Atlyginimo fondo atlikėjams įsteigimo galimybės ir sąlygos : tyrimo projekto pristatymas

1. Atlyginimo fondo atlikėjams įsteigimo galimybės ir sąlygos:tyrimo projekto pristatymas Irmantas Butkauskas, PV i.butkauskas@peritus.lt LRKM apskritojo stalo diskusija, 2012-11-06 Shaping the projects. Achieving results.

2. Peritus • PERITUS – tai KONSULTACINĖ ĮMONĖ, teikianti tyrimų bei projektų valdymo paslaugas privačiam ir viešajam sektoriui. • PERITUS subūrė patyrusius viešojo ir privataus sektoriaus savo srities ekspertus. • PERITUS projektų valdymui taiko PMBOK metodus.

3. Peritus paslaugos • ES paramos konsultacijos; • viešųjų pirkimų konsultacijos; • VPSP finansinės ir teisinės konsultacijos; • ekonominių, teisinių, strateginių tyrimų vykdymas; • profesionalus projektų valdymas; • mokymų organizavimas ir vykdymas.

4. Peritus consulting VS klientai • Europos Komisija; • LR ūkio ministerija; • LR aplinkos ministerija; • LR teisingumo ministerija; • Specialiųjų tyrimų tarnyba; • Savivaldybių administracijos (Kauno, Šiaulių, Šilutės, Anykščių, Akmenės ir kt.); • Kitos įstaigos

5. Tyrimas „Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvoje 2011/77/ES, kuria iš esmės keičiama Direktyva 2006/116/EB „Dėl autorių teisių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų“, numatyto atlyginimo fondo atlikėjams (toliau – FONDAS) įsteigimo galimybės bei sąlygos“ (toliau – TYRIMAS). Subranga:

6. Tyrimo tikslas ir uždaviniai Tyrimo tikslas – išsiaiškinti atlyginimo Fondo steigimo galimybes Lietuvoje, poveikį fonogramų industrijai bei ekonominį naudingumą atlikėjams. Uždaviniai: • identifikuoti, kokios finansinės, ekonominės galimybės steigti atlyginimo Fondą; • jeigu fonogramų gamintojai pajėgūs finansuoti atlyginimo fondą, išsiaiškinti, kokiu mastu; • išsiaiškinti, kokią ekonominę naudą gautų atlikėjai, jeigu Fondas būtų įsteigtas bei kokios yra atlyginimo fondo administravimo sąnaudos; • jeigu fonogramų gamintojai nėra pajėgūs finansuoti atlyginimo Fondo, išsiaiškinti konkrečias to priežastis.

7. Apibendrintos Direktyvos nuostatos • Pratęsus atlikėjų teisių apsaugos terminą nuo 50 iki 70 metų, atlikėjas įgyja teisę į papildomą atlyginimą; • toks papildomas atlyginimas atlikėjui turi būti mokamas tais atvejais, kai pagal gretutinių teisių perdavimo arba atidavimo sutartį atlikėjui suteikiama teisė pretenduoti į nesikartojantį atlyginimą; • toks papildomas atlyginimas atlikėjui turi būti mokamas už kiekvienus visus metus, iš karto praėjus 50 metų, arba praėjus 50 metų iki sueis 70 metų nuo to momento, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba viešai paskelbta; • fonogramos gamintojas 20 proc. pajamų, gautų už tokių fonogramų, kurios teisėtai išleistos arba teisėtai paskelbtos anksčiau, nei prieš 50 metų, tačiau ne anksčiau nei prieš 70 metų, atgaminimą, platinimą ar pateikimą, turi skirti papildomoms išmokoms atlikėjams, atitinkantiems aukščiau nurodytus kriterijus.

8. Direktyvos 2c punktas • Direktyvos 2c punkte nustatyta, kad viena iš priemonių užtikrinti papildomą atlyginimą atlikėjams – nustatytas reikalavimas fonogramų gamintojams bent kartą per metus atidėti sumą, siekiančią iki 20 proc. pajamų, gautų iš išimtinių teisių platinti, atgaminti ir pateikti fonogramas; • tai reiškia, kad turi būti sukurtas fondas, iš kurio būtų mokamas metinis papildomas atlyginimas atlikėjams; • Direktyvoje numatyta galimybė valstybėms narėms vertinti, ar fonogramų gamintojai yra pajėgūs finansuoti minėtą Fondą, nustatyti mastą ir atitinkamas sąlygas, kurioms esant fonogramų gamintojai privalo laikytis Direktyvos įpareigojimo.

9. Tikslinės grupės • Vyresnio amžiaus muzikos įrašų atlikėjai (foniniai atlikėjai) • įrašų pardavimų kompanijos. Šios kompanijos gautų papildomą naudą iš termino prailginimo, nes galėtų disponuoti įrašais ilgesnį laiką, tačiau privalėtų dalintis pajamomis su foniniais atlikėjais.

10. Užsienio patirties analizė • Nyderlandų Saugumo ir Teisingumo ministerija pateikė Nyderlandų Valstybės Tarybai pasiūlymą pakeisti galiojantį gretutinių teisių reglamentavimą siekiant perkelti Direktyvą į Nyderlandų teisę ir su tuo susijusias savo išvadas; • Estijos ekspertas nurodė, kad tuo laikotarpiu, kuriam bus pradėtos taikyti Direktyvos nuostatos, Estijoje buvo sukurta labai mažai gretutinių teisių objektų, tad jiems šios Direktyvos perkėlimas nėra prioritetas.

11. Fondo administratoriaus pasirinkimas • Direktyvos nuostatos reglamentuoja atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises ir pareigas, į Fondą lėšas mokėti turės fonogramų gamintojai, o Fondo lėšos bus paskirstytos atlikėjams, padaryta išvadą, kad iš šiuo metu LR faktiškai veikiančių kolektyvinių teisių administravimo organizacijų, administruoti Fondą tikslinga pavesti Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA); • AGATA turi pakankamus žmogiškuosius ir finansinius resursus bei pakankamai kompetencijos šio Fondo administravimui.

12. Problema: pajamų klausimas • Direktyva nenurodo, kas laikytina fonogramos gamintojo pajamomis; • neretai fonogramų gamintojai tiesiogiai negauna piniginių lėšų už fonogramas. Fonogramos gali būti panaudojamos viešų renginių metu, reklamoje ir kitur, taip pat mainais, kas padaro pajamų dydžio skaičiavimą ypač sudėtingu.

13. Tiksliniai kūriniai

14. Direktyvą atitinkantys kūriniai Statistiškai nereikšmingi metai

15. Problema: “Potarybinė” teisė • Gretutinės teisės LR teritorijoje yra pradėtos saugoti tik nuo 1994 m. birželio 10 d.; • Iki tol atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisės nei LTSR, nei atkurtoje nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje saugomos nebuvo; • Tarptautinės Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos: “...nė viena konvencijos šalis neprivalo taikyti konvencijos nuostatų atlikimui, transliacijoms, įvykusiems iki šios konvencijos įsigaliojimo toje šalyje datos, taip pat fonogramoms, kurių pirmasis įrašas buvo padarytas iki minėtos datos.“

16. Tiksliniai kūriniai

17. Direktyvos nuostatas atitinkantys saugomi kūriniai

18. Fonogramų gamintojų apklausa • Sutarčių, kurios atitinka Direktyvos reikalavimus, Lietuvos fonogramų gamintojaineturi ir neturės, nes teises perima laikinai – terminas neilgesnis nei 10-15 metų; • Lietuviško įrašo kaip komercinės prekės maksimalus gyvavimo ciklas – 2 metai; • fonogramų leidimas yra neatsiperkanti veikla – išleidimas kainuoja daugiau nei gaunama pajamų; • senų fonogramų pajamos – 0 Lt.

19. Alternatyvų analizė • I alternatyva – Perkelti Direktyvą, nesteigiant Fondo. Direktyvos perkėlimas – vykdomas ne visa apimtimi; galimos ES sankcijos. • II alternatyva – įsteigti Fondą. Direktyvos perkėlimas – vykdomas visa apimtimi;

20. Išlaidos ir sąnaudos Fondo įkūrimo išlaidos: • I alternatyva: 0 Lt; • II alternatyva: 11,2 tūkst. Lt. Administracinės išlaidos: • I alternatyva: 0 Lt per metus; • II alternatyva: 27,5 tūkst. Lt per metus.

21. Pajamos I alternatyva: 0 Lt per metus; II alternatyva: 0 Lt per metus. Fondo pajamos visiškai neelastingos fonogramų gamintojų pajamų apmokestinimo tarifui.

22. Fondo poveikis fonogramų gamintojams • Fonogramų gamintojams nėra svarbu, kokio dydžio tarifas būtų nustatytas, nes pervesti pajamų dalies vis tiek nereikėtų. • Fonogramų gamintojai išreiškė pageidavimą, kad šis tarifas būtų 0-4 proc. ribose.

23. Finansinės analizės rezultatai

24. Galimos ES sankcijos • Komisija: reikia visada taikyti baudas už reikalavimo perkelti direktyvas į nacionalinius teisės aktus nevykdymą. • Pažeidimo procedūros pradėjimo klausimu Komisija nedaro skirtumo, ar valstybės narės direktyvos nuostatų į nacionalinę teisę neperkėlė visiškai ar tik iš dalies. • Pagal Teisingumo Teismo praktiką Teismas beveik be išimčių skiria baudas valstybėms narėms už netinkamą savo įsipareigojimų laikymąsi dėl ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę. • Remiantis Europos Komisijos sprendimų praktika Lietuvai grėstų bauda už kiekvieną dieną, kol Direktyva nebūtų perkelta. • Laikomasi prielaidos, kad Lietuvai būtų taikoma minimali – 5.000 EUR per dieną bauda – t. y. iki 1,83 mln. eurų (6,3 mln. Lt) per metus.

25. Socialinės-ekonominės analizės rezultatai

26. Veiksmų planas (1/2) • LRKM kaip kompetentinga institucija teisės aktų tvarka rengia ATGTĮ pakeitimo projektą ir inicijuoja įstatymo pakeitimo procedūras. • Fondo lėšų surinkimo, fonogramų gamintojų pajamų apskaičiavimo, apskaitos kontrolės, paskirstymo, administravimo išlaidų atskaitymo, administravimo priežiūros ir kiti klausimai turėtų būti detalizuoti poįstatyminiame akte. • Tai turėtų būti reglamentuota LRV nutarime, kurio projektą parengti ir priėmimo procedūras teisės aktų nustatyta tvarka turėtų LRKM. • Parinktai kolektyvinio administravimo organizacijai turi būti pavesta ir suteikta teisė administruoti teisę gauti Direktyvos 2b dalyje nurodytą papildomą atlyginimą. Tai gali būti padaryta LR kultūros ministro įsakymu. Teisės aktų nustatyta tvarka LRKM turėtų parengti tokio įsakymo projektą ir inicijuoti jo priėmimo procedūras.

27. Veiksmų planas (2/2) • Konsultuotis su kolektyvinio administravimo organizacijomis, atlikėjais, fonogramų gamintojais ir teisių naudotojais, siekiant rasti optimalų Direktyvos įgyvendinimo būdą. • Kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą prašant išvados dėl Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę bei Fondo administratoriaus parinkimo. • Įgyvendindama su Fondo įkūrimu ir veikla susijusias Direktyvos nuostatas nacionalinėje teisėje LRKM gali remtis patirtimi, įgyta užtikrinant kompensacinio atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais surinkimą, paskirstymą, mokėjimą ir grąžinimą, nes šis kompensacinis atlyginimas ir Direktyvoje numatytas Fondas yra panašūs. Manytina, kad šio jau egzistuojančio fondo modelis gali būti tinkamas pavyzdys kuriant papildomo atlyginimo atlikėjams Fondą.

28. Siūloma Fondo įkūrimo komanda

29. Ačiū ir gerų projektų! UAB “Peritus sprendimai” Vokiečių g. 28-16, Vilnius t +370 (5) 2 100 000 f +370 (5) 2 784 389www.peritus.lt i.butkauskas@peritus.lt