1 / 102

GII-01

GII-01. GIS APIBRĖŽTYS. 2007 m. vasario 6 d. Šios dienos darbotvarkė. Kas yra GIS? Žinome, kad tai duomenų iš visų geoinformatikos dalių integravimo priemonė, bet kas tai yra iš tikrųjų? Ar tai kompiuterinė programinė įranga? Techninė įranga? Žmonės?

Télécharger la présentation

GII-01

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. GII-01 GIS APIBRĖŽTYS 2007 m. vasario 6 d.

  2. Šios dienos darbotvarkė • Kas yra GIS? • Žinome, kad tai duomenų iš visų geoinformatikos dalių integravimo priemonė, bet kas tai yra iš tikrųjų? Ar tai kompiuterinė programinė įranga? Techninė įranga? Žmonės? • Nėra nieko stebėtina, kad GIS sunku apibrėžti, nes ji atlieka tiek daug dalykų daugeliui skirtingų žmonių • Šiandien išnagrinėsime daugelį skirtingų GIS apibrėžčių ir į tai, ką jos reiškia pagrindinėms su šia sistema susijusioms grupėms

  3. KAS YRA GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA? • Geografija iš esmės apima daug dalykų. Joje gausu idėjų ir sąvokų iš daugelio įvairių sričių, ir jos taikomos tiriant erdvinį pasiskirstymą • Septintuoju ir aštuntuoju dešimtmečiais paaiškėjo, kad popieriniai žemėlapiai negali susitvarkyti su didžiuliais duomenų kiekiais, kurie buvo renkami taikant šiuolaikinius mokslinių tyrimų metodus • Kai kurios grupės Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje pripažino, kad reikėjo kurti naujus erdvinių duomenų tvarkymo metodus. Šių grupių atstovai buvo įvairių sričių (geografijos, informatikos, duomenų apdorojimo ir informacinių technologijų) specialistai • Vėliau padidėjus įrenginių dydžiams ir sudėtingumui į GIS įsitraukė ir vadovai

  4. KAS YRA GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA? • Kiekviena grupė pabrėžė erdvinių duomenų tvarkymo sunkumus ir siūlė sprendimus savo kalba • Todėl dabar yra daug paplitusių geografinių informacinių sistemų apibrėžčių. Atsižvelgiant į jūsų specialybę jums gali labiausiai patikti kuri nors viena iš šių apibrėžčių: • Žemėlapių požiūris: GIS yra sudėtinga žemėlapių saugojimo ir atvaizdavimo priemonė • Funkcinis požiūris: GIS yra kompiuterinė įranga ir programinė įranga

  5. KAS YRA GEOGRAFINĖ INFORMACINĖ SISTEMA? • Geografinių informacinių sistemų apibrėžtys (tęsinys): • Geografinių duomenų apdorojimo požiūris: GIS yra rinkinys elementų, kuriuos sujungus pradinius duomenis galima paversti informacija • Duomenų bazių požiūris: GIS naudojama geografiniams duomenims saugoti, apdoroti ir ieškoti • Sistemų požiūris: GIS yra bendro techninės įrangos, programinės įrangos, duomenų, organizacijų ir žmonių veikimo rezultatas

  6. Žemėlapių požiūris • Jeigu esate geografas arba įgudęs žemėlapių naudotojas, galite pamanyti, kad žemėlapių požiūris jums atrodo tiksliausias • Žemėlapių požiūriu GIS panaši į žemėlapių spintą. Joje daug įdomių žemėlapių, kuriuos galima ištraukti, norint peržiūrėti tam tikrą sritį • Čia GIS yra sudėtinga saugojimo priemonė, sujungta su vizualizavimo priemone

  7. Žemėlapių požiūris • GIS siūlo sudėtingus darbo su žemėlapiais būdus. Jūs galite padidinti ir sumažinti vaizdą, sukurti panoraminį vaizdą, įjungti ir išjungti žemėlapius, atitinkančius jūsų poreikius, arba teikti užklausas gauti duomenis • Žemėlapis yra pagrindinis duomenų peržiūrėjimo būdas GIS, nors yra ir kitų interaktyvių metodų, pvz., trimatis atvaizdas (Šaltinis: http://www.gis.com/whatisgis/)

  8. Funkcinis požiūris • Jeigu esate techninės srities specialistas, išmanantis kompiuterinę techninę įrangą, galite pasirinkti funkcinį požiūrį, kuris pagrindinį dėmesį sutelkia į kompiuterinę programinę ir periferinę GIS įrangą • Funkcinio požiūrio atveju GIS yra techninės įrangos elementai duomenims įvesti, apdoroti ir atvaizduoti • Čia GIS yra „daiktas“. Svarbiausia yra kompiuterinė techninė įranga

  9. Funkcinis požiūris • Įranga, kuria duomenys patenka į kompiuterį • Klaviatūros, skaitmeniniai keitikliai, skeneriai, geodezinių matavimų įranga, duomenų rinkimo kompiuteriai, internetas • Duomenų apdorojimo įranga • Pakankamai galingas kompiuteris • Duomenų apdorojimo programinė įranga • Komercinė arba atvirasis kodas • Tam tikros galimybės būtinoms užduotims atlikti • Išvesties produktų kūrimo ir platinimo įranga • Kompiuterių monitoriai, braižytuvai, internetas

  10. Geografinių duomenų apdorojimo požiūris • Jeigu esate informacijos apdorojimo specialistas, galite laikyti GIS informacijos apdorojimo priemone • Čia GIS yra priemonės, kurias galima naudoti kartu norint gauti siekiamą rezultatą • Nauja informacija gaunama kuriant naują procesą, kuriame naudojami pradiniai duomenys ir priemonės • Čia GIS yra interaktyvi struktūrinė schema (Šaltinis: http://www.gis.com/whatisgis/)

  11. Duomenų bazių požiūris • Jeigu esate informacinių technologijų specialistas, jums rūpi kompiuterinė programinė įranga • Duomenų bazių požiūris apibrėžia GIS kaip duomenų apdorojimo aplinką • Čia GIS yra priemonė. Didžiausias dėmesys skiriamas programinei įrangai

  12. Duomenų bazių požiūris • „Duomenų bazių sistema, kurioje didžioji duomenų dalis yra erdviniai ir kurioje taikomos tam tikros procedūros, kad būtų atsakoma į užklausas apie erdvinius objektus duomenų bazėje“ (Smith et al., 1987) • „Bet kokios rankiniu būdu atliekamos arba kompiuterinės procedūros, naudojamos geografinėje erdvėje orientuotiems duomenims saugoti ir naudoti“ (Aronoff, 1989)

  13. Duomenų bazių požiūris • GIS yra daugelio įvairių erdvinių duomenų rinkinys, sudarantis geoduomenų bazę, kurioje saugomi visi erdviniai duomenys sąryšinėje duomenų bazėje • GIS esama grafinių duomenų ir atributų • GIS yra geografinė informacinė sistema • Kaip ir kitos informacinės sistemos, kuriose galima saugoti ir ieškoti tekstą, atvaizdus, muzikos failus, vaizdo failus ir t. t. • GIS turi tinkamas duomenų apdorojimo priemones • GIS turi duomenų vertimo išvesties formatu priemones • Žemėlapiai • Lentelės • Diagramos • Animaciniai elementai

  14. Duomenų bazių požiūris • GIS duomenis turėtų būti: • paprasta naudoti ir suprasti • paprasta naudoti su kitais geografinių duomenų rinkiniais • jie turi būti efektyviai sukompiliuoti ir patvirtinti • turi būti aiškiai dokumentuota: jų turinys, paskirtis ir tikslai (Šaltinis: http://www.gis.com/whatisgis/)

  15. Sistemų požiūris • Jeigu esate vadovas, jums gali labiau tikti sistemų požiūris • Sistemų požiūris yra holistinis • Čia GIS yra sistema; pagrindinis dėmesys sutelkiamas į organizaciją ir žmones, be kurių programinė ir techninė įranga visiškai nenaudinga

  16. Sistemų požiūris • Organizacijos turi: • Mandatą (sukūrimo priežastis) • Taikymą (problemą, kurią galima išspręsti naudojant GIS) • Išteklius • fizinius (kompiuterių programinę ir techninę įrangą) • piniginius (projekto biudžetą) • duomenis • Procedūras (esamus arba naujus problemų sprendimo būdus) • Žmonės gali būti: • GIS vadovai (stebintys projekto eigą ir užtikrinantys, kad kiekvienas gali atlikti savo funkciją) • GIS analitikai (sprendžiantys sudėtingas technines problemas) • GIS technikai (atliekantys kasdienius darbus, papildantys ir taisantys duomenis; gali būti ekspertai GIS srityse) • GIS naudotojai (ieškantys duomenų GIS, naudojantys išvesties produktus)

  17. Sistemų požiūris • Holistinis požiūris į GIS, kuriame apjungiami pirmiau išdėstyti požiūriai: • Techninė įranga • Programinė įranga • Žmonės • Duomenys • Procedūros • Taikymai (neparodyta) (diagrama parengta remiantis: http://www.esri.com/library/whitepapers/pdfs/healthserv.pdf)

  18. Apibendrinimas • GIS sukurta daugelio įvairių specialybių žmonių • Kiekviena su GIS dirbančių žmonių grupė sukūrė savo aprašymą: • geografai sukūrė žemėlapių požiūrį, kur svarbiausia yra žemėlapių saugojimas GIS • kompiuterių technikai sukūrė funkcinį požiūrį, kur svarbiausia yra GIS sudaranti techninė įranga • duomenų apdorojimo ekspertai sukūrė geografinių duomenų apdorojimo požiūrį, kur svarbiausia – duomenų valdymas

  19. Apibendrinimas • Apibrėžtys (tęsinys) • Duomenų bazių ekspertai sukūrė duomenų bazių požiūrį, kur GIS laikoma specializuota erdvinių duomenų baze • Vadovai sukūrė sistemų požiūrį, kur dėmesys sutelkiamas į organizacijas ir žmones bei kompiuterinę techninę ir programinę įrangą • Visi šie požiūriai teisingi, bet nė vienas nėra išsamus • Koks yra Jūsų GIS apibrėžimas? Šiek tiek pagalvokite ir sukurkite savo paaiškinimą, kuriuo galėtumėte pasidalyti su kolegomis, draugais ir šeima

  20. Pagrindiniai terminai • Duomenų bazių požiūris • Funkcinis požiūris • Geoduomenų bazė • Geografinės informacinės sistemos (GIS) • Geografinių duomenų apdorojimo požiūris • Žemėlapių požiūris • Sistemų požiūris

  21. LITERATŪRA Aronoff, Stan (1989) Geographic Information Systems: A Management Perspective. Ottawa: WDL Publications Burrough, Peter & Rachael McDonnell (1998), Principles of Geographical Information Systems (2nd Ed.). Oxford: Oxford University Press Smith T. R., S. Menon, J. L. Starr, and J. E. Estes, (1987) Requirements and principles for the implementation and construction of large-scale geographic information systems. International J. of Geographical Information Systems, 1: 13-31. What is GIS? (http://www.gis.com/whatisgis/) (2007 m. vasario 28 d.) "

  22. GII-01 GIS VAIDMUO GEOINFORMATIKOS MOKSLE 2007 m. balandžio 9 d.

  23. Šios dienosdarbotvarkė • Šiandien išsamiai pažvelgsime į tai, kas yra GIS ir kaip ji susijusi su geoinformatikos mokslu • Panagrinėsime skirtingų sričių specialistų požiūrius į GIS • Pažiūrėsime, kaip GIS siūlo labai konkrečias galimybes, kurias galima sujungti norint sukurti GIS taikymus

  24. GIS VAIDMUO GEOINFORMATIKOS MOKSLE • GIS vaidmuo geoinformatikos moksle • Situacijų nagrinėjimas • Erdvinių duomenų rinkimas • Erdvinių duomenų saugojimas • Erdvinių duomenų analizė • Išvesties produktų kūrimas

  25. Geoinformatikos atmainos • Geodeziniai matavimai • Palydovinės navigacijos sistemos • Fotogrametrija • Nuotoliniai tyrimai • Geografinės informacinės sistemos, apimančios • duomenų bazių valdymo sistemas • kartografiją • geodeziją

  26. GIS vaidmuo • GIS gali būti centrinė visos geoinformatikos veiklos saugykla • Saugojimas • Analizė • Pateikimas • Į GIS galima įtraukti visus duomenų formatus • Palydovines nuotraukas • GPS duomenis • Geodezinių matavimų duomenis • Fotogrametrijos duomenis

  27. GIS vaidmuo • Vidinis duomenų saugojimas • Vektorinis duomenų modelis • Diskretiniams elementams • Taškai, linijos ir poligonai • Rastrinis duomenų modelis • Tolydiems elementams • Objektinis duomenų modelis • Diskretiniams arba tolydiems elementams • Vektorinio arba rastrinio modelio tobulinimas papildomai informacijai teikti • Kadangi šie modeliai pagrįsti svarbiausiais duomenų tipais (tolydžiais arba diskretiniais), beveik bet kurio tipo erdvinius duomenis galima konvertuoti į šiuos vidinius formatus

  28. GIS vaidmuo • Geodezinių matavimų duomenys • Geodezinių matavimų duomenis galima konvertuoti į vektorinį duomenų modelį naudojant koordinačių geometriją (COGO) • Polinės koordinatės konvertuojamos į Dekarto koordinačių sistemą • Palydovinės navigacijos sistemos • Vieta perduodama į vektorinį duomenų modelį taškų, linijų ir poligonų pavidalu • Nuotoliniai tyrimai • Palydovines nuotraukas galima importuoti į vidinį rastrinį duomenų modelį

  29. Situacijų nagrinėjimas • Žemėlapių redagavimo sistema • Kanados energijos, kasyklų ir išteklių topografavimo skyrius • Nuosavybės struktūros identifikavimo sistema • Kanados energijos, kasyklų ir išteklių topografavimo centro Topografinių matavimų skyrius • Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas • Edgecombe apskritis, Šiaurės Karolina • Laimo ligos prognozavimo žemėlapių kūrimas • Westchester apskritis, Niujorko valstija

  30. Žemėlapių redagavimo sistema • Palaiko 1 : 50 000 ir 1 : 250 000 popierinių topografinių žemėlapių gamybą • Kanados energijos, kasyklų ir išteklių geodezinių matavimų skyriui (Donner, 1992) • GIS pagrindu veikianti sistema pakeičia ankstesnę analoginę / skaitmeninę sistemą • Visi redagavimo, žemėlapių kūrimo ir galutinio braižymo darbai atliekami skaitmeniniu būdu • Skaitmeniniai stereobraižytuvai naudojami renkant atnaujintus linijų duomenis iš aeronuotraukų stereoporų • Išvestis į aukštos kokybės elektrostatinius braižytuvus, kurie gamina ekranui paruoštus negatyvus ant stiklo

  31. Žemėlapių redagavimo sistema • Mažina sąnaudas • Naujoji skaitmeninė įranga pakeičia dažnai gendančią analoginę įrangą • Rankiniu būdu atliekami procesai gali būti automatizuojami programuojant • Subrangovus dabar galima įtraukti į žemėlapių redagavimo ir gamybos procesą, kas anksčiau buvo neįmanoma • Mažai išnaudojamos GIS analitinės galimybės • Sudaromi gerai struktūruoti GIS duomenų failai, kurie vėliau gali būti naudojami kitais tikslais

  32. Nuosavybės struktūros identifikavimo sistema • Geodezinių matavimų duomenų saugojimas, tikrinimas ir paieška • Kanados energijos, kasyklų ir išteklių topografinio kartografavimo centro Geodezinių matavimų skyrius (Carkner ir Egesborg, 1992) • 70 000 geodezinių matavimų įrašų • Daugiau nei 100 metų geodezinių matavimų patirtis • 2 300 indėnų rezervatų, nacionalinių parkų, visos valstybės ir privačios žemės Jūkono ir Šiaurės Vakarų teritorijose, administruojamose federaliniu lygiu • Sąryšinių duomenų bazių valdymo sistema (RDBMS) + GIS sprendimas

  33. Nuosavybės struktūros identifikavimo sistema • Sistemoje yra tik išmatuoti geodeziniai duomenys • Nuolat įvedami geodeziniai ir kontrolės taškai, sklypų planai, oficialūs aprašymai • Nėra koreguotų arba išvestinių duomenų (nors duomenis galima perprojektuoti norint juos įkelti į įprastą koordinačių sistemą) • Naujų matavimų duomenų tikrinimas • Palyginimas su turimais įrašais • Naudojama COGO geodezinių matavimų įrašams konvertuoti į linijas žemėlapyje • Pirmiausia saugojimo ir paieškos priemonė • Dar galima rinkti skaitmeninę informaciją, kurią galima panaudoti vėliau

  34. Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas • Visos vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapio kūrimas iš naujo per du mėnesius • Edgecombe apskritis, Šiaurės Karolina (Fuller, 2005) • 650 tiesinių vandentiekio ir kanalizacijos linijų kilometrų išdėstyta 1 307 kv. km teritorijoje • Reikėjo sužymėti visas aukšto slėgio linijas, savitakes linijas, šulinius, reguliavimo vožtuvus, saugojimo rezervuarus, vandens kolonėles, matavimo stotis ir siurblines • Naudojo delninius kompiuterius su GPS • Dienos pabaigoje duomenys automatiškai perkeliami ir tikslinami atliekant diferencinę korekciją • Kiekvienam elementui surinkta daugiau nei po dešimt kintamųjų

  35. Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas Šaltinis: http://www.thewootencompany.com/edgecombe_casestudy.pdf

  36. Vandens tiekimo ir kanalizacijos infrastruktūros žemėlapių kūrimas • Atlikus diferencinę korekciją užtikrinamas 1 m tikslumas • Tikrinama lyginant su ortofotografinėmis nuotraukomis, rodančiomis infrastruktūros elementus • Duomenų rinkimas baigtas laiku Šaltinis: http://www.esri.com/news/arcnews/summer05articles/edgecombe-county.html

  37. Laimo ligos prognozavimo žemėlapių kūrimas • Teritorijų, kur rizika susirgti Laimo liga yra didžiausia, prognozavimas • Westchester apskritis, Niujorko valstija (Clark, 1997) • Laimo liga yra labiausiai paplitusi infekcinė liga Jungtinėse Amerikos Valstijose • Bakterijos pernešamos įsisiurbus erkei • Atsiranda odos bėrimų, aukšta temperatūra, galvos skausmas ir nuovargis, vėliau pasireiškia artritą primenantys simptomai, kyla problemų dėl širdies ir nervų sistemos • Daugumą ligonių galima gydyti antibiotikais • Pirmiausia buvo sužymėtas infekcijos paplitimas

  38. Laimo ligos prognozavimo žemėlapių kūrimas • Naudojamas statistinių duomenų paketas infekcijos paplitimo lygiams koreliuoti su žemės dangos tipais • Vėliau nustatomi žemės dangos tipai pagal Landsat Thematic Mapper (TM) atvaizdą • Vėliau taikyta vietinė rastrinė analizė norint nustatyti šalia gyvenamųjų rajonų buvusius žemės dangos tipus su aukštais infekcijos paplitimo lygiais • Naudojamas 3 × 3 judantis langas • Sukurtas žmonių užsikrėtimo rizikos žemėlapis visai apskričiai

  39. Erdvinių duomenų rinkimas • Kas turi būti renkama? • Reikia suprasti, kam renkami duomenys • Kokios yra GIS funkcijos? • Kam kuriama GIS? • Kokia yra politinė aplinka? • Kas apmoka sąskaitas? • Kokiu masteliu bus pateikiami duomenys? • Turite žinoti, kas svarbu • Kokie duomenys padės jums išspręsti problemą? • Kokie duomenys padės jums po metų? • Kokie duomenys nepadės jums jokiomis aplinkybėmis? • Rinkti viską – tai užsitikrinta nesėkmė • Viskas GIS yra susiję su pridėtinėmis išlaidomis. Jeigu renkami nereikalingi duomenys, ištekliai yra panaudojami ne pagrindiniam tikslui (DeMers, 2005)

  40. Erdvinių duomenų rinkimas • Septynios taisyklės • Apsispręskite, kodėl kuriate GIS • Apibrėžkite savo tikslus kiek įmanoma tiksliau prieš pasirinkdami sluoksnius • Venkite naudoti neįprastus duomenų šaltinius, jeigu yra tradicinių • Naudokite geriausius ir tiksliausius jūsų užduočiai atlikti būtinus duomenis • Prisiminkite mažėjančios grąžos dėsnį, kai spręsite apie duomenų tikslumo lygį • Kai iš duomenų šaltinių galima gauti papildomus duomenis, įtraukite juos kaip atskirus sluoksnius • Kiekvienas sluoksnis turi būti kuo glaudžiau susijęs su savo tema (DeMers, 2005, 126–127 p.)

  41. Erdvinių duomenų rinkimas • Preciziškumas ir tikslumas • Kasdienėje kalboje šie du terminai dažnai vartojami ta pačia reikšme • Moksliniame kontekste kiekvienas terminas turi specifinę reikšmę, nesutampančią su kito termino reikšme • Preciziškumas • Išreiškia mažiausią galimą matavimų padalą, naudojamą kiekvienam stebėjimui išmatuoti • Matuojame decimetro, centimetro ar milimetro tikslumu? • Tikslumas • Rodo, kiek artimas yra kiekvienas išmatavimas tikrajai reikšmei

  42. Erdvinių duomenų rinkimas • Preciziškumas ir tikslumas (a) Žemas tikslumas Žemas preciziškumas (b) Žemas tikslumas Aukštas preciziškumas (c) Aukštas tikslumas Žemas preciziškumas (d) Aukštas tikslumas Aukštas preciziškumas Šaltinis: Hill, John W. ir Ralph H. Petrucci (2002). General Chemistry, An Integrated Approach, 3rd Edition. Upper Saddle River, New Jersey, Prentice-Hall.

  43. Erdvinių duomenų rinkimas • Preciziškumas • Matuojame milimetro arba pusės milimetro tikslumu?

  44. Erdvinių duomenų rinkimas • Skaitmeninių žemėlapių tikslumas • Duomenys turi būti pakankamai preciziški ir tikslūs • Nuo skaitmeninamų žemėlapių mastelio priklauso į GIS įtraukiamų duomenų tikslumas • Paprastai elementai žemėlapiuose laikomi tiksliais esant 0,5 mm tikslumui • 1 : 10 000 masteliu 0,5 mm yra 5 m žemėje • 1 : 50 000 masteliu 0,5 mm yra 25 m žemėje • 1 : 250 000 masteliu 0,5 mm yra 125 m žemėje • Kokio preciziškumo GIS norite turėti? Nuo to priklauso, kokie žemėlapiai yra tinkami skaitmeninti

  45. Erdvinių duomenų rinkimas • Skaitmeninių žemėlapių tikslumas

  46. Erdvinių duomenų rinkimas • Kaupimas viengubu ir dvigubu preciziškumu • Viengubas: taško vieta išsaugoma naudojant 32 bitų duomenis • 232 = 4,29 x 109 diskretiniai skaičiai • nuo -2,1 mlrd. iki +2,1 mlrd. kaip sveikasis skaičius • 6–7 reikšmingi skaitmenys kaip kintantis taškų skaičius • Dvigubas: taško vieta išsaugoma naudojant 64 bitų duomenis • 264 = 1,84 x 1019 diskretiniai skaičiai • nuo -9,2 x 1017 iki 9,2 x 1017 kaip sveikasis skaičius • 15 arba 16 reikšmingų skaitmenų kaip kintantis taškų skaičius • Palyginti su viengubo preciziškumo duomenimis, čia reikia dvigubai daugiau atminties ir dvigubai daugiau laiko apskaičiuoti

  47. Erdvinių duomenų rinkimas • Kaupimas viengubu ir dvigubu preciziškumu • Viengubas preciziškumas su 7 reikšmingais skaitmenimis atitinka 1 metro tikslumą UTM koordinačių sistemoje • pvz., UTM = 542 678,1 m R, 5 434 204 m Š • Perdangose kyla didelių „suskaidytų poligonų“ problemų • Dvigubas preciziškumas leidžia daug sėkmingiau ir be problemų dirbti su perdangomis • Visą pasaulį galima atvaizduoti žemėlapyje maždaug 0,004 μm tikslumu • Taip galite nustatyti viruso vietą Žemės žemėlapyje!

  48. Erdvinių duomenų rinkimas • Kokia turi būti skiriamoji geba? • Jeigu nustatytume per didelę, turėtume problemų atvaizduojant smulkius elementus • Jeigu nustatytume per mažą, būtų mažai priimtinų duomenų šaltinių (arba iš viso nebūtų) • Jeigu mums žinomi mažiausio elemento, kurį norime įtraukti į žemėlapį, matmenys, galima remtis to elemento matmenimis • Didžiausia leistina paklaida turėtų būti 0,5 mažiausio elemento dydžio

  49. A B C Erdvinių duomenų rinkimas • Mažiausia skiriamoji geba • Jeigu A statinys yra mažiausias mūsų norimas atvaizduoti elementas, reikia nustatyti mažiausią priimtiną skiriamąją gebą, kad A sudarytų bent 2 vienetai • B statinį (esant idealioms sąlygoms) būtų galima pažymėti žemėlapyje, o C statinį pažymėti bus neįmanoma

  50. Erdvinių duomenų rinkimas • Kiek taškų bus linijoje? • Jeigu linija tiesi, turėtume skaitmeninti tik pradžios ir pabaigos tašką, jeigu šios linijos nekerta kitos • Jeigu linija netiesi, turėtume skaitmeninti pakankamai taškų, kad kreivė būtų atvaizduota lygiai • Jeigu linija itin kreiva, turėtume ją skaitmeninti taikydami atstumą tarp taškų, kuris yra artimas mūsų nustatytai mažiausiai skiriamajai gebai • Kokius poligonus įtraukiame? • Spręsdami, kuriuos elementus įtraukti, remkimės mažiausia skiriamąja geba • Ilgus, vingiuotus poligonus verta įtraukti net jeigu jų plotis yra mažesnis nei mažiausia skiriamoji geba, nes jų plotas bus gana didelis, palyginti su jų pločiu

More Related