Lietuvos įmonės – ar esame efektyvūs?

1. Lietuvosįmonės – ar esame efektyvūs? Mantas Vaskela 2011-02-10

2. AB LESTO: trumpai apie mus • Lietuvos elektros energijos skirstymo operatorius, aptarnaujantis apie 1,5 mln. klientų. • Šalyje veikia 51klientų aptarnavimo centras. • Darbuotojų skaičius: 2872. • Aptarnaujamas plotas – per • 65 tūkst. km2. • Bendrovės valdomas turtas – • 5,4 mlrd. Lt. • LESTO ūkis:

3. Lietuvoselektrosenergijos vartojimostatistika • Vidutinė Lietuvos įmonė sunaudoja apie 4200kWh elektros energijos per metus • Vidutinė Estijos įmonė sunaudoja apie 5250kWh elektros energijos per metus • Latvijossuvartojimaspanašus į Lietuvos – apie 4400kWh elektros energijos per metus • Lietuva elektros energijos vartoja 9 kartus mažiau nei Švedija

4. Energetinis intensyvumas • Vienas rodiklis, tinkamas pamatuoti mūsų energijos naudojimo įpročiams – energetinis intensyvumas – energijos kiekis BVP vienetui pagaminti (matuojamas toe/1mln$) Problema – Lietuva jau 10 metų stovi 22-oje vietoje Išvada – tobulėti yra kur

5. Svarba – tendencijos • Naftos kainos rodo tik vieną tendenciją – tik didėti artimiausioje ateityje Žinome – brangstant naftai, brangsta viskas Išvada – energetiniai ištekliai turi tendenciją didėti

6. Svarba – tendencijos • Elektros energijos kaina turi tendenciją didėti Elektrai pabrangus, efektas lietuviškai produkcijai bus 3 kartus skausmingesnis

7. Kodėl mums tai svarbu? • Dažniausias klausimas – kodėl LESTO svarbu, kad Lietuvos verslas energiją naudotų efektyviau? • Mes esame socialiai atsakinga įmonė • Patenkinti klientai = mažesnes veiklos sąnaudos, didesnis pasitikėjimas • Efektyviai naudojama energija = paprastesnis veiklos planavimas

8. Kodėl? • Verslas Lietuvoje dar neturi racionalaus energetinių išteklių vartojimo tradicijos • Reta įmonė imasi “žalių” iniciatyvų – palieka įjungtus prietaisus, nesinaudoja ekologiškais sprendimais • Energetinių išteklių sąskaitos dažnai priimamos kaip nekeičiama konstanta • Neskaičiuojame visos kainos – nevertiname įrangos eksploatavimo kaštų • Kurdami ar keisdami procesus neįvertiname jų reikšmės energijos vartojimui

9. Tradicija – neskaičiuoti • Tilburgo universiteto profesoriaus, kodėl Lietuvoje nėra tradicijos taupyti energetinius išteklius: • SSRS laikais elektros ir kitų energetinių išteklių kainos buvo beveik nulinės, todėl niekada ir neįpratome rimtai žiūrėti į savo energetinių išteklių vartojimą1. • Ekonomika yra stipriai priklausoma nuo energetinių išteklių kainos, kurios kylimas sukelia stresą visai ekonomikai • Pagal elektros energijos kainą verslui Europoje esame 10-i, pagal dujų kainas – 11-i2 – taigi, ankščiau turėto pigumo mes nebeturime, bet turime tradiciją neskaičiuoti R. Gerlagh, Tilburgo universiteto aplinkosaugos ekonomikos profesorius, 2011-02-02, Susirašinėjimas el. paštu Portalo www.energy.eu duomenys, 2011-02-06

10. Iniciatyvos – kaip? • Žmonės – vadovaujasi ne abstrakcijomis, o nauda. • Nauda įmonei – energijos vartojimo įpročių pakeitimas dažniausiai beveik nieko nekainuoja, o leidžia sumažinti išlaidas • Deja: • Dažniausiai įmonės neturi vidinių iniciatyvų kurios skatintų efektyviau naudoti energijos išteklius • Dauguma iniciatyvų niekada neišsivysto, jos lieka formuluočių lygyje • Jei norite iš tiesų paskatinti savo darbuotojus sumažinti Jūsų įmonės energijos naudojimą, leiskite priemones Jiems sugalvoti patiems. Pasiūlykite tik naudą darbuotojui.

11. Dėmesys į sąskaitas • Klasikinė verslo taisyklė – jei negali to pamatuoti, negali to valdyti • Dažniausia įmonių klaida – elektros ar kitų energetinių išteklių sąskaitas mato tik buhalteris ir energetikas • Pasiūlymas – gavę kiekvieno mėnesio sąskaitą palyginkite ją su: • Praėjusio mėnesio sąskaita • Praėjusių metų to paties laikotarpio sąskaita • Jei sąskaitos ženkliai skiriasi – pabandykite išsiaiškinti kodėl? • Tokiu būdu, laikui bėgant gausite aiškų žemėlapį – kokių procesų pakeitimai kaip įtakoja Jūsų energetinių išteklių sąskaitas

12. Ką skaičiuojame ir ko ne? • Vertintose įmonėse: • Visuomet, kai planuojamas automobilio įsigijimas, pvz., Škoda Octavia, skaičiuojama: • transporto priemonės kaina – 70.000 Lt • rida – 200.000 km • eksploatacijos išlaidos garantiniu laikotarpiu – nuo 60.000 iki 70.000 Lt • Beveik niekada, kai perkama darbinė stotis (serveris), neskaičiuojama: • Serverio kaina – 5.000 Lt • Laikotarpis – 3 metai • Eksploatacijos išlaidos garantiniu laikotarpiu – nuo 5.000 iki 6.000 Lt

13. Visa kaina – pavyzdys

14. Visa kaina – kondicionierius Kaina – 5800 Lt Kaina – 8000 Lt Skaičiuojant 7000 darbo valandų 24551 Lt 22778 Lt Atminkite, 50W skirtumas galioje reiškia apie 150 Lt per darbo metus

15. Procesai – įvertinkite • Daugelis verslininkų ankščiau ar vėliau keičia vieną ar kitą bendrovėje egzistuojantį procesą, pvz.: A B Būtina įvertinti sąnaudas – kaip proceso pakeitimas atsispindės sąskaitoje

16. Ką daryti?

17. Ačiū mantas.vaskela@lesto.lt