pagrindinis veikėjas • Liftininkas.Garšvai darbas lifte yra tiesiog pražūtingas – jis kenčia lyg narve uždarytas žvėris. Keltuvas tampa kalėjimo arba Sizifo darbo simbolis. • Poetas. Nuo kitų viešbučio darbuotojų Garšva skiriasi ir tuo, kad yra poetas, kuris kasdienybės rutinai ir aplinkos gniuždymui priešinasi nuolatinėmis kūrybinėmis pastangomis. Poezijos rašymas jam yra ne tik kovos su gyvenimo banalumu būdas, bet aistringas, vos ne manija virtęs, noras išreikšti save ir ne mažiau stiprus troškimas įveikti mirtį, paliekant savo pėdsaką literatūros istorijoje. • Įsimylėjęs žmogus. Visame romane Garšva sprendžia daugybę jam egzistenciškai svarbių klausimų. Vienas jų yra toks: ar gali tame pačiame žmoguje sugyventi poetas ir vyras, mylintis moterį ir nuoširdžiai prisirišęs prie jos.
Idėjos: Menininkui jaustis ramiam tolygu būti mirusiam. Žmonės susvetimėję, neįmanoma sujungti pasaulio. Laimingas gali būti tas, kuris nieko netrokšta. Vertybės: Vaikiškasis pasaulis, kuriame viskas nėra rūšiuojama į vietas, tvarkingas chaosas yra daug pastovesnis nei realaus gyvenimo tvarka. Kūryba, tikėjimas Dievu, jo ieškojimas, intelektas. „Balta drobulė" idėjos ir vertybės
5 naudingi posakiai iš kūrinio • Kartos praeina ir ateina kitos. Ir kentėjimas, ir beprotybė, ir nesupratimas. • Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje. • Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis paliečia pirštu jo veidą, kad atvykėlis į žemę neprisimintų dangaus. Štai kodėl tarp nosies, ir viršutinės lūpos įspaustas griovelis. Jūsų veidas kreivokas nuotraukose. Suvokiate palyginimą? • Zoori. Vienintelis žodis. Geras žodis. Svajokite apie zoori. Gera svajoti apie zoori. Ir atidarykite duris. • Norėjau palikti pakrantę ir nueiti sau jūra. Kaip Kristus. Keli žingsniai teskyrė mane nuo stebuklo. Supratau, stebuklas būtų patobulinta realybė.
Išvados Romanas yra susijęs su Škėmos samprata, kad XX – karų ir tremčių – amžiuje pasauliui nebereikia tikrojo meno ir poetas, ieškantis tiesos, nepriimantis abejingos mieščioniškos egzistencijos, galiausiai pats save sunaikina.Tačiau kūryba yra vienas iš būdų sukilti prieš pasaulio absurdą, kurio nesuvokiantis žmogus gyvena niekingą gyvenimą.
