Download
kas yra fizika n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Kas yra Fizika? PowerPoint Presentation
Download Presentation
Kas yra Fizika?

Kas yra Fizika?

938 Views Download Presentation
Download Presentation

Kas yra Fizika?

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Kas yra Fizika? Vilniaus Senvagės gimnazijos 7c klasės mokiniai Edgaras Barkovskis, Vilius Žukas. Mokytoja Lina Padribonienė.

  2. Turinys • Kas yra fizika? • Kas pirmasis pavartojo žodį „fizika“? • Ką tiria fizika? • Kaip fizikai tiria gamtą? • Fizikos mokslo šakos: Mechanika • Fizikos mokslo šakos: Molekulinė fizika • Fizikos mokslo šakos: Termodinamika • Fizikos mokslo šakos: Elektra • Fizikos mokslo šakos: Optika • Fizikos mokslo šakos: Branduolinė fizika • Nanotechnologijos • Žymiausi visų laikų fizikai • Išvados

  3. Kas yra fizika? Fizika tai - gamtos mokslas, tiriantis visas materijos formas, nuo submikroskopinių dalelių, iš kurių sudarytos visos įprastinės medžiagos (dalelių fizika), iki visos materialios Visatos elgesio (kosmologija).

  4. Kas pirmasis pavartojo žodį „fizika“? Fizikos terminą IV a. pr. Kr. pirmasis pavartojo didis graikų filosofas ir mokslininkas Aristotelis (Aristoteles, 384—322 pr. Kr.) savo knygoje „Fizika“, kurioje apibendrino senovės tautų sukauptas žinias apie gamtos reiškinius, dangaus ir žemės kūnus, jų judėjimą ir t. t., taip pat savo ir savo mokinių surinktus bei susistemintus faktus. Taigi tuo metu fizika apėmė visą to meto mokslą.

  5. Ką tiria fizika? • Įvairius gamtoje vykstančius kitimus, vadinamus reiškiniais. Tie reiškiniai, dėl kurių vienos medžiagos nevirsta kitomis, vadinami fizikiniais reiškiniais. Jų yra labai daug. • Be fizikinių reiškinių, fizika tiria daugelį aplinkos daiktų, kurie vadinami fizikiniais kūnais, arba tiesiog kūnais • Medžiagas ir jųsavybes. Požymiai, kuriais remiantis nustatomi medžiagų panašumai bei skirtumai, vadinami savybėmis.

  6. FIZIKAI GAMTĄ TIRIA Stebėjimais. Bandymais. Eksperimentais. Lietuviai,eksperimentinėje fizikoje pasižymėję mokslininkai: Kazimieras Baršauskas, Povilas Brazdžiūnas • Eksperimentinio metodo pradininkas italas Galilėjas Galilėjus.

  7. Fizikos mokslo šakos: MECHANIKA • Mechanika – fizikos skyrius, nagrinėjantis paprasčiausią materijos judėjimo formą – mechaninį judėjimą (kūno padėties kitimą kitų kūnų atžvilgiu). Nagrinėjant judėjimą, pasirenkamas atskaitos kūnas, kurio atžvilgiu nagrinėjamas kito kūno (reliatyvus) judėjimas. Su atskaitos kūnu susieta koordinačių sistema – atskaitos sistema, paprasčiausia – stačiakampė Dekarto koordinačių sistema.

  8. Fizikos mokslo šakos: MOLEKULINĖ FIZIKA • Molekulinė fizika – fizikos šaka, tirianti molekulių savybes ir cheminius ryšius tarp atomų. Svarbiausios eksperimentinės technikos – įvairūs spektroskopijos tipai. Šaka glaudžiai siejasi su atomo fizika ir iš dalies liejasi su teorine chemija, fizikine chemija.

  9. Fizikos mokslo šakos: TERMODINAMIKA • Termodinamika tai fizikos sritis tirianti energiją, šilumą, darbą, entropiją ir jų sąveikos procesus. Termodinamika yra glaudžiai susijusi su statistine mechanika.Klasikinė termodinamika netiria procesų greičio, todėl terminas „termodinamika“ dažniausiai reiškia pusiausvyros termodinamika.

  10. Fizikos mokslo šakos: ELEKTRA • Elektra – visuma reiškinių, sąlygojama elektros krūvio ir jo judėjimo. Terminas dažnai vartojamas buitinėje kalboje. Kryptingas elektringųjų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę galima gauti ir cheminėmis reakcijomis arba iš šviesos energijos fotoelementuose.

  11. Fizikos mokslo šakos: OPTIKA • Optika yra fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveiką su materija. Optika nagrinėja regimosios, infraraudonos ir ultravioletinės šviesos elgesį. Tačiau šviesa yra elektromagnetinės bangos ir tokie pat reiškiniai stebimi ir Rentgeno spindulių, mikrobangų, radijo bangų ir kitose elektromagnetinės spinduliuotės spektro srityse.

  12. Fizikos mokslo šakos: BRANDUOLINĖ FIZIKA • Branduolinė fizika yra fizikos šaka, kuri tiria atomų branduolių savybes ir sąveikas. Šios srities atradimų rezultatai darė ir daro didelę įtaką kasdieniniam gyvenimui bei įvairioms mokslo sritims. Radioaktyvumas panaudojamas medicinoje, gamyboje, radioaktyvių izotopų indikatoriai prisidėjo biochemijos tyrimų plėtros.

  13. NANOTECNOLOGIJOS • Nanotechnologijos yra tarpdisciplininė taikomojo mokslo ir technologijų šaka, apimanti darbą su mažomis medžiagų dalelėmis - nanodalelėmis, matuojamomis nanometrais (viena milijardinė metro dalis) bei jų pritaikymą technologijose. Nanotechnologijos apima medžiagas ir objektus ne didesnius nei 100 nm.

  14. NANOTECNOLOGIJOS • Molekuliniai krumpliaračiai. Adaptuota iš Al Globus, DavidBailey, Jie Han, RichardJaffe, CreonLevit, RalphMerkle, andDeepakSrivastava NASA applicationsofmolecularnanotechnology, TheJournaloftheBritishInterplanetarySociety, volume 51, pp. 145-152, 1998.

  15. NANOTECNOLOGIJOS • Nanodarino, sudaryto iš TPPS molekulių tiriamų Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Biofotonikos grupėje, vaizdas gautas Chemijos institute esančiu atominės jėgos mikroskopu.

  16. Žymiausi visų laikų fizikai DEMOKRITAS(460 - 370 pr. Kr.) Demokritas iškėlė idėją, kad viskas yra sudaryta iš atomų ir tuštumos. Visą savo gyvenimą Demokritas plėtojo mokymą apie atomus. Anot jo, atomai yra mažiausios medžiagos dalelės, nedalomos ir nekintamos. Atomai skiriasi vieni nuo kitų savo forma, dydžiu ir padėtimi. Tuo tarpu spalva ir skonis atsiranda atomams veikiant žmogaus jutimo organus (taip teigia ir šiuolaikinis mokslas). Atomus įsivaizduodamas kaip kietas daleles, Demokritas manė, kad jie sukimba vieni su kitais jų šonuose esančiais kabliukais ar nelygumais ir taip sudaro įvairias medžiagas bei daiktus. Atomai juda begalinėje tuščioje erdvėje.

  17. Žymiausi visų laikų fizikai ARISTOTELIS384 – 322 pr. Kr. ARISTOTELIS – VIENAS ŽYMIAUSIŲ VISŲ LAIKŲ MOKSLININKŲ. JIS LAIKOMAS DAUGELIO MOKSLŲ, TAME TARPE IR FIZIKOS, PRADININKU. Aristotelis atmetė Demokrito idėją apie tuštumos bei nestebimų atomų egzistavimą ir grįžo prie keturių pojūčiais suvokiamų pradų: ugnies, oro, vandens ir žemės

  18. Žymiausi visų laikų fizikai GALILĖJAS GALILĖJUS(1564-1642) Tikrasis šiuolaikinės fizikos pradininkas buvo Galilėjas Galilėjus. Galilėjus ėmė tyrinėti kūnų judėjimą, ir tai tapo svarbiausiu jo gyvenimo tikslu Jis pirmasis ėmėsi tikrinti Aristotelio nustatytus judėjimo dėsnius bandymais, suprato, jog šiek tiek skirtingą sunkesnių ir lengvesnių kūnų greitį lemia oro pasipriešinimas, ir padarė svarbią išvadą: tuštumoje visi kūnai turi kristi vienodu greičiu.

  19. Žymiausi visų laikų fizikai LEVAS LANDAU(1908 – 1968) Vienas iš universaliausių XX amžiaus fizikų teoretikų, sukūręs kvantinių skysčių teoriją, įnešęs esminį indelį į kvantinę kietojo kūno teoriją, sėkmingai dirbęs beveik visose šiuolaikinės fizikos srityse.

  20. Žymiausi visų laikų fizikai ALBERTAS EINŠTEINAS (1879 – 1955) vokiečių fizikas, suformulavęs specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją.Jis taip pat nemažai nuveikė kvantinės mechanikos, statistinės mechanikos ir kosmologijos srityse. 1921 metais gavo Nobelio premiją fizikos srityje už fotoelektrinio efekto išaiškinimą.

  21. Žymiausi visų laikų fizikai IZAOKAS NIUTONAS(1643 – 1727) Savo veikale „Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai“ aprašė visuotinę trauką, padėjo pagrindus klasikinei mechanikai. Be mechanikos ir optikos, Niutonas atliko tyrinėjimus šiluminės fizikos, chemijos, geografijos, istorijos srityje.Niutono visuotinės traukos dėsnis sako, kad bet kokie du Visatos kūnai veikia vienas kitą jėga.

  22. Žymiausi visų laikų fizikai NILSAS BORAS (1885- 1962) Danų fizikas, daug prisidėjęs prie kvantinės mechanikos teorijos vystymo.Nilso Boro įnašas fizikos srityje: •Boro atomo modelis •Idėja, kad elektronas galėtų kristi iš aukštesnės energijos orbitos į žemesnės energijos orbitą išspinduliuodamas fotoną (šviesos kvantą). Tai tapo kvantinės teorijos pagrindu.•Teorija, kad elektronai keliauja diskretinėmis orbitomis aplink branduolį, elemento cheminės savybės labai priklauso nuo elektronų skaičiaus kiekvienoje orbitoje.

  23. IŠVADOS Laukia ilgas, nelengvas, betnepaprastai įdomus • fizikinių reiškinių, • fizikinių kūnų, • įvairių medžiagų fizikinių savybių pažinimo kelias…

  24. LITERATŪROS SĄRAŠAS • Vaizdai daugiausia iš google.lt galerijos. • www.fizika.lm.lt • Vikipedijalaisvoji enciklopedija. • Vladas Valentinavičius, Zita Šliavaitė „Fizika“ 7kl. pirmoji knyga

  25. AČIŪ !