ŽINIŲ EKONOMIKA

1. ŽINIŲ EKONOMIKA 1 tema. Žinių ekonomikos objektas

2. Pasaulio bankoinstituto žinių ekonomikos indeksas Suomija Naujausiduomenys Airija JK V. Europa JAV Estija G7 Lenkija Vengrija Lietuva Slovėnija 6,7 Ukraina Bulgarija C. Europa Rusija Rumunija Turkija Kinija Afrika 1999 metų duomenys 5,7

3. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasEkonomikos ir žinių ekonomikos teorijos Žinių ekonomika tyrinėja visuomenės, organizacijų ir individų elgseną, išdėstant ribotus išteklius reikalingus žinių gamybai, paskirstymui bei vartojimui (?).

4. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių ekonomikos klausimai • Kokias žinias reikia gaminti/paskleisti/naudoti? • Kiek žinių mes turime pagaminti/paskleisti/naudoti? • Iš ko ir kaip jos turi būti pagamintos/paskleistos? • Kas turi gaminti/paskleisti/naudoti jas?

5. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių gamybos elementai Žinių ekonomika tyrinėja visus žinių gamybos elementus – duomenis, idėjas, faktus, informaciją, know-how, įvairias žinių rūšis, ir kitką, kas gali turėti įtakos žinių gamybai.

6. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių ekonomika ir kita ekonomika • mikro- ir makroekonomika • inovacijų ekonomika • technologinių pokyčių ekonomika • politinė ekonomija • socialinė ekonomika • mokymosi ekonomika • evoliucinė ekonomika • ekologijos ekonomika • ir kitos ekonomikos sritys, turinčios ryšį su žinių gamyba, paskirstymu ir vartojimu.

7. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių ekonomika ir kiti mokslai (1) Iš kitų sričių žinių ekonomika semiasi žinių, kurios gali padėti paaiškinti, kaip žmonės turėdami informaciją išdėsto savo ribotus išteklius, siekdami dalykų, kurie gali padidinti jų suvokiamą naudingumą.

8. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių ekonomika ir kiti mokslai (2) • valdymas ir vadyba • pažinimo mokslas • pažinimo psichologija • žinių sociologija • lingvistika (pavyzdžiui, kalbos struktūra, naudojama žinių perdavimui) • antropologija • ir kita.

9. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasDuomenų, informacijos ir žinių sąryšis • Duomenys gali būti viešai prieinami per elektroninius tinklus, tačiau jeigu jų nesugebėsime „perskaityti“, jie netaps informacija. Duomenys mus supa nuo kūdikystės, laipsniškai jie tampa informacija ir žiniomis. • Pagrindinės žinios (basic knowledge) padeda suprasti papildomą informaciją ir paversti ją žiniomis. • Žinios gali būti paverstos duomenimis (filosofinis akmuo).

10. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasDuomenų, informacijos ir žinių apibrėžimas • Duomenys – tai išorinio pasaulio stimulai, kuriuos atpažįsta agentas, naudodamasis savo jutimais. • Informacija – tai svarbūs duomenų dėsningumai, kuriuos agentas bando pažinti, iššifruoti. • Žinios – agento lūkesčių visuma, kuri keičiasi gavus informaciją (Arrow); šie lūkesčiai priklauso nuo agento ankstesnio mokymosi.

11. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasDuomenys, informacija, žinios 1 pav. Agento ir pasaulio ryšiai AGENTAS Lūkesčiai Agento žinios Stimulai Duomenys Informacija Turimi protiniai modeliai PASAULIS Vertybės Suvokimo filtrai Konceptualūs filtrai Veiksmai

12. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasDuomenų, informacijos ir žinių naudingumas Ekonomines gėrybes, turinčios naudingumą: • duomenys naudingi tuo, kad gali nešti informaciją apie fizinį pasaulį; • informacija padeda pakeisti lūkesčius arba turimas žinias; • žinios padeda agentui adaptyviai veikti realiame pasaulyje ir į jį.

13. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių gėrybių daiktiškas pavidalas Ar knyga vertinga? • viršelis, • citavimas, • kaštai ir naudingumas – lengvai ir sunkiai skaitomos knygos naudingumas.

14. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių gėrybė • kodifikuotų ir neišreikštų žinių kombinacija, • apimanti pažinimo įrankius, • pateikta žinių teikėjo jų vartotojui, • ribota (pateikimas arba įsisavinimas; intelektinė nuosavybė), • nors žinios – nevaržybiškos. • su mažais ribiniais kaštais.

15. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasLošimų teorija (1) • asimetriškai pasiskirsčiusios žinios, • bendros žinios (Aumann, Hargreaves Heap ir Varoufakis), • reikalavimai informacijai ir jos perdavimo sąlygos (Kuhn, Myerson), • poveikis ekonominių agentų elgsenai ir bendrajai pusiausvyrai.

16. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasLošimų teorija (2) Pirmojo žaidimo sąlygomis informacija yra asimetriškai pasiskirsčiusi, o paskutiniame žaidime ji tampa bendrosiomis žiniomis. Tačiau gali būti ir priešingai, priklausomai nuo žaidėjų mokymosi gebėjimų.

17. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasSprendimų priėmimo teorija Informacijos problemos gali būti: • ne tik objektyvios informacijos ir • informacijos apie ateitį stoka, bet ir • informacijos suvokimo ribotumas, nes informacija ir žinios neegzistuoja atskirai nuo žinančiojo, nėra tiesiog daiktai. Duomenys gali būti nagrinėjami kaip „daiktas“ ir statistiškai aprašomi, tačiau informacija ir žinios apima grįžtamuosius ryšius ir sunkiau aprašomi.

18. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasSociologija • Individą traktuoja ne kaip atskirą, o kaip socializuotą aktorių. • Visuomenė – išeities taškas nagrinėjant žmogaus informacijos apdorojimo gebėjimų evoliuciją (Vygotsky). • Žmogaus racionalumą varžo valstybės jėga ir institucijos.

19. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasInstitucionalizmas • Siekia užpildyti spragą tarp neoklasikinės ekonomikos ir organizacijų teorijos (Williamson, Furubont, Richter). • Skiria išorinę informacinę aplinką, kurioje duomenys yra gerai kodifikuoti ir todėl juda laisvai, ir vidinę informacinę aplinką, kurioje duomenų judėjimas priklauso nuo naudojamų neišreikštų žinių prigimties.

20. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasInformacijos teorija • Nagrinėja informacijos perdavimą, bet ne jos turinį ir prasmę. • Komunikacijos kanalų charakteristikos nagrinėjamos nepriklausomai nuo pranešimų šaltinių, siuntėjų, gavėjų prigimties ar pranešimo paskirties.

21. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas – žinių ekonomikos tikslas Pagrindinis žinių ekonomikos tikslas yra matavimai, kurie leistų pasakyti, kas vyksta įvairiose ekonominės veiklos srityse.

22. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas tradiciniais matais (1) • Nėra gamybinės funkcijos, kuri bent apytiksliai pasakytų, kokį poveikį ekonomikos augimui padarys žinių „vienetas“. • BVP matavimas per išteklių grąžą netinka žinių matavimui, nes žinios kuria produktus ir procesus, kurių anksčiau nebuvo. • Priklausomai nuo aplinkybių nauja idėja gali sukelti milžiniškas permainas, arba jų visiškai nesukelti. • Nėra žinoma kiek naujų žinių gamybai skiriami ištekliai padidina ekonominį potencialą.

23. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas tradiciniais matais (2) • nėra pastovios formulės, kurios pagalba įdėjimus į žinių gamybą galima būtų transformuoti į žinių rezultatus; • įdėjimus į žinių gamybą sunku aprašyti, kadangi nėra žinių sąskaitų, atitinkančių tradicines nacionalines sąskaitas; • žinios neturi nuoseklios kainų sistemos, kurios pagalba galima būtų agreguoti žinių elementus, kurie iš esmės yra unikalūs; • naujų žinių kūrimas nebūtinai padidina žinių atsargas, o žinių vienetų senėjimas nėra dokumentuotas.

24. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: ką reikia išmatuoti? • įdėjimus (inputs) į žinias; • žinių atsargas ir srautus; • žinių rezultatus (outputs); • žinių tinklus; • žinias ir mokymąsi.

25. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: įdėjimai į žinias • išlaidos TirP (MTEP); • inžinierių ir techninio personalo užimtumas; • patentai (labiau tinka žinių rezultatų, o ne įdėjimų matavimui); • tarptautiniai mokėjimų už technologijas balansai (labiau matuoja srautus, negu įdėjimus, tačiau ne visus tarptautinius žinių srautus).

26. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: atsargos ir srautai • atsargų matai turėtų remtis TirP finansavimo rodikliais (sumavimas ir nusidėvėjimas), patentavimo rodikliais ir autorių teisių trukmės laikotarpiais; • srautų matavimas turėtų atspindėti TirP žinių intensyvumą ekonomikoje – įvairių technologijų (įskaitant informacines) bei patentų įsisavinimas ir panaudojimas (įkūnytas ir atsietas) nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje.

27. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: žinių rezultatai • Žinių privačios ir socialinės grąžos normos – grąža, kurią gauna individai, įmonės ir visuomenė, išreiškiant užimtumu, išdirbiu, našumu, konkurencingumu. • Skaičiuotini, remiantis makro lygio ekonometrine analize ir įmonių lygio tyrimais. • Technologijų poveikis našumui ir ekonominiam augimui.

28. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: žinių tinklai • Inovacinių procesų ir sąveikos tarp įvairių dalyvių aprašymas. • Kodifikuotos ir neišreikštos žinios • Žinių kūrimas ir skleidimas, ir t.t.

29. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: žinios ir mokymasis • Žmogiškojo kapitalo rodikliai susiję su švietimu ir užimtumu. • Investicijų į mokymąsi grąža.

30. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: juodosios dėžės principas • Rezultatai lyginami su panaudotais ištekliais, nekreipiant dėmesio į faktiškas veiklas ir žinių struktūrą. • Tai leidžia nustatyti vartotojo suvokiamą žinių vertę ir intervencijų į jų gamybos procesą teigiamus ar neigiamus poveikius. • Vartotojo žinių naudingumo ir kokybės jo tikslų požiūriu suvokimas – yra pirminis matas. Pavyzdžiui, jeigu mokslininko darbų citavimas didėja, bet straipsnių skaičius mažėja, jis gali padaryti išvadą, kad jo žinių vertė didėja.

31. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: intervencijų kaštai • Duomenų kaupimas ir apdorojimas, žinių kodifikavimas – brangus, tačiau galimas „zuikiavimas“. • Informacijos kopijų pagaminimo ir perdavimo išlaidos – mažos. • Žinių atkūrimas – kur kas brangesnis, nes dalis žinių – neišreikštos arba numanomos (tacit knowledge).

32. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių matavimas: žinių ekonomikos indeksas Kaip sudarytas žinių ekonomikos indeksas?

33. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasKodifikuotos ir neišreikštos žinios Kodifikavimas – žinių išdėstymas ir paaiškinimas, išreiškiant tam tikra kalba ir užrašant tam tikroje laikmenoje.

34. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasKodifikuotos ir neišreikštos žinios Neišreikštų žinių kodifikavimas: • atskirtos nuo individo žinios • atskyrimo būdai • perdavimo būdai • kodifikavimo pranašumai ir trūkumai • neišreikštų žinių vaidmuo.

35. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkos • Visos įmonės, komandos ir individai gamina, paskleidžia ir naudoja žinias. • Vieni naudoja žinias norėdami sumažinti gamybos kaštus, kiti jas naudoja, kad parduotų jas kaip pirminį produktą. Pastarosios įmonės dalyvauja išorinėje žinių rinkoje, kurioje kitos įmonės perka žinias. • Žinių gamintojai ir žinių vartotojai.

36. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasIšorinės žinių rinkos dalyviai • konsultantai ir konsultacinės įmonės • mokslinės laboratorijos (patentai) • mokyklos, universitetai, institutai • mokymo kompanijos • tyrimų (pvz., rinkos) kompanijos.

37. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasVidinės žinių rinkos dalyviai • Visos įmonės dalyvauja vidinėje žinių rinkoje, mainydamos žinias į pinigus, laiką, dėmesį, pripažinimą, kitokias žinias ir kitas vertybes. • Santykinė mainų priemonių reikšmė.

38. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (1) • Ekonomikos uždavinys – efektyvus ribotų išteklių naudojimas, siekiant maksimaliai patenkinti poreikius – susijęs su dviem prielaidomis: • elgsenos racionalumo ir • poreikių paprastumo (žmonės maino tai ką turi į tai ko jie nori).

39. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (2) Racionalumo postulatas reikalauja, kad agento neribotų komunikavimas ir duomenų apdorojimas. Informacinė jo aplinka laisva nuo triukšmo ir trinties – kainos pilnai atspindi sandoriui reikalingą informaciją. Agento skaičiavimo gebėjimai nesuvaržyti ir jis turi begalinę atmintį bei begalinius numatymo gebėjimus (Stiglitz), jam nereikia daug mokytis (Hodgson).

40. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (3) Paklausa verčia judėti pasiūlą. Pusiausvyra pasiekiama, kai pasiūlos pakanka paklausai patenkinti. Pasiūlos ir paklausos dėsnis sako, kad kainos reaguoja į pasiūlos ir paklausos kiekių santykį.

41. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (4) Žinių pasiūla • Žinių teikėjas • Žinių pasiūlos ypatybės • Intelektualios nuosavybės teisė ir renta

42. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (5) Žinių paklausa • Žinių vartotojas • Paklausos piniginiai ir nepiniginiai veiksniai • Tiesioginis ryšys tarp gamintojo ir vartotojo

43. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (6) Vertė ir kaštai. • Kiekviena mainų pusė turi supratimą kiek vertas jo produktas ar laikas; šį supratimą parodo veiksmai (rūkančiojo veiksmai nepatvirtina jo žodžių, kad jam brangi jo sveikata ir gyvybė).

44. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (7) Kas ir kiek kainuoja parodo alternatyviniai kaštai – ką turi atiduoti, kad gautum, ko nori. Gyvename alternatyvių pasirinkimų pasaulyje ir kiekviena alternatyva mums turi vertę ir kaštus.

45. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (8) • Kiekvieno pasirinkimo atveju turime atlikti kaštų ir naudos analizę. • Kaštų ir naudos palyginimas nulemia kiekvieno žmogaus pasirinkimą. • Ne tik piniginiai kaštai. • Išoriniai poveikiai.

46. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių rinkų ypatybės (9) Kiekvienas žmogus priskiria subjektyvias vertes (piniginį naudingumo įvertinimą) gėrybėms. Skirtumas tarp šios vertės ir kainos sudaro vartotojo perviršį. Gamintojas taip pat siekia perviršio. Abi pusės sandoryje siekia padidinti savo perviršį.

47. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių gamybos veiksniai • Žemė (gamtiniai ištekliai ir žinios, kaip juos panaudoti) • Darbas (reproduktyvus ir kūrybinis) • Kapitalas (investicijos į daiktus ir investicijos į žinias – žmogiškasis arba intelektinis kapitalas), vartojimo ir kaupimo santykis

48. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių gamybos veiksniai: žinių tinklai • daug dalyvių (sugebančių kurti ir atkurti žinias) • vieša žinių skleidimo erdvė • IRT naudojimas • žinių gamybos efektyvinimo nauda • prieštaravimas privačiai nuosavybei. Atviras mokslas

49. 1 tema. Žinių ekonomikos objektasŽinių gamybos veiksniai: pakeičiamumas Intelektualios nuosavybės teisė Chirurgo atlyginimas: • darbo užmokestis • talento ribotumo renta • palūkanos nuo žmogiškojo kapitalo.