EEE parama. Norvegijos parama

1. EEE parama. Norvegijos parama Siekdamos prisideti prie ekonominiu ir socialiniu skirtumu ma�inimo Europos ekonomineje erdveje, Norvegijos Karalyste, Islandijos Respublika ir Lichten�teino Kunigaik�tyste sukure Europos ekonomines erdves (EEE) finansini mechanizma ir Norvegijos finansini mechanizma. EEE finansinio mechanizmo le�as gauna 10 �aliu, 2004 m. istojusiu i ES (Cekija, Estija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Slovenija, Slovakija), ir Graikija, Ispanija bei Portugalija. Norvegijos finansinio mechanizmo parama skiriama tik �alims, 2004 m. istojusioms i ES.

3. EEE paramos sritys aplinkos apsauga, tar�os ma�inimas, atsinaujinanciu energijos �altiniu naudojimo skatinimas; tvarios pletros skatinimas � gerinant i�tekliu naudojima ir valdyma; Europos kulturos paveldo i�saugojimas, iskaitant vie�aji transporta, taip pat miestu atnaujinima; �mogi�kuju i�tekliu pletra, skatinant �vietima ir mokyma, stiprinant vietos vald�ios ir jos instituciju administraciniu ir vie�uju paslaugu teikimo gebejimus, taip pat skatinant tai igyvendinti padedancius demokratinius procesus; sveikatos apsauga ir rupinimasis vaikais; akademiniai tyrimai.

4. Norvegijos paramos mechanizmo paramos sritys: Remiamos tos pacios sritys, kaip ir i� EEE finansinio mechanizmo, taciau papildomas prioritetas teikiamas: �engeno Acquis igyvendinimui, nacionalinio �engeno veiksmu plano remimui, taip pat teismu sistemos stiprinimui; aplinkai, akcentuojant administraciniu gebejimu stiprinima, igyvendinant acquis ir investuojant i infrastruktura bei technologijas, ypatingas demesys skiriamas miesto atlieku tvarkymui; regionine politika ir bendradarbiavimas abipus sienos; technine pagalba, siekiant igyvendinti Acquis Communautaire.

5. Atsakingos institucijos koordinavimo institucija � Finansu ministerija; igyvendinancioji institucija �V�I Centrine projektu valdymo agentura (CPVA). �ios programos administravimui ir funkciju vykdymui CPVA i� EEE ir Norvegijos finansiniu mechanizmu gauna technine parama.

6. Lietuvoje finansuojamos 4 subsidiju schemos: Projektu rengimo fondas (tarpine institucija - Finansu ministerija) NVO fondas (tarpine institucija - Finansu ministerija) Gebejimu stiprinimo�fondas (tarpine institucija - Vidaus reikalu �ministerija) Bendradarbiavimo�fondas (tarpine institucija - Vidaus reikalu �ministerija)

7. NVO fondas. Prioritetines sritys I.�� Tvari pletra: Aplinkosauga ir aplinkosauginis �vietimas; Bio ivairoves apsauga; Kulturinio paveldo apsaugos ir bendruomenes vystymosi suderinimas; Parama tvariai regioninei/vietinei pletrai (pvz., partnerysciu tarp skirtingu partneriu dirbanciu vietiniame lygmenyje kurimas, siekiant socialines pletros, instrumentu tobulinimas, kurie jungia socialines reintegracijos, �vietimo ir ekonominio vystymo elementus bei lemia vietines bendruomenes vystymasi ir t.t.); Socialines atskirties visuomeneje ma�inimas; Socialiniu paslaugu vystymas; Mokslo ir �vietimo vaidmens stiprinimas. II. Demokratijos ir pilietines visuomenes stiprinimas: Vietinio ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, skatinimas, NVO tinklu ir koaliciju su vyriausybinemis organizacijomis kurimo bei bendradarbiavimo europiniu lygmeniu; �mogaus ir lygiu teisiu apsauga; NVO instituciniu gebejimu stiprinimas (mokymai ir konsultacijos, NVO apskaitos ir vertinimo gebejimu stiprinimas, socialiniu, verslo partneriu ir akademines visuomenes bendradarbiavimo su NVO stiprinimu, NVO sektoriaus tolygi pletra).

8. NVO fondas (2) Remiamos veiklos: Tyrimai; Mokymai, konferencijos, seminarai ir kiti renginiai (iskaitant praktines veiklas); Visuomenes informavimo programos ir visuomenes mokymai; Nevyriausybiniu organizacijuinstitucinis sustiprinimas; Partnerystes kurimas, keitimasis geros praktikos pavyzd�iais; Tarptautinis bendradarbiavimas. Parai�kas gali teikti: Asociacija; Vie�oji istaiga, i�skyrus�vie�aja istaiga, kurios steigejas ir (arba) dalininkas arba bent vienas steigeju ir (arba) dalininku yra valstybe ar savivaldybe (valstybes ar savivaldybes institucijos ir istaigos); Labdaros ir paramos fondas.

9. NVO fondas (3) Paprojekcio paramos dydis ir intensyvumas:� Paramos dydis paprojeciui sieks nuo 10 000 iki 100 000 euru. Pagal paramos dydi projektai bus skiriami i: ma�us (paramos paprojekciui dydis nuo 10.000�iki 50.000 euru); didelius (paramos�paprojekciui dydis nuo�50.001 iki 100.000 euru).� Ne ma�iau kaip 10 procentu visu tinkamu paprojekcio i�laidu turi prisideti paramos gavejas.� Paprojekcio trukme: Paprojekciu trukme neturi vir�yti 12 men.

10. Gebejimu stiprinimo fondas Gebejimu stiprinimo fondo tikslas � stiprinti vietines ir regionines vald�ios bei jos instituciju administracinius ir vie�uju paslaugu teikimo gebejimus, tokiu budu prisidedant prie regionines politikos skatinimo ir socialiniu bei ekonominiu skirtumu ma�inimo Lietuvoje. Fondo biud�etas paprojekciams 2008-2011 m. laikotarpiu siekia 12.795.731 Lt. (3.705.900 EUR), i� kuriu 1. 919.411 Lt.(555.900 EUR) yra Lietuvos respublikos bendrojo finansavimo le�os. Fondo le�omis remiami ivairaus pobud�io mokymai, igud�iu lavinimas ir tobulinimas.

11. Gebejimu stiprinimo fondas (2) Parai�ka teikti ir finansavima paprojekcio igyvendinimui gauti gali Lietuvos Respublikoje registruoti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie yra: regionines ir vietos vald�ios institucijos ir istaigos; istaigos ir imones, kuriu steigejo, savininko ar dalininko teises igyvendina regionines ar vietines vald�ios institucijos ar istaigos, ir kurioms deleguotos vie�uju paslaugu teikimo funkcijos; vie�ieji juridiniai asmenys, teikiantys mokymo paslaugas. Tuo atveju, kai projekto tiksline grupe yra regionines ir vietines vald�ios instituciju ar istaigu valstybes tarnautojai, mokymo paslaugas teikiantys vie�ieji juridiniai asmenys iki parai�kos pateikimo datos turi buti ira�yti i Valstybes tarnautoju kvalifikacijos tobulinimo istaigu sara�a.

12. Gebejimu stiprinimo fondas (3) Paramos paprojekciui dydis- nuo 69.056 Lt. iki 345.280 Lt. Did�iausia Fondo skiriama parama paprojekciui � ne daugiau kaip 85 proc. visu tinkamu finansuoti projekto i�laidu. Paprojekcio veiklos gali testis ne ilgiau, kaip 12 men.

13. Bendradarbiavimo fondas Bendradarbiavimo�fondo tikslas�- perduoti patirti ir stiprinti Lietuvos ir Norvegijos vietos, regioniniu ir euroregioniniu partneriu bendradarbiavima, tokiu budu prisidedant prie regionines politikos skatinimo Lietuvoje. Fondo biud�etas paprojekciams 2008-2011 m. laikotarpiu siekia 12.186.899 Lt. (3.529.570 EUR), i� kuriu 1.828.499 Lt. (529.570 EUR) yra Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo le�os.

14. Bendradarbiavimo fondas (2) Prioritetines sritys, kuriose siekiama spresti problemas: Aplinkos apsauga, tar�os ma�inimas, atsinaujinanciu energijos �altiniu naudojimo skatinimas; subalansuotos pletros skatinimas - geresnis i�tekliu naudojimas ir valdymas; Europos kulturos paveldo i�saugojimas, iskaitant vie�aji transporta ir miestu atnaujinima; �mogi�kuju i�tekliu ugdymas, parama �vietimui ir mokymai, vietos vald�ios ir jos instituciju administraciniu ir vie�uju paslaugu gebejimu stiprinimas, taip pat tai igyvendinti padedanciu demokratiniu procesu skatinimas; sveikatos apsauga ir rupinimasis vaikais. Remiami ivairaus pobud�io mokymai, sta�uotes, partnerystes strategijos bei veiksmu plano parengimas, bendru metodiku parengimas ar idiegimas bei kitos veiklos, u�tikrinancios patirties perdavima prioritetinese srityse

15. Bendradarbiavimo fondas (3) Parai�ka teikti ir finansavima paprojekcio igyvendinimui gauti gali Lietuvos Respublikoje registruoti ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, kurie yra: centrines, regionines ar vietos vald�ios institucijos ir istaigos ir imones, kuriu steigejo, savininko ar dalininko teises igyvendina centrines, regionines ar vietines vald�ios institucijos ir kurioms deleguotos vie�uju paslaugu teikimo funkcijos; centrines, regionines ar vietos vald�ios instituciju asociacijos bei sajungos, atstovaujancios centrines, regionines ar vietos vald�ios instituciju interesus; vie�osios istaigos, asociacijos,religines bendruomenes ar bendrijos,labdaros ir paramos fondai, kiti vie�ieji ir juridiniai asmenys. �ios organizacijos gali teikti parai�ka tik partnerysteje su centrines, regionines ar vietos vald�ios institucija ir partneriu i� Norvegijos karalystes Visi parei�kejai paprojekti turi igyvendinti�bent su vienu partneriu i� Norvegijos karalystes.�

16. Bendradarbiavimo fondas (4) Paramos paprojekciui dydis- nuo 69.056 Lt. Iki 241.696 Lt. Did�iausia Fondo skiriama parama paprojekciui - ne daugiau kaip 85 proc. visu tinkamu finansuoti projekto i�laidu. Paprojekcio veiklos gali testis ne ilgiau, kaip 12 men. Trukme pradedama skaiciuoti nuo sekancios darbo dienos po paprojekcio igyvendinimo sutarties pasira�ymo.

17. Projektu vadybos centras Projektu vadybos centras atlieka NVO fondo bei Bendradarbiavimo ir gebejimu stiprinimo fondo sekretoriatu funkcijas, t.y. u�tikrina sekminga Europos ekonomines erdves ir Norvegijos finansiniu mechanizmu subsidiju schemu paramos igyvendinima �iais budais: Surengia kvietimus teikti parai�kas (rengia kvietimo dokumentus, praveda mokymus, teikia konsultacijas); Vykdo projektu vertinima; Vykdo projektu igyvendinimo monitoringa ir kontrole; Teikia pagalba projektu vykdytojams.

18. Lietuvos Respublikos 2007-2013m. Europos Sajungos strukturines paramos ir kitu Europos Sajungos (toliau � ES) fondu panaudojimo galimybes ir tikslai

19. ES Strukturine parama 2007-2013 m. paramos tikslas yra padeti palyginti su ES vidurkiu ekonomi�kai ir socialiai skurdesniems regionams; �iai politikai skiriama daugiau kaip 1/3 ES biud�eto.

20. ES Strukturine parama 2007-2013 m. 2007-2013 m. finansiniu laikotarpiu ES strukturine parama skiriama �iems prioritetams: 1. Konvergencijos prioritetas skirtas silpniau i�sivysciusioms �alims narems ir regionams. �iam prioritetui skiriama apie 82 % visu ES sanglaudos politikai numatytu le�u. 2. Regioninio konkurencingumo ir u�imtumo prioritetas skirtas labiau i�sivysciusiems regionams, kurie negali gauti paramos pagal Konvergencijos prioriteta. �iam prioritetui siuloma skirti apie 16 % visu ES sanglaudos politikai numatytu le�u. 3. Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetas skirtas bendradarbiavimui abipus ES vidaus sienu ir tarp �aliu nariu tam tikrose teritorinese zonose. �iam prioritetui siuloma skirti apie 2,5 % visu ES sanglaudos politikai numatytu le�u. Jis pakeistu INTERREG iniciatyva. 2007�2013 m. ES strukturine parama Lietuvai skiriama parama pagal Konvergencijos ir Europos teritorinio bendradarbiavimo prioritetus.

21. ES strukturiniai fondai Europos regionines pletros fondas (ERPF) teikia regionams ivairia finansine parama. Fondas numato investicijas i gamyba, siekiant sukurti ir i�saugoti ilgalaikes darbo vietas, investicijas i infrastruktura (kelius, telekomunikacijas, energetika) siekiant sujungti centrinius ES regionus su periferiniais, darbo vietu kurima bei parama smulkiam ir vidutiniam verslui (imoniu konsultavimas, rinkos tyrimai, mokslo tyrimai), technologiju pletra. Europos socialinis fondas (ESF) remia projektus, sprend�iancius socialines (pirmiausia u�imtumo) problemas ir finansuoja �vietima ir profesini mokyma, isidarbinimo galimybiu pletra, mokslinius tyrimus ir technologiju pletra, �vietimo ir profesinio mokymo sistemu tobulinima. Sanglaudos fondas (SF) isteigtas pagal Mastrichto sutarti, isigaliojusia 1993 m. Sanglaudos fondo parama skiriama dideliems transporto ir aplinkos apsaugos projektams.

22. 2007-2013 m. ES strukturines paramos barometras

23. Lietuvos 2007�2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategija ir veiksmu programos ES strukturiniu fondu parama Lietuvai 2007�2013 m. bus teikiama pagal Lietuvos 2007�2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategija ir atskiras veiksmu programas, skirtas strategijai igyvendinti. Lietuvos 2007�2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategijoje (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. baland�io 26�d.) nustatytas pagrindinis ES strukturines paramos panaudojimo tikslas � sparciai gerinti salygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ukio augimo teikiama nauda pasiektu visus Lietuvos gyventojus. Veiksmu programos pades igyvendinti strategijoje i�keltus tikslus ir u�davinius.

24. Lietuvos 2007�2013 m. ES strukturines paramos panaudojimo strategija ir veiksmu programos �mogi�kuju i�tekliu pletros veiksmu programa (patvirtinta 2009 m. gegu�es 18 d.) skirta visu darbingo am�iaus Lietuvos gyventoju mobilizavimui, nes investicijos i Lietuvos �moniu �inias, gebejimus, aktyvuma, versluma patikimai garantuoja ilgalaiki ukio augima. �iai veiksmu programai skirta 13,8 proc. ES strukturines paramos le�u. Ekonomikos augimo veiksmu programai (patvirtinta 2009 m. gegu�es 14 d.) numatoma skirti did�iausia paramos le�u dali � 45,72 proc. Labai svarbu, jog net 10 proc. le�u numatoma skiri ukio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirtiems moksliniams tyrimams ir technologinei pletrai Sanglaudos skatinimo veiksmu programa�(patvirtinta 2009 m. gegu�es 14 d.) turi igyvendinti vizija apie darnesne visuomene. Taigi gyvenimo aplinkos ir kokybes gerinimui, ma�inant atskiru regionu skirtumus, skiriama 39,08 �proc. visos 2007-2013 m. ES strukturines paramos. Technines paramos veiksmu programa (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. gruod�io 18 d.) � specialioji, papildoma �veiksmu programa, skirta administruoti teminems veiksmu programoms. �iai veiksmu programai skirta 1,4 proc. ES strukturines paramos le�u.

26. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu

27. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu -2

28. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu - 3

29. 2007-2013 m. ES strukturines paramos paskirstymas tarp investiciniu sriciu - 4

30. ADMINISTRAVIMO SCHEMA Administravimo schema � konturais apibre�tos pristatomo LRV nutarimo apimties ribos. Pagrindines instituciju funkcijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybe: sudaro Stebesenos komiteta ir tvirtina pagrindinius strategijos ir veiksmu programu administravima ir finansavima reglamentuojancius teises aktus. Koordinuojancioji institucija organizuoja strategijos ir veiksmu programu rengima ir keitima, derina �iuos dokumentus su Europos Komisija; organizuoja veiksmu programu priedu rengima ir keitima; organizuoja projektu atrankos kriteriju rengima ir keitima; kuria ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistema, rengia ja reglamentuojancius teises aktus, pri�iuri jos veikima ir ja tobulina; vadovauja Stebesenos komitetui, dalyvauja veiksmu programos valdymo komitetu veikloje ir kt. Vadovaujancioji institucija u�tikrina reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnyje nurodytu vadovaujanciosios institucijos funkciju atlikima; perduoda dali vadovaujanciosios institucijos funkciju igyvendinanciosioms institucijoms ir u�tikrina perduotu funkciju vykdymo prie�iura ir kontrole; rengia projektu administravimo ir finansavimo taisykles ir jas detalizuojancius dokumentus; sudaro veiksmu programos valdymo komitetus ir jiems vadovauja ir kt. Ministerijos ir (ar) kitos valstybes institucijos, pagal kompetencija atsakingos u� bendrai finansuojamus i� ES fondu le�u ukio sektorius Planuoja valstybes projektus, sudaro ir tvirtina �iu projektu sara�a, planuoja kvietimus teikti parai�kas del projektu, atrenkamu konkurso budu; Rengia ir tvirtina projektu finansavimo salygu apra�us, rengia gaires parei�kejams; Priima sprendimus del valstybes, regionu ir projektu, atrinktu konkurso budu, finansavimo ir sudaro arba igalioja igyvendinanciaja institucija sudaryti sutartis su parei�kejais Atlikdamos tarpiniu instituciju funkcijas dalyvauja projektu atrankoje Igyvendinanciosios institucijos laikydamosi vadovaujanciosios institucijos nustatytu reikalavimu atlieka vadovaujanciosios institucijos perduotas funkcijas: vertina parai�kas ir nustato projektu tinkamuma finansuoti, igaliotos sudaro sutartis su parei�kejais, pri�iuri projektu igyvendinima, teikia i�laidu deklaracijas ir kt. Tvirtinancioji institucija u�tikrina visu reglamento Nr. 1083/2006 61 straipsnyje nurodytu tvirtinanciosios institucijos funkciju atlikima; teikia Europos Komisijai mokejimu pra�ymus ir i�laidu prognozes; tvarko gra�intinu ir gra�intu le�u apskaita, informuoja Europos Komisija apie gra�intina/gra�inta ES strukturine parama; Mokejimus atliekanti institucija atidaro po atskira valstybes i�do saskaita Lietuvos banke ESF, ERPF ir Sanglaudos fondo le�oms; i�moka paramos gavejams ES strukturine parama Audito institucija u�tikrina efektyvaus ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistemos veikimo bei deklaruotu i�laidu auditu atlikima ir visu kitu reglamento Nr. 1083/2006 62 straipsnyje nurodytu audito institucijos funkciju atlikima Administravimo schema � konturais apibre�tos pristatomo LRV nutarimo apimties ribos. Pagrindines instituciju funkcijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybe: sudaro Stebesenos komiteta ir tvirtina pagrindinius strategijos ir veiksmu programu administravima ir finansavima reglamentuojancius teises aktus. Koordinuojancioji institucija organizuoja strategijos ir veiksmu programu rengima ir keitima, derina �iuos dokumentus su Europos Komisija; organizuoja veiksmu programu priedu rengima ir keitima; organizuoja projektu atrankos kriteriju rengima ir keitima; kuria ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistema, rengia ja reglamentuojancius teises aktus, pri�iuri jos veikima ir ja tobulina; vadovauja Stebesenos komitetui, dalyvauja veiksmu programos valdymo komitetu veikloje ir kt. Vadovaujancioji institucija u�tikrina reglamento Nr. 1083/2006 60 straipsnyje nurodytu vadovaujanciosios institucijos funkciju atlikima; perduoda dali vadovaujanciosios institucijos funkciju igyvendinanciosioms institucijoms ir u�tikrina perduotu funkciju vykdymo prie�iura ir kontrole; rengia projektu administravimo ir finansavimo taisykles ir jas detalizuojancius dokumentus; sudaro veiksmu programos valdymo komitetus ir jiems vadovauja ir kt. Ministerijos ir (ar) kitos valstybes institucijos, pagal kompetencija atsakingos u� bendrai finansuojamus i� ES fondu le�u ukio sektorius Planuoja valstybes projektus, sudaro ir tvirtina �iu projektu sara�a, planuoja kvietimus teikti parai�kas del projektu, atrenkamu konkurso budu; Rengia ir tvirtina projektu finansavimo salygu apra�us, rengia gaires parei�kejams; Priima sprendimus del valstybes, regionu ir projektu, atrinktu konkurso budu, finansavimo ir sudaro arba igalioja igyvendinanciaja institucija sudaryti sutartis su parei�kejais Atlikdamos tarpiniu instituciju funkcijas dalyvauja projektu atrankoje Igyvendinanciosios institucijos laikydamosi vadovaujanciosios institucijos nustatytu reikalavimu atlieka vadovaujanciosios institucijos perduotas funkcijas: vertina parai�kas ir nustato projektu tinkamuma finansuoti, igaliotos sudaro sutartis su parei�kejais, pri�iuri projektu igyvendinima, teikia i�laidu deklaracijas ir kt. Tvirtinancioji institucija u�tikrina visu reglamento Nr. 1083/2006 61 straipsnyje nurodytu tvirtinanciosios institucijos funkciju atlikima; teikia Europos Komisijai mokejimu pra�ymus ir i�laidu prognozes; tvarko gra�intinu ir gra�intu le�u apskaita, informuoja Europos Komisija apie gra�intina/gra�inta ES strukturine parama; Mokejimus atliekanti institucija atidaro po atskira valstybes i�do saskaita Lietuvos banke ESF, ERPF ir Sanglaudos fondo le�oms; i�moka paramos gavejams ES strukturine parama Audito institucija u�tikrina efektyvaus ES strukturines paramos valdymo ir kontroles sistemos veikimo bei deklaruotu i�laidu auditu atlikima ir visu kitu reglamento Nr. 1083/2006 62 straipsnyje nurodytu audito institucijos funkciju atlikima

31. REGIONU PROJEKTU ATRANKA (SCHEMA)

32. �mogi�kuju i�tekliu veiksmu programos administravimo schema

33. Ekonomikos augimo veiksmu programos administravimo schema

34. Sanglaudos skatinimo veiksmu programos administravimo schema

36. Priemones artimiausios jaunimo politikai: 1 programa. �mogi�kuju i�tekliu pletros veiksmu programa 1.1 prioritetas. Kokybi�kas u�imtumas ir socialine apreptis VP1-1.1.-SADM-05-V �Emigrantu i� Lietuvos sugri�imo skatinimas�; VP1-1.3.-SADM-01-K �Diskriminacijos ma�inimas ir socialiniu problemu prevencija darbo rinkoje�; "VP1-1.3-SADM-02-K Socialines rizikos ir socialine atskirti patirianciu asmenu integracija i darbo rinka" 1.4 prioritetas. Administraciniu gebejimu stiprinimas ir vie�ojo administravimo efektyvumo didinimas VP1-4.1-VRM-04-R �Savivaldybiu instituciju ir istaigu dirbanciuju kvalifikacijos tobulinimas� VP1-4.1-VRM-07-V �Bendradarbiavimo tarp valstybinio ir nevyriausybinio sektoriu skatinimas"

37. Priemones artimiausios jaunimo politikai: 3 programa. Sanglaudos skatinimo veiksmu programa 3.1 prioritetas. Vietine ir urbanistine pletra, kulturos paveldo ir gamtos i�saugojimas bei pritaikymas turizmo pletrai VP3-1.1-VRM-02-R Probleminiu teritoriju pletra� VP3-1.2-VRM-01-R �Prielaidu spartesnei ukines veiklos diversifikacijai kaimo vietovese sudarymas; 3.2 prioritetas. Vie�uju paslaugu kokybe ir prieinamumas: sveikatos, �vietimo ir socialine infrastruktura VP3-2.2-�MM-04-R Universaliu daugiafunkciu centru kaimo vietovese steigimas� VP3-2.4-SADM-01-R �Nestacionariu socialiniu paslaugu infrastrukturos pletra�.

38. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Lietuvos kaimo pletros 2007-2013 metu programoje, patvirtintoje 2007 m. spalio 19 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. K(2007)5076 numatytos priemones, skirtos ekonomines veiklos ivairinimui kaime, pagal kurias skiriama finansine parama.

39. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa� I. KRYPTIS ��EMES, MAISTO UKIO IR MI�KININKYSTES SEKTORIAUS KONKURENCINGUMO DIDINIMAS� Profesinio mokymo ir informavimo veikla Naudojimasis konsultavimo paslaugomis Jaunuju ukininku isikurimas Ankstyvas pasitraukimas i� prekines �emes ukio gamybos Pusiau naturinis ukininkavimas �emes ukio valdu modernizavimas Mi�ku ekonomines vertes didinimas �emes ukio ir mi�kininkystes pletra ir pritaikymo infrastruktura �emes ukio produktu perdirbimas ir pridetines vertes didinimas

40. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa� II. KRYPTIS �APLINKOS IR KRA�TOVAIZD�IO GERINIMAS� Agrarines aplinkosaugos i�mokos Pirmas �emes ukio paskirties �emes ap�eldinimas mi�ku Pirmas ne �emes ukio paskirties ir apleistos �emes ukio paskirties �emes ap�eldinimas mi�ku Mi�kininkystes potencialo atkurimas ir prevenciniu priemoniu idiegimas Pelno nesiekiancios investicijos mi�kuose Mi�ku aplinkosaugos i�mokos �Natura 2000� i�mokos ir i�mokos, susijusios su Direktyva 2000/60/EB �Natura 2000� i�mokos (parama �Natura 2000��mi�ku teritorijose) Parama ukininkaujantiems vietovese su kliutimis, i�skyrus kalnuotas vietoves (ma�iau palankios ukininkauti vietoves)

41. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa� Aktualios jaunimo politikai yra programos III krypties �Gyvenimo kokybe kaimo vietovese ir kaimo ekonomikos ivairinimas� priemones: perejimas prie ne �emes ukio veiklos; parama verslo kurimui ir pletrai; kaimo turizmo veiklos skatinimas; kaimo atnaujinimas ir pletra.

42. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa� Priemone: �Perejimas prie ne �emes ukio veiklos� Bendrasis tikslas � gerinti gyvenimo kokybe kaimo vietovese, didinant u�imtuma, remiant perejima i� �emes ukio veiklos i ne �emes ukio veikla, skatinant paslaugu kaimo gyventojams ir tradiciniu amatu pletra. Specialieji tikslai: 1. remti kaimo gyventoju, ypac jaunimo ir moteru, verslo iniciatyva; 2. u�tikrinti kaimo gyventojams darbo vietas; 3. skatinti auk�tesnes kokybes, didesne pridetine verte turinciu produktu kurima ukiuose; 4. i�saugoti ir didinti kaimo gyventoju pajamas; 5. remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes. Veiklos tikslai: 1. skatinti paslaugu pletra; 2. ma�inti ukininku priklausomybe nuo �emes ukio veiklos, remiant ne �emes ukio veiklu ivairove; 3. skatinti tradiciniu amatu pletra.

43. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Priemone �Kaimo turizmo veiklos skatinimas� Pagal �ia priemone remiamos veiklos sritys: Kaimo turizmo skatinimas, iskaitant amatu pletra kaimo turizmo sodybose; Stovyklavieciu kaimo vietovese ikurimas ir pletra (i�skyrus mi�ko vietovese);

44. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Priemone �Parama verslo kurimui ir pletrai� Bendrasis tikslas � remti labai ma�u imoniu ir kitu smulkiojo verslo iniciatyvu kurimasi ir pletra kaime, skatinant ne �emes ukio srities veikla, sukuriancia nauju darbo vietu bei papildomu pajamu �altiniu, ir tokiu budu gerinti gyvenimo kokybe kaime. Specialieji tikslai: 1. sukurti naujas ir i�laikyti esamas darbo vietas kaimo gyventojams; 2. didinti ne �emes ukio srities veiklos ivairove ir apimtis kaime; 3. skatinti paslaugu pletra; 4. remti ir gaivinti kaimo paveldo vertybes. 8. Veiklos tikslai: 1. skatinti kaimo gyventoju, ypac jaunimo ir moteru, versluma; 2. remti naujas smulkiojo verslo iniciatyvas kaime; 3. stiprinti veikianciu labai matu imoniu gyvybinguma ir skatinti ju modernizavima; 4. puoseleti tradiciniu amatu technologijas, sudaryti salygas reprezentuoti tradiciniu amatu gaminius ir jais prekiauti.

45. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Priemone ��Kaimo atnaujinimas ir pletra� Bendrasis tikslas � kurti patrauklia aplinka gyventi ir dirbti kaimo vietovese; Specialieji tikslai: 1. padidinti kaimo gyvenamosios aplinkos patraukluma; 2. suma�inti gyventoju ma�ejima kaimo vietovese; 3. i�saugoti kulturini pavelda ikuriant ir pletojant tradiciniu amatu centrus; Veiklos tikslai: 1. rekonstruoti (atnaujinti) pastatus; 2. atnaujinti ir i�saugoti istorine, etnines kulturos, architekturine verte turincius kaimo paveldo objektus ir kra�tovaizd�io komponentus; 3. sutvarkyti ar sukurti vie�aja infrastruktura; 4. puoseleti tradiciniu amatu technologijas; 5. sudaryti salygas tradiciniams amatams pristatyti ir prekiauti amatininku gaminiais.

46. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa� Aktuali jaunimo politikai yra programos IV krypties �Leader metodo igyvendinimas� priemones: Vietos pletros strategiju igyvendinimas Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas Parama VVG veiklai, igud�iams igyti ir aktyviai pritaikyti

47. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Vietos pletros strategija (toliau � strategija) � dokumentas, kuriame pateikta vietos veiklos grupes teritorijos socialines ir ekonomines situacijos ir poreikiu analize, vietos veiklos grupes misija, kaimo vietoviu pletros vizija, prioritetai, tikslai, ju igyvendinimo priemones ir rekomenduojami veiksmai naudojant vietoves i�teklius, vie�aja parama ir telkiant vietos veiklos grupes, kaimo bendruomeniu ir kitu kaimo gyventoju pastangas

48. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Vietos veiklos grupe (toliau � VVG) � ribotos civilines atsakomybes vie�asis juridinis asmuo, kurio valdymo organas, turintis sprendimu priemimo teise, atstovauja ivairiu vietos veiklos grupes teritorijos gyventoju interesams, t. y. ne ma�iau kaip 50 proc. valdymo organu nariu sudaro kaimo bendruomeniu, socialiniu ir kitu partneriu taip pat ju asociaciju atstovai, iki 25 proc. � verslo atstovai ir iki 25 proc. � vietos vald�ios atstovai.

49. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Priemone �Vietos pletros strategiju igyvendinimas� Bendrasis tikslas � igyvendinti LEADER metoda, skatinant vietos iniciatyvas ir partnerystes, itraukiant kaimo bendruomenes, vietos vald�ios ir verslo atstovus; Specialusis tikslas � gerinti gyvenimo kokybe kaime ir skatinti kaimo ekonomikos ivairinima naujais budais ir metodais igyvendinant strategijas, tikslingai naudojant vietos i�teklius ir vie�aja parama; Veiklos tikslas � remti strategiju, kuriomis siekiama KPP krypties �Gyvenimo kokybe kaimo vietovese ir kaimo ekonomikos ivairinimas� tikslu, igyvendinima

50. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Priemone �,,Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas� Bendrasis tikslas � igyvendinti LEADER metoda skatinant bendradarbiavima kaimo pletros srityje; Specialusis tikslas � skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystes bendradarbiaujant ir keiciantis geraja patirtimi kaimo pletros srityje; Veiklos tikslas � remti teritoriniu ir tarptautiniu bendradarbiavimo projektu, siekianciu Programos 3 krypties ,,Gyvenimo kokybe kaimo vietovese ir kaimo ekonomikos ivairinimas� tikslu, igyvendinima.

51. Lietuvos kaimo pletros 2007�2013 metu programa Priemone ,,Parama VVG veiklai, igud�iams igyti ir aktyviai pritaikyti�. 4 sritys: ,,Parama VVG veiklai� ,,Technine parama kaimo vietoviu studijoms atlikti, vietos pletros strategijoms rengti ir (arba) atnaujinti, asmenims, rengiantiems arba atnaujinantiems vietos pletros strategija, mokyti� �Parama vietos pletros strategija igyvendinantiems asmenims mokyti, konsultuoti� �Parama potencialiu vietos projektu vykdytoju, esanciu VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti� Paramos suma savivaldybei svyruoja nuo 0,09 mln. Lt iki 0,67 mln. visam strategijos igyvendinimo laikotarpiui, skaiciuojama pagal patvirtinta metodika. Finansuojama iki 100 proc. visu tinkamu finansuoti projekto i�laidu.

52. ES teritorinis bendradarbiavimas Europos Bendrijos iniciatyva INTERREG gyvuoja nuo 1989 m. Lietuva joje dalyvauja nuo istojimo i Europos Sajunga 2004 metais.� Nuo 2007 metu Europos Bendrijos iniciatyvos INTERREG III pobud�io bendradarbiavimas tesiamas grie�tai atskiriant bendradarbiavima su ES valstybemis naremis ir treciosiomis valstybemis. Europos teritorinio bendradarbiavimo programa remia bendradarbiavima tarp ES nariu; Europos kaimynystes ir partnerystes priemoniu programa remia bendradarbiavima su treciosiomis �alimis � Rusija ir Baltarusija

53. ES teritorinis bendradarbiavimas Europos teritorinio bendradarbiavimo programa; Lietuvos ir Lenkijos programa Latvijos ir Lietuvos programa Pietu Baltijos programa 2007-2013 m. Baltijos juros regiono programa INTERREG IVC programa; Tarptautinio bendradarbiavimo Baltijos juros regiono programa. Europos kaimynystes ir partnerystes priemoniu programa: Bendradarbiavimo per siena tarp Latvijos -Lietuvos - Baltarusijos programa Bendradarbiavimo per siena tarp Lietuvos - Lenkijos ir Rusijos Federacijos programa

54. Europos kaimynystes ir partne-rystes priemones programos Lietuva� 2007�2013 metais dalyvauja Lenkijos � Lietuvos � Rusijos Federacijos ir Lietuvos � Latvijos � Baltarusijos Europos kaimynystes ir partnerystes priemones (toliau � EKPP)�bendradarbiavimo per siena programose. Europos regionines pletros fondo parama bus skiriama igyvendinant projektus, susijusius su: ekonomines ir socialines pletros regionuose abipus sienos skatinimu; kova su bendrais i��ukiais aplinkos apsaugos, visuomenes sveikatos srityse; kova su organizuotu nusikalstamumu ir jo prevencija, saugaus ir efektyvaus pasienio�u�tikrinimu; vietinemis ��mones��monems� iniciatyvomis.

55. 1 prioritetas: Tvari ekonomine ir socialine pletra PRIEMONES:1.1. Socialines ir ekonomines pletros remimas bei verslo ir verslumo skatinimas1.2. Vietos ir regiono strategines pletros ir planavimo stiprinimas1.3. Prieinamumo abipus sienos gerinimas pletojant transporto ir susisiekimo tinklus bei su jais susijusias paslaugas1.4. Kulturinio ir istorinio paveldo apsauga bei remimas,�turizmo abipus sienos skatinimas1.5. Socialiniu ir kulturiniu tinklu kurimas bei bendruomeniu stiprinimas 2 prioritetas: Bendri i��ukiai PRIEMONES:2.1. Aplinkos ir gamtos i�tekliu apsauga bei tvari pletra2.2. �vietimo, sveikatos ir socialines apsaugos sektoriu pletros skatinimas2.3. Su pasienio kontroles punktais susijusios infrastrukturos ir irangos atnaujinimas2.4. Sienos valdymo procesu ir muitines proceduru� tobulinimas Bendras programos Latvija-Lietuva-Baltarusija biud�etas � 46.670.154 EUR Bendradarbiavimo�per siena�programaLatvija-Lietuva-Baltarusija

56. Bendradarbiavimo�per siena�programaLatvija-Lietuva-Baltarusija Programos teritorija: Latvija: Latgale regionas; Lietuva: Utenos, Vilniaus ir Alytaus apskritys; Baltarusija: Gardino ir Vitebsko sritys.� Gretutines teritorijos: Lietuva: Kauno ir Paneve�io apskritys;

57. Bendradarbiavimo�per siena�programa Latvija-Lietuva-Baltarusija Projektus pateikia parei�kejai, atstovaujantys partneriu grupei, kuria sudaro ma�iausiai vienas partneris i� Programoje dalyvaujanciu ES valstybiu nariu (Lietuvos ir (arba) Latvijos) ir ma�iausiai vienas partneris i� Baltarusijos. Minetas partneriu grupes sudaro vienas projekto paramos gavejas ir neribotas skaicius projekto partneriu. Paramos gavejas ir projekto partneriai turi buti i� tinkamos Programos teritorijos. projektu paramos gavejai ir (arba) partneriai gali buti: Nacionalines ir regionines institucijos; Decentralizuoti valdymo organai �alyse partnerese, pavyzd�iui, regionai, departamentai ir savivaldybes; Bendri subjektai, isteigti �aliu partneriu bei regionu ir Bendrijos; Tarptautines organizacijos, Bendrijos institucijos ir istaigos, Europos Sajungos agenturos; Vie�osios ar pusiau valstybines istaigos, vietos vald�ios institucijos ar administracijos ir ju konsorciumai; �ie nevalstybiniai subjektai:NVO, tautinems ir (arba) etninems ma�umoms atstovaujancios organizacijos, vietines pilieciu grupes ir prekybininku asociacijos, kooperatyvai, profesines sajungos, ekonominiams ir socialiniams interesams atstovaujancios organizacijos, vietos organizacijos (iskaitant tinklus), dalyvaujancios decentralizuoto regioninio bendradarbiavimo ir integracijos veikloje, vartotoju organizacijos, moteru ir jaunimo organizacijos, mokymo, kulturines, moksliniu tyrimu ir mokslo organizacijos, universitetai,tarpvalstybines asociacijos, nevyriausybines asociacijos ir nepriklausomi fondai.

58. Bendradarbiavimo per siena�Lietuvos, Lenkijos�ir Rusijos Federacijos programa Programos prioritetai: prisideti prie bendru problemu ir i��ukiu sprendimo. �iuo prioritetu siekiama prisideti prie pagrindiniu regiono problemu sprendimu, kurios apima gamtos paveldo i�saugojima ir geresnio susisiekimo u�tikrinima. �iuo prioritetu bus remiami veiksmai, kurie bus skirti sukurti ilgalaikes�prielaidas tvariai pletrai ir teritorijos sanglaudai. Numatytos pagrindines paramos sritys � tvarus aplinkos naudojimas ir susisiekimo gerinimas. skatinti socialine, ekonomine ir erdvine pletra. �iuo prioritetu siekiama prisideti prie pagrindinio regiono potencialo, turizmo ir �mogi�kuju i�tekliu, vystymo. �iuo prioritetu bus remiami veiksmai, nukreipti i turizmo pletra, �mogi�kojo potencialo vystyma, gerinant socialiniu salygu valdyma ir mokymosi galimybes, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo didinima ir darbo rinkos pletra, bendra erdvini ir socialini ir ekonomini planavima.����� Taip pat programoje yra i�skirtas horizontalus prioritetas, skirtas ��mones��monems� bendradarbiavimui.�

59. Bendradarbiavimo per siena�Lietuvos, Lenkijos�ir Rusijos Federacijos programa Programos teritorija: Lietuva: Klaipedos, Marijampoles ir Taurages apskritys; Lenkija: Gdansk -Gdynia-Sopot, Gdanski, Elblaski, Olsztynski, Elcki, Bialostocko-Suwalski subregionai; Rusijos Federacija: Kaliningrado sritis.� Gretutines teritorijos: Lietuva: Alytaus, Kauno, Tel�iu ir� �iauliu apskritys

60. Europos teritorinio bendradar-biavimo tikslo programos �i bendradarbiavimo forma vykdoma per ES strukturiniu fondu treciaji Europos teritorinio bendradarbiavimo tiksla (toliau - ETBT). Pagal �i tiksla Europos regionines pletros fondo parama daugiausia skiriama �iems prioritetams: pletoti per�engiancia siena ekonomine, socialine ir aplinkosaugos veikla taikant bendras tvaraus teritoriju vystymo strategijas. kurti ir pletoti tarpvalstybini bendradarbiavima, finansuojant integruota teritoriju vystymasi skatinancius tinklus ir veiksmus; didinti regionines politikos veiksminguma.

61. Europos teritorinio bendradar-biavimo tikslo programos Lietuva dalyvauja �e�iose Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programose: bendradarbiavimo per siena programoje Lietuva � Lenkija, bendradarbiavimo per siena programoje Latvija � Lietuva Pietu Baltijos programa (INTERREG IIIA programu tasa), Baltijos juros regiono 2007-2013 m. tarpvalstybinio bendradarbiavimo programoje (BJR INTERREG IIIB tasa) tarpregioninio bendradarbiavimo INTERREG IVC programoje (INTERREG IIIC tasa) URBACT II programoje.

62. Bendradarbiavimo per siena programa Lietuva � Lenkija, Programos teritorija: Lietuva: Marijampoles ir Alytaus apskritys; Lenkija: Bialostocko-Suwalski ir�Elcki subregionai. Specifiniai programos tikslai: sukurti regiona, atitinkanti konkuravimo globalioje ekonomikoje poreikius; pasiekti tvarios regiono, kuris yra perspektyvus ir patrauklus gyvenimo kokybes, socialinio teisingumo, aplinkos ir komunikacijos ry�iu at�vilgiu, pletros.� Programos prioritetai: Konkurencingas ir produktyvus pasienio regiono augimas; Pasienio regiono sanglauda ir sustiprinta bendra pasienio regiono kokybe. Programos biud�etas:� 71,7 mln. euru (Europos regionines pletros fondo le�u) Nuoroda: http://www.lietuva-polska.eu�

63. Latvijos ir Lietuvos bendradar-biavimo per siena programa Programos teritorija: Lietuva: Klaipedos, Tel�iu, �iauliu, Paneve�io, Utenos ir Kauno apskritys; Latvija: Kurzeme, Zemgale ir Latgale regionai. Bendras strateginis tikslas: Prisideti prie tvarios ir sanglaudos siekiancios socialines ir ekonomines pasienio regiono pletros ir didinti jo ekonomines ir verslo pletros konkurencini prana�uma bei patraukluma gyventi ir lankytis �monems.

64. Latvijos ir Lietuvos bendradar-biavimo per siena programa Specifiniai programos tikslai: Stiprinti pasienio regiono ekonomine ir socialine situacija ir didinti konkurencinguma kuriant trukstama regionine bazine infrastruktura ir pajegumus regioninei pletrai. Sukurti palankias gyvenimo salygas ir stiprinti pasienio regiono bendruomenes gerinant vie�uju paslaugu kokybe ir prieinamuma, efektyvu gamtos i�tekliu valdyma ir vystant �mogi�kuosius i�teklius, kurie u�tikrintu tolimesne pletra. Programos prioritetai: Regiono socialines ir ekonomines pletros skatinimas ir konkurencingumo didinimas. Patrauklios gyvenamosios aplinkos ir tvariu bendruomeniu kurimas. Programos biud�etas:� 63,9 mln. euru (Europos regionines pletros fondo le�u) Nuoroda: http://www.latlit.eu��

65. Pietu Baltijos bendradarbiavimo per siena programa Programos teritorija: Lietuva: Klaipedos apskritis; Lenkija: Szczecinski, Koszalinski, Slupski, Gdanski, Gdansk-Gdynia-Sopot subregionai; Vokietija: Vokietijos Mecklenburg-Vorpommern �emes subregionai Greifswald, Rostock, Stralsund, Wismar, Bad Doberan, Nordvorpommern, Nordwestmecklenburg, Ostvorpommern, R�gen, Uecker-Randow; Danija: Bornholm regionine savivaldybe; �vedija: Kalmar, Blekinge, Skane apskritys. Gretutines teritorijos: Lietuva: Taurages ir Tel�iu apskritys;

66. Pietu Baltijos bendradarbiavimo per siena programa Bendras strateginis tikslas: Stiprinti tvaria Pietu Baltijos regiono pletra per bendrus veiksmus, didinancius jo konkurencinguma ir skatinancius integracija tarp �moniu ir instituciju. Programos prioritetai: Ekonominis konkurencingumas; Patrauklumas ir bendras identitetas. Programos biud�etas: 60,7 mln. euru (Europos regionines pletros fondo le�u) Nuoroda: http://www.southbaltic.eu

67. Baltijos juros regiono tarpvalstybi-nio bendradadarbiavimo programa Programos teritorija: Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Suomija, �vedija : visa valstybe, Norvegija: visa valstybe Baltarusija: visa valstybe � Vokietija: Berlin, Brandenburg, Bremen, Hamburg, Mecklenburg-Vorpommern, Schleswig-Holstein ir Niedersachsen (tik NUTS II regionas Regierungsbezirk L�neburg) �emes, Rusija: Sankt-Peterburgas ir aplinkine Leningrado sritis, Karelijos Respublika, Kaliningrado, Murmansko, Novgorodo ir Pskovo sritys; tai pat numatyti bendradarbiavimo projektai su Barenco regionu, Archangelsko sritis, Komiu Respublika ir Nencu autonomine apskritimi.

68. Baltijos juros regiono tarpvalstybi-nio bendradadarbiavimo programa Svarbiausias strateginis tikslas: Stiprinti pletra link subalansuoto, konkurencingo ir teritoriniu po�iuriu�integruoto Baltijos juros regiono vienijant ivairiu �aliu potenciala Programos prioritetai: Inovaciju skatinimas visame Baltijos juros regione; Baltijos juros regiono vidaus ir i�ores prieinamumas; Baltijos juros kaip bendro i�tekliaus valdymas; Patrauklus ir konkurencingi miestai bei regionai. Programos biud�etas: 237 mln. euru (Europos Sajungos ir Norvegijos nacionaliniu le�u) Nuoroda: http://eu.baltic.net

69. Tarpregioninio bendradarbiavimo (INTERREG IVC) programa Programos teritorija: 27 ES valstybes nares, Norvegija, �veicarija. Bendrasis tikslas: Pasitelkiant tarpregionini bendradarbiavima, pagerinti regionu pletros politika inovaciju ir �iniu ekonomikos bei aplinkos ir pavoju prevencijos srityse, bei prisideti prie Europos ekonominio modernizavimo ir didesnio konkurencingumo. Programos biud�etas: 321,3 mln. euru (Europos regionines pletros fondo le�u) Nuoroda: http://www.interreg4c.net�

70. Tarpregioninio bendradarbiavimo (INTERREG IVC) programa Programos prioritetai: Tobulinti regionine ir vietos politika inovaciju ir �iniu ekonomikos srityse: tyrimu ir pletros regioniniu pajegumu pletra, verslumo ir MVĮ remimas, verslo pletros ir inovaciju iniciatyvu remimas, IRT naudojimo skatinimas bei u�imtumas, �mogi�kojo kapitalo vystymo ir �vietimo srityse Tobulinti regionine ir vietos politika aplinkos apsaugos ir pavoju prevencijos srityse, daugiau demesio skiriant gamtiniu ir technologiju pavoju prevencijai ir valdymui, vandentvarkai ir pakranciu valdymui, atlieku tvarkymui, biologinei ivairovei ir gamtos paveldo i�saugojimui, energijos efektyvumui ir atsinaujinantiems energijos �altiniams, �variam ir tvariam visuomeniniam transportui, kulturiniam paveldui. Sudaryti galimybe ivairiu ES �aliu regioninio ir vietinio lygmens veikejams keistis patirtimi ir �iniomis. Suvesti ma�iau patirties konkrecios politikos srityje turincius regionus su labiau patyrusiais, siekiant bendromis pastangomis gerinti regioninio ir vietinio lygmens veikeju pajegumus ir �inias. U�tikrinti, kad identifikuota tarpregioninio bendradarbiavimo projektu gera praktika taptu prieinama kitiems regioninio ir vietinio lygmens veikejams ir perkelta i Konvergencijos ir Konkurencingumo programas. Teminiai prioritetai: inovacijos ir �iniu ekonomika;� aplinka ir pavoju prevencija.

71. Urbact II Programos teritorija: 27 ES valstybes nares, Norvegija ir �veicarija. Bendrasis tikslas: Skatinti ilgalaikes integruotos miestu pletros politikos Europoje efektyvuma vystant patirties keitimasi tarp Europos miestu, kaupiant ir skleid�iant �inias, susijusias su ilgalaike ir pastovia miestu pletra.; Programos biud�etas: 2007-2013 m. � 66.890.739 euru.

72. Specialieji tikslai: palengvinti kaitimasi ilgalaikes, tvarios miestu pletros patirtimi ir �iniomis tarp miestu pletros politikos bei strategijos kureju, igyvendintoju, vietines ir regionines vald�ios atstovu. skleisti egzistuojancius gerus miestu pletros praktikos pavyzd�ius, URBACT I projektu igyvendinimo metu isisavintas pamokas, dalintis �know-how� ilgalaikes ir tvarios miestu pletros srityje laikantis principo �miestai dirba miestams�. padeti miestu pletros politikos kurejams ir vykdytojams, veiksmu programu vykdytojams nusistatyti konkrecius veiksmu planus ilgalaikei miestu pletrai, kurie galetu tiketis strukturiniu fondu paramos.�� Programos prioritetines kryptys: Miestai - augimo ir nauju darbo vietu kurimo varikliai. Patrauklus ir darnus miestai. Urbact II

73. ES programa �Veiklus jaunimas 1 veiksmas � �Jaunimas Europai�  1.1 �Jaunimo mainai Jaunimo mainai suteikia galimybe dviems ar daugiau� jaunu �moniu (paprastai 13�25 m. am�iaus) grupiu i� skirtingu �aliu susitikti ir kartu dalyvauti bendroje veiklos programoje, geriau pa�inti dalyvaujanciu �aliu kulturas. Grupes kartu planuoja jaunimo mainus juos�dominancia tema.� Finansuojama jaunimo mainu siuntimo arba priemimo veikla, taip pat i�ankstinio planavimo vizitai. 1.2. �Jaunimo iniciatyvosTai projektai, sugalvoti, suplanuoti ir igyvendinti jaunu �moniu grupiu. Remiamos vietines jaunimo iniciatyvos, kai veikla vykdoma vietos, regioniniu ar nacionaliniu lygiu (finansuojama iki 6500 EUR) ir tarptautines jaunimo iniciatyvos, kai pana�i veikla vyksta visose dalyvaujanciose �alyse, bendradarbiaujant ir dalinantis turima patirtimi (finansuojama iki 9000 EUR, taip pat padengiamos tarptautiniu�kelioniu bei i�ankstinio planavimo vizito i�laidos). Jaunimo iniciatyvos pirmiausia yra skirtos 18�30 metu am�iaus jauniems �monems. Dalyvauti gali ir jauni �mones nuo 15 metu, jeigu juos lydi jaunimo darbuotojas arba konsultantas.1.3. �Jaunimo demokrati�kumo projektaiRemiamas jaunu �moniu dalyvavimas vietos, regiono ar nacionalinio lygmens atstovaujamosios demokratijos strukturose bendruomeniu demokratiniame gyvenime ir tarptautiniame demokratiniame gyvenime. �ia priemone gali pasinaudoti �ie projektai skirti 13�30 metu jauniems �monems. Veikloje gali dalyvauti ir sprendimus priimantys asmenys, ekspertai. Finansuojama iki 75 proc. projekto biud�eto, bet ne daugiau kaip 50 000 EUR.

74. 2 veiksmas � �Europos savanoriu tarnyba�Europos savanoriu tarnyba remia jaunu �moniu dalyvavima ivairaus pobud�io savanori�koje veikloje, vykdomoje Europos Sajungoje ir u� jos ribu. Jauni �mones (18�30 m. am�iaus), veikdami pavieniui arba grupemis, gali dalyvauti pelno nesiekiancioje nemokamoje veikloje. I�imtiniais atvejais, Europos savanoriu tarnybos projektuose leid�iama dalyvauti jauniems nuo 16 metu. Finansavimas skiriamas savanorio priemimo, siuntimo� bei projektu koordinavimo veiklai.�3 veiksmas � �Pasaulio jaunimas� �io veiksmo priemones skirtos bendradarbiavimui su kaimyninemis Europos Sajungos� ir kitomis pasaulio �alimis remti. Finansuojami jaunimo mainai, jaunu �moniu bei jaunimo darbuotoju mokymai, jaunimo organizaciju partnerystes ir bendradarbiavimo projektai. ES programa �Veiklus jaunimas

75. 4 veiksmas � �Paramos jaunimui sistemos�4.3 Jaunimo darbuotoju ir jaunimo organizacijose aktyviu asmenu mokymas ir bendradarbiavimo tinklu kurimas�Remiami dirbanciuju su jaunimu ir jaunimo organizaciju veikloje aktyviu asmenu (o ypac jaunimo lyderiu, konsultantu, projekto vadovu) sta�uotes, parengiamieji vizitai, pa�intines keliones, partnerystes kurimo renginiai, ivertinimo susitikima, seminarai, mokymo kursai ir bendradarbiavimo tinklu projektai.5 veiksmas � �Parama bendradarbiavimui Europos jaunimo reikalu srityje��iuo veiksmu priemonemis siekiama skatinti bendradarbiavima jaunimo politikos srityje, strukturini jaunu �moniu bei jaunimo sektoriuje dirbanciu asmenu ar u� jaunimo reikalus atsakingu politiku dialoga. 5.1. Jaunu �moniu ir u� jaunimo reikalu politika atsakingu asmenu susitikimai Remiami tarptautiniai jaunimo seminarai ir nacionaliniai jaunimo susitikimai, skirti aptarti, pasidalinti idejomis ir vertinga patirtimi, o taip pat rekomendacijoms del strukturinio dialogo, jaunimo srities atvirojo koordinavimo metodo bei Europos Jaunimo Pakto u�daviniu, o taip pat ruo�ti baze ES pirmininkaujancios valstybes nares oficialiu jaunimo renginiu organizavimui ar Europos jaunimo savaitei, stiprinti dialoga tarp sektoriu bei formalaus ir neformalaus ugdymo sriciu bendradarbiavima. ES programa �Veiklus jaunimas

76. Kitos priemones Ekonomikos skatinimo planas (ESP) yra Vyriausybes siulomas priemoniu paketas, kuriuo siekiama palengvinti verslo veiklos salygas, itraukti papildomu le�u i Lietuvos rinka ir palengvinti verslui galimybe pasiskolinti, i�laikyti darbo vietas ir taip ma�inti socialine itampa visuomeneje. �io tikslo bus siekiama igyvendinant energetinio efektyvumo didinimo projektus ir sparciau naudojant Europos Sajungos (toliau � ES) strukturines paramos le�as. ESP susideda i� 5 daliu: Verslo finansavimo galimybiu i�pletimo. Pastatu energetinio efektyvumo didinimo. Spartesnio ES strukturines paramos panaudojimo. Verslo aplinkos gerinimo (�Sauletekis�). Eksporto ir investiciju skatinimo.

77. ESP igyvendinimas Verslo finansavimo galimybiu i�pletimas � paskirstyta 100% i� 1,5 mlrd Lt. Pastatu energetinio efektyvumo didinimo � paskirstyta 32% i� 2,1 mlrd Lt; Spartesnio ES strukturines paramos panaudojimo � paskirstyta 71% i� 5,2 mlrd Lt; Verslo aplinkos gerinimo (�Sauletekis�) � igyvendinta 93 i� 106 pasiulymu (88%). Eksporto ir investiciju skatinimo - paskirstyta 100% i� 100 mln. Lt;

78. �altiniai ir informacija www.esparama.lt; www.eeefondai.lt; www.cpva.lt; http://www.vrm.lt/nrp/index.php?id=173 http://www.esbendradarbiavimas.lt/ http://www.skatinimoplanas.lt/ http://www.atnaujinkbusta.lt/ http://www.zum.lt/lt/zemes-ukio-ministerija/kaimo-pletra/parama-pagal-2007-2013-m--programos-priemones/ www.jtba.lt