1 / 56

1-a tema. Įvadas į sociologiją

1-a tema. Įvadas į sociologiją. Paskaita skirta LKKA KKU-4 studentams Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT -44221 SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR SOCIOLOGIJOS KATEDRA 308 (c.r.) kab. tel. 8- 3 7 30 26 57 (d) mobilus +370 6 82 56 270 e-mail : s.kavaliauskas@lkka.lt.

reese
Télécharger la présentation

1-a tema. Įvadas į sociologiją

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. 1-a tema. Įvadas į sociologiją Paskaita skirta LKKA KKU-4 studentams Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR SOCIOLOGIJOS KATEDRA 308 (c.r.) kab.tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270 e-mail : s.kavaliauskas@lkka.lt. Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir http://www.lkka.lt/PSK taip pat paskaitos bus patalpintos nuotolinio mokymo svetainėje http://emokymas.lkka.lt/

  2. 1 tema. ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ Paskaitos planas • Sociologijos apibrėžimas. • Sociologijos objektas ir tyrimų problema. • Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais mokslais. • Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser. • Sociologijos pritaikomumas.

  3. ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ Literatūra 1. Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, P 1-34 psl. 2. Peter L. Berger Sociologija (1995) V.: Litterae Universitatis, (P.1-67 ) 3. N. Smelser Sociology, (1988) New- Jersey, Prentice Hall, ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1994 metai (iki 94 puslapio); 4. John.J. Macionis (2003) Sociology (9th edition) Prentice Hall,(rusų k. ) Piter Print (2004) p.p. 24-52

  4. ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ Literatūra 5. P.L Berger, T. Luckman (1999) Socialinės tikrovės konstravimas.-Vinius: Pradai P.11-32 6. A. Matulionis. Sociologija (2002) Vilnius HOMO LIBER. P. 8-30 7. I. Luobikienė Sociologija: Bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika (2000) Kaunas. Technologija P. 4-48; 8. Giddens.A. Sociologija(2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P. 21-35

  5. Sociologija - (socio lot. visuomenė + logos gr. mokslas, dėsnis) Pirmasis pasiūlė įvesti šį terminą prancūzas A. Comte (1799 -1847)(iš pradžių siūlė įvesti socialinės fizikos terminą. (taip pat jo pasiūlytas ir biologijos terminas) Sociologija - tai visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai. (Broom, Bonjean, Broom ) Sociologija - tai visuomenės ir visuomeninių santykių moksliniai tyrimai. Šis mokslas remiasi realaus gyvenimo duomenų ir faktų moksliniu aiškinimu. (N. Smelser) Sociologijos apibrėžimas ir objektas

  6. Sociologijos kursas grindžiamas šiuolaikinėmis socialinėmis teorijomis bei kitų humanitarinių ir socialinių mokslų paradigmomis. Analizuojant visuomenės ir kultūros santykį, aptariamas ryšys su socializacijos fenomenais. Studentai supažindinami su mainų, simbolinio sąveikavimo, stigmatizacijos teorijomis. Aptariamos atskirų institutų socialinės funkcijos. Sociologinis požiūris apima deviacijos ir socialinės kontrolės sampratas. Taip pat analizuojami biurokratijos ir formalios struktūros ypatumai šiuolaikinėje visuomenėje. Aptariami svarbiausieji socialiniai institutai: šeima, religija, švietimas ir politinė struktūra. Sociologijos kaip studijų dalykas

  7. Modulio tikslas – išmokyti studentus kritiškai vertinti ir analizuoti socialines problemas pasiremiant šiuolaikinėmis sociologijos paradigmomis. Uždaviniai: Išmokyti analizuoti socialinius reiškinius, atskleidžiant šių reiškinių plėtotės dėsningumus, susiejant juos su globaliniais socialiniais procesais. Supažindinti su socialinės informacijos rinkimo, kaupimo ir mokslinės (sociologinės)analizės ypatumais įvairiose socialinėse sferose. Sociologijos kaip studijų dalyko tikslas ir uždaviniai

  8. Visuomenės ir sociologijos samprata • Kiekvieną dieną mes susiduriame su sąvoka “visuomenė”. Šį terminą vartojame įvairiausiose situacijose, ir jis mums atrodo įprastas ir aiškus. Tačiau pabandę jį suvokti giliau, staiga pamatome, kad jis nėra toks jau paprastas. • “Visuomenė” - tai kažkas abstraktaus, ypatingo ir sunkiai apibrėžiamo. Kas yra visuomenė? Gyvas organizmas, kurio kiekviena dalis veikia jo išgyvenimo ir stabilumo labui? • Ar visuomenė tai - nuolatinė kova tarp ją sudarančių konkuruojančių grupių? Aktyvi kasdieninė individų socialinė sąveika? Į šiuos klausimus negalima atsakyti vienareikšmiškai. • Kita vertus. kiekvienas mūsų yra visuomenėje, dalyvauja joje kaip šeimos, mokyklos, darbovietės, visuomeninės organizacijos, politinės partijos ar religinės grupės narys ir atlieka daugybę skirtingų vaidmenų.

  9. Visuomenės ir sociologijos samprata • Kasdien susiduriame su įvairiomis socialinėmis problemomis, kurios, patinka mums tai ar ne, paliečia kiekvieną mūsų. • Remdamiesi savo situacija ir patirtimi, mes kuriame savo visuomenės viziją, ir nėra teisėjo, kuris nuspręstų, kas yra teisus, o kas ne. • Sociologija - mokslas apie visuomenę - taip pat nesiima teisėjo vaidmens. • Jos tikslas kitas - ji siekia pažvelgti giliau į visuomenę ir pamatyti tai, kas slypi po kasdieniniu elgesiu ir žmonių grupių sąveika, suvokti ryšį tarp individo ir visuomenės. • Sociologas nieko nepriima kaip “savaime suprantamo”, jis abejoja net įprasčiausiais dalykais, o į savo visuomenę žvelgia lyg pašalinis, jai nepriklausantis elementas. Tai suteikia visiškai naują aplinkui verdančio kasdieninio gyvenimo suvokimą.

  10. Visuomenės ir sociologijos samprata • Sociologinė įžvalga padeda pažvelgti į visuomenę iš skirtingų požiūrio taškų ir taip suvokti jos daugialypiškumą ir sudėtingumą. • Sociologija yra vienas iš socialinių mokslų, siekiančių pažinti mus supančią socialinę tikrovę. Sociologas, ieškodamas atsakymų į iškeltus klausimus apie visuomenę, savo kelyje neišvengiamai susiduria su istoriku, teisininku, ekonomistu, psichologu, politologu ir kt. • Konstruodama visuomenės bei atskirų jos problemų vaizdą, sociologija atsižvelgia į kitų socialinių mokslų nagrinėjamus visuomenės aspektus. • http://www.sociumas.lt/Lit/about.asp

  11. KAS TAI YRA VISUOMENĖ? Kaip ją apibrėžti, kokius visuomenės pjūvius analizuoti? KODĖL YRA VISUOMENĖJE TVARKA, O NE VISŲ KOVA PRIEŠ VISUS (HOBBES, LEVIATANAS)? Kaip sukuriamos socialinės formalios ir neformalios organizacijos? Kaip jose palaikoma tvarka? SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ GAUSA IR ĮVAIROVĖ. Kodėl visuomeninė veikla tokia įvairi, kaip jas sugrupuoti, palyginti? Sociologijos kaip mokslo problemosKlausimai, kuriuos kelia sociologijos samprata

  12. SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ KINTAMUMAS (GENERACINIS IR ISTORINIS). Kaip vertinti socialinius reiškinius, jei jie taip greitai kinta? MATEMATINĖS OPERACIONALIZACIJOS TRŪKUMAI. Kaip suskaičiuoti žmonių nuostatas, pomėgius požiūrius, veiklas, priklausimą vienai ar kitai socialinei grupei, kategorijai. INDIVIDO IR SOCIALINIŲ GRUPIŲ LAISVĖ.Net ir žinodamas socialinius dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšį, būdamas visuomenėje individas išlaiko galimybę būti laisvu. Sociologijos kaip mokslo problemos

  13. Filosofijos objektas Filosofija yra graikiškas svetimžodis reiškiantis “išminties meilę” Visi mes filosofuojame. Filosofija neišvengiamai priklauso žmogaus gyvenimo tėkmei Filosofijos pradinis taškas yra kasdieninis, ikimokslinis patyrimas, besiskleidžiantis po natūraliosios (šnekamosios kalbos) ženklu. Tačiau šiuolaikinės filosofinės mokyklos naudoja labai sudėtingą leksiką. Sociologai nuo jų neatsilieka. Pvz. Šiandien laibai populiarėja terminas SOCIALINĖ ATSKIRTIS. Ką jis reiškia? Filosofija prasideda tada, kai kasdieninis būvimas pasaulyje praranda savaime suprantamumą. šios pradžios tradiciją laiko nuostabą ir abejonę. žmogus čia suvokia savo nežinojimą ir siekia neabejotino, pamatinio žinojimo Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais mokslais

  14. Mokslų (science) objektas: Objektyvi tikrovė, tiriama tam tikrais metodais. Gauti rezultatai klasifikuojami, sistematizuojami, analizuojami, nustatomi ryšiai tarp reiškinių. Operuojama universaliais simboliais, dažniausiai turinčiais skaitmeninę reikšmę. Mokslų klasifikacija: Realieji mokslai: Gamtos mokslai (fizika, medicina, biologija) Kultūros mokslai 1 Dvasios mokslai (istorija, kalbotyra) 2 Socialiniai mokslai (sociologija, ekonomika) Formalieji mokslai (logika, matematika) Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais mokslais (Pagal A. Anzenbacher)

  15. Su filosofija sociologija siejasi per įvairias socialines teorijas (pvz. socialdarvinizmas, biheviorizmas, froidizmas). Su mokslais sociologija sieja įvairūs kompleksiniai tyrimai. Pvz. nusikalstamumas gali būti tiriamas genetiniais, psichologiniais, ekonominiais, teisiniais, ekonominiais aspektais. Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais mokslais

  16. Filosofija socialinės teorijos Kultūrinė antropologija žmogus - kultūrą kurianti būtybė Ekonomika žmonių makro sąveikos Biologija žmogus -gyva būtybė Sociologija Matematika duomenų apdorojimas Socialinė psichologija žmonių mikro sąveikos Politologija žmonių makro sąveikos Istorija žmogus - istorinė būtybė

  17. Sociologinio požiūrio struktūra • Socialinių teorijų išmanymas (filosofinė įžvalga); • Sociologinių tyrimų supratimas; • Visuomenės struktūrizavimo (žmonių grupavimo) gebėjimas • Sociologinė vaizduotė (sugebėjimas asmeninius arba atskirus žmones ištinkančius įvykius apibendrinti, lyginti, prognozuoti). • Sociologinis požiūris-tarsi atitinkamai sufokusuota prožektoriaus šviesa nušviečianti tamsią naktį mus supančios realybės paslaptis

  18. Pirmas požiūris - demografinis. Žodis “demografija” kilęs iš graikiško žodžio “demos”, reiškiančio “tauta” (“demokratija” kilusi iš tos pačios šaknies). Demografija - tai gyventojų, ypač jų gimstamumo, mirtingumo, migracijos ir su tuo susijusių žmonių veiklų, tyrimas. Pavyzdžiui, demografinė trečio pasaulio tautų analizė jų ekonominį atsilikimą aiškintų tuo, kad didelę dalį pajamų jos turi panaudoti greitai augančio gyventojų skaičiaus išmaitinimui. Didžiausi sociologiniai tyrimai – gyventojų surašymas. Plačiau http://www.stat.gov.lt/lt/ arba http://www.hi.lt/images/IsorinesMP_2010(1).pdf Trečias demografinio tyrimo pavyzdys – Lietuvos sporto statistika. Ją fiksuoja Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas. Žr. http://www.kksd.lt/index.php?-1418991896#statistikos_duomenys . Kiekvienais metais visos Lietuvos sporto organizacijos pateikia minėtam departamentui statistines ataskaitas Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1988)

  19. Demografinio požiūrio į sportą pavyzdys Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03

  20. 10 populiariausių sporto šakų pagal sportuojančių skaičių 2006 metais. Šaltinis: http://www.kksd.lt/index.php?-1418991896#statistikos_duomenys .

  21. Antras požiūris - psichologinis. Jis aiškina elgesį per jo reikšmę žmonėms, kaip asmenybėms. Tiriamos mintys, motyvai, įpročiai, socialinės nuostatos, žmogaus savęs paties suvokimas. Šis požiūris būdingas sporto psichologijai, tačiau įsitvirtino ir sporto sociologijoje. Sporto psichologai ir sporto sociologai tiria daug bendrų problemų, tarp jų ir socialinių nuostatų į sportą formavimąsi, visuomenės ir asmenybės sąveiką sporto socializacijos procese, kolektyvinės elgsenos ekstremaliose situacijos ypatumus. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1988)

  22. Psichologinio požiūrio į sportą pavyzdys (2 paveikslėlis)Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03

  23. Kolektyvinis požiūris Naudojamas, kuomet mes tiriame du arba daugiau žmonių, sudarančių grupę arba organizaciją. Kada sociologai tiria tokias pirmines grupes, kaip komanda, klubas, arba formalias organizacijas, kaip federacija jie jas traktuoja kaip individų kolektyvus (grupes). Sociologai gali taikyti šį požiūrį ir analizuodami krepšinio komandos susidarymą, jos pasiekimų dinamika, santykius su federacija arba varžovais. Jie taip pat gali ištirti komunikacijos tarp komandos narių procesą arba išanalizuoti, kokiu būdu valdžios pasiskirstymas klube padarė įtaką galutiniam sprendimui. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  24. Kolektyvinis požiūris Šį požiūrį galima naudoti ir tiriant grupes, biurokratines organizacijas bei įvairias bendruomenes. Jo pagalba sociologai gali analizuoti skirtingų sporto šakų konkurenciją, rasinius konfliktus, grupių varžymąsi. Šis požiūris taip pat padeda suvokti, kokiu būdu žmonės, priklausantys vienai visuomeninei klasei, rasei arba siejami vienos etninės kilmės, amžiaus, lyties, sukuria tam tikras sporto grupes, kurių tikslas tampa jų simbolinė išraiška arba net jų interesų gynimas. Be to, šis požiūris reikšmingas tiriant kolektyvinį elgesį, pavyzdžiui, žiūrovų minios veiksmus, auditorijos reakcijas, o taip pat tokius visuomeninius judėjimus, kaip kova už pilietines teises sporte ar feminizmas sporte. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  25. Klientai (žiūrovai, fanai) Sporto inventoriaus gamintojai Krepšiniokomandos KKSD „T“ sporto organizacijos padalinių vadovai Investuotojai (rėmėjai) Agentūros LKF, Eurolyga, LKL, BBL, NKL Sportininkų artimieji Žiniasklaida „T“ sporto organizacijos išorinė komunikacijaK. Micpovilis, LKKA bakalauro baigiamasis darbas, 2007

  26. Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos Išryškina tarpusavio sąveiką (inetarkcija). Visuomeninis gyvenimas suvokiamas ne dalyvaujančių žmonių, o jų tarpusavio sąveikos, kurią apsprendžia jų vaidmenys, pagalba. Vaidmuo, tai socialinio statuso dinaminė (nuolat kintanti, atsinaujinanti) išraiška. Vaidmuo - tai elgesys, kurio tikimasi iš žmogaus, kai jis arba ji užimą tam tikrą poziciją grupėje. Pavyzdžiui, profesionaliame futbolo klube jūs matote klubo savininką, vadovą, trenerį, (trenerius), vadybininkus, žaidėjus, medikus ir kitus žmones, atliekančius tam tikrus vaidmenis. Apibrėžę vaidmenis grupėje, mes taip pat galime išskirti ir santykius tarp grupės narių, ir tokios analizės pagrindu, išanalizuoti jos (grupės) struktūrą. http://zalgiris.lt/LT/klubas/kontaktai/#!/lt/zalgiris/kontaktai Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  27. Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikos Sporto visuomenėje yra labai daug vaidmenų: Treneris, sportininkas, vadybininkas, sporto medikas, žiūrovas, rėmėjas t.t. Žmonių elgesys sporte formuojasi šių vaidmenų pagrindu, ne tik konkrečių varžybų metu, bet ir viso socialinio instituto, ir sąsajų su kitomis institucijomis kaip, pavyzdžiui, su švietimas, su religija, sferose. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  28. Penktasis požiūris Kultūrologinis Jis naudojamas analizuojant elgesį per tokius kultūros elementus, kaip visuomeninės taisyklės (tikros arba numanomos) ir visuomeninės vertybės (kylančios iš religinių, politinių ir socialinių interesų). Kultūrologiniu požiūriu, elgesio taisyklės sporte , arba normos, tiriamos kaip veiksniai, reguliuojantys atskirų žmonių (pvz. žiūrovų) poelgius ir grupės veiksmus. Pavyzdžiui, pagal baudžiamąjį kodeksą kito žmogaus žodinis įžeidimas laikomas nepriimtinu ir baustinu, tačiau sporto varžybų metu tai leistina kaip numanoma norma. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  29. Penktasis požiūris Kultūrologinis Idėjos, nurodančios, kokie visuomeniniai tikslai yra pageidautini, sudaro kitą kultūros aspektą. Šios idėjos, vadinamos vertybėmis, yra normų pagrindas. Apskritai galima kalbėti apie sportą kaip apie tam tikų idėjų visumą. Pavyzdžiui, visuomenėje, kurioje labai aukštai vertinama žmogaus sveikata ir gyvybė, yra labiau smerkiamas dopingo vartojimas. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  30. Kultūrologinio požiūrio į sportą pavyzdys Šaltinis http://www.kksd.lt/index.php?-771560077 žr. 2009 02 03

  31. Mikrosociologija Tiria žmonių bendravimą kasdieniniame gyvenime - interakciją, jų tarpusavio sąveiką. Tyrėjai, kurie laikosi šios nuostatos, mano, kad socialinius reiškinius sporte galima suprasti tik analizuojant prasmes, kurias žmonės priskiria tiems reiškiniams tarpusavio sąveikos metu. Pagrindinė jų tyrimų tema - individų elgesys, poelgiai, motyvai, reikšmės, apibrėžiantys sąveiką tarp žmonių, kurie savo ruožtu daro įtaką sporto visuomenės (grupių, klubų, federacijų) stabilumui arba jų pokyčiams. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1998)

  32. Makrosociologija Pagrindinį dėmesį skiria elgesio modeliams, padedantiems suvokti kiekvienos visuomenės esmę. Šie modeliai, kuriuos mes dar vadiname struktūromis, apima tokius visuomeninius institutus, kaip šeima, išsimokslinimas, religija, taip pat politinė bei ekonominė būklė. Žmonės, nuo gimimo įtraukti į esamą socialinių struktūrų sistemą, yra stipriai jos įtakojami. Didžiausią dėmesį makrosociologai skiria skirtingų visuomenės dalių tarpusavio ryšių tyrimui, taip pat siekia nustatyti, kaip šie ryšiai kinta. Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1988)

  33. Mainų teorija Sociologai suformulavo eilę teorijų, siekdami paaiškinti žmonių tarpusavio sąveiką visuomenėje. Džordžas Homansas (1973) mano, kad žmonių sąveiką galima suvokti per paskatinimo ir bausmės principą - žmonės linkę elgtis pagal elgesio modelius, už kuriuos netolimoje praeityje jiems buvo vienaip ar kitaip atlyginta (pagyrimu, žavėjimusi, meile, pinigais ir t.t.) smulkiau žr. http://www.infed.org/thinkers/george_homans.htm Haroldas Garfinkelis (1967) sukūrė etnometodologijos teoriją, kuri pagrindinį dėmesį skiria taisyklių ir sąvokų, apibrėžiančių žmonių elgesį bendravimo su kitais žmonėmis procese, tyrimui. Ervino Goffmano (GoffmanErving) (1959) nuomone, gyvenimas panašus į teatrą, ir jis aprašė žmonių sąveiką “įspūdžių valdymo” terminais. Goffman’as mano, kad žmonės, kaip aktoriai scenoje, atlieka sąmoningai prisiimtus vaidmenis, kad padarytų įspūdį ir įtaką kitiems žmonėms. Mikrosociologinės teorijos

  34. Kitas reikšmingas mikrosociologinio lygio požiūris vadinamas simboliniu interakcionizmu. Šio požiūrio šalininkai mano, kad žmonės į išorinio pasaulio poveikį reaguoja ne tiesiogiai, kaip varlė, išgirdusi musės zirzimą, liežuviu automatiškai atlieka gaudymo judesius. Tuo tarpu žmonės juos veikiančiam stimului suteikia apibrėžtą prasmę ir pirmiausia reaguoja būtent į tas prasmes arba simbolius, o ne į išorinio pasaulio stimulus. Simboliai, į kuriuos reaguoja žmonės, gali būti žodžiai, daiktai, atstumas tarp bendraujančių žmonių, veido išraiškos ar poelgiai. Mikrosociologinės teorijos

  35. Funkcionalistinį požiūrį į visuomenę ir visuomeninę struktūrą pirmasis išreiškė Herbertas Spenceris XIX a. Jis lygino visuomenes su gyvais organizmais, tokiais kaip žmogaus kūnas. Mūsų kūne kiekvienas organas - širdis, smegenys, skrandis ir t.t. - atlieka specifines funkcijas gyvybės palaikymo procese. Mūsų organizmo viduje organai sudaro sąveikaujančią sistemą. Jei vienas organas nustoja funkcionavęs arba veikia nepakankamai, organizmas negali normaliai veikti. Funkcionalizmo šalininkai visuomenę suvokia kaip organizmą, sudarytą iš daugelio dalių: karinės, ekonominės, medicininės, religinės ir t.t. Kiekviena visuomenės dalis atlieka savo funkciją, ir kuo labiau skirtingos šios funkcijos, tuo sunkiau vienas dalis pakeisti kitomis. Makrosociologinės teorijos

  36. Spenceris suformulavo funkcionalizmo pagrindus, kuriuos išplėtojo įžymus prancūzų sociologas Emilis Diurkheimas. Diurkheimo nuomone, jei visuomenė sudaryta iš daugelio skirtingų dalių ir kiekviena jų įtakoja visos sistemos funkcionavimą, tai visuomeninius reiškinius galima paaiškinti, analizuojant jų funkcijas socialinėje sistemoje. Diurkheimo teorija aiškina visus visuomenės reiškinius, įskaitant ir deviantinį elgesį (t.y., nukrypimą nuo normų), nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis neatlieka jokių visuomeninių funkcijų. Diurkhemas manė, kad nukrypimas nuo visuotinai priimtinų visuomenės tikslų ir vertybių turi tam tikrą pozityvią prasmę. Pavyzdžiui, žmogžudystė suteikia žmonėms galimybę vėl patvirtinti taisykles, draudžiančias nusikaltimus, ir nubaudus žudiką, išreikšti savo pritarimą šioms normoms. Funkcionalistinis požiūris

  37. Šiuolaikiniai funkcionalistai - Talkotas Parsonsas, Robertas Mertonas ir Kinglis Deivisas - yra Spencerio ir Diurkheimo pasekėjai. Jų požiūris susideda iš visuomenės dalių apibrėžimo (1), jų teigiamų ir neigiamų funkcijų išskyrimo (2), bei jų apjungimo (3), kuris atskleidžia visuomenės, kaip organiškos visumos, vaizdą. Šiuolaikinio funkcionalizmo teorinius rėmus sudaro šie penki punktai: Funkcionalistinis požiūris

  38. 1. Visuomenė - tai dalių sistema, apjungta į vieningą visumą. 2. Visuomeninės sistemos yra pastovios, kadangi jų viduje veikia tokie vidiniai kontrolės mechanizmai, kaip teisėsaugos organai ir teismai. 3. Disfunkcijos, žinoma, egzistuoja, tačiau jos išnyksta pačios savaime arba galiausiai įsitvirtina visuomenėje. 4. Pokyčiai paprastai būda nuoseklaus, o ne revoliucinio pobūdžio. 5. Socialinė integracija arba suvokimas, kad visuomenė yra tvirta medžiaga, išausta iš skirtingų gijų, formuojasi daugumos šalies piliečių sutikimo laikytis vieningos vertybių sistemos pagrindu. Ši vertybių sistema - pati pastoviausia visuomeninės sistemos dalis. Funkcionalistinio požiūrio teorinės paradigmos

  39. Formavosi Karlo Markso (Karl Marx - vok. Karl Heinrich Marx; 1818 05.05 d. Tryre, Vokietijoje – 1883. 03.14 Londone) darbų pagrindu, kurio nuomone, klasinis konfliktas sudaro pačią visuomenės esmę. Klasinis konfliktas iškyla todėl, kad žmonės pasiskirstę į skirtingas klases pagal jų padėtį ekonominėje sistemoje. Markso požiūriu, buržuazinėje visuomenėje pagrindinės klasės yra kapitalistai ir samdomi darbininkai. Šios dvi klasės neturi bendrų vertybių, be to, kapitalistai siekia viešpatauti ir eksploatuoti darbininkus. Todėl šios dvi klasės nuolat konfliktuoja. Marksas manė, kad klasių kova yra daugelio politinių konfliktų šaltinis. Jis pranašavo, kad eksploatuojama klasė sukils, ir revoliucija pakeis visuomenę. Pagal Markso teoriją, klasių konfliktas yra varomoji istorijos jėga. Konfliktų teorija

  40. Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra vokiečių sociologo Ralfo Dahrendorfo koncepcija. Dahrendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios skiriasi pagal ekonominį požymį. Dahrendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi. Konfliktų teorija

  41. 1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės skiriamieji bruožai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas. 2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms, pavyzdžiui, savininkų darbuotojams, karininkų kareiviams, dėstytojų studentams, ir t.t. 3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys. Pavyzdžiui, gali iškilti konfliktas tarp verslininkų, siekiančių padidinti savo pajamas, ir aplinkosaugos aktyvistų, kovojančių už švaresnį orą ir vandenį. Dahrendorfo teorijos teiginiai

  42. 4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti visuomeninę klasę. 5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet: a) visa valdžia sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios, neturi galimybės jos įgyti; c) žmonės gali laisvai organizuoti politines grupes. Dahrendorfo teorijos teiginiai

  43. Funckionalizmas ir konflikto teorija skiriasi savo esme. Funkcionalistai visuomenę paprastai suvokia kaip visiškai pastovią ir vieningą visumą, o konflikto teorijos šalininkai mano, kad joje nuolat vyksta pasikeitimai ir kyla konfliktai. Funkcionalistai didžiausią reikšmę suteikia visų visuomenės narių sutarimui bendrų vertybių atžvilgiu, o konflikto teorijos pasekėjai pagrindinį dėmesį skiria vienų visuomenės narių viešpatavimui kitų atžvilgiu Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos palyginimas

  44. Kiekviena šių teorijų turi savų trūkumų. Funkcionalizmas neįvertina to fakto, kad daugumoje visuomenių niekada nepasiekiamas visiškas sutarimas bendrų vertybių atžvilgiu; konflikto teorija nepaaiškina, kokiu būdu visuomenė išlieka ir veikia, nepaisant nuolatinių pasikeitimų. Pavyzdžiui, pagrindinių politinių JAV partijų nuomonės ekonominės politikos klausimais skiriasi, tačiau nepaisant respublikonų ir demokratų požiūrių skirtumų, kasmet susitarimo būdu pavyksta patvirtinti federalinį biudžetą. Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos palyginimas

  45. Ginčas tarp dviejų paminėtų teorinių krypčių dar tęsiasi, ir, matomai, artimiausiu metu neišnyks. Tačiau jis nėra būtinas, kadangi šie du požiūriai ne visuomet vienas kitam prieštarauja. Be abejo, visuomenė negalėtų egzistuoti be kai kurių bendrų vertybių ir turi pasiekti tam tikrą integracijos lygį, kitu atveju jos nebūtų galima vadinti visuomene. Iš kitos pusės, suprantama, kad daugelis grupių visuomenėje yra konfliktinėje būsenoje, ir nuolatos vyksta permainos. Teisingiausias teorinis požiūris būtų siekis apjungti šiuos du požiūrius. Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos palyginimas

  46. Sociologinis požiūrisapibendrinimas • Tai tik vienas iš požiūrių, analizuojančių visuomenėje vykstančius reiškinius. • Jo esmė-ieškoti atsakymų į klausimus “kiek”, “kokių“ žmonių (socialinių subjektų) yra vienoje ar kitoje socialinėje sistemoje, “kaip” ir “kodėl” jie tarpusavyje sąveikauja, palaikydami bent minimalią tvarką tos sistemos (grupės) viduje arba kokie konfliktai joje vyksta? • Atsakant įšiuos klausimus, nuolatos iškyla tiriančiojo objektyvumo, šališkumo, moralumo bei sociologinės vaizduotės problemos.

  47. Sociologinio požiūrio susiformavimo principai • Geranoriškas ironiškas skepticizmas aplink mus vykstančiai „žmogiškajai komedijai”. • Atvirumas begaliniam analizuojamo pasaulio įvairumui ir spalvingumui, savojo „aš” ignoravimas siekiant supratimo, sąžiningumas , pagarba kitų žmonių pastangoms suprasti socialinę tikrovę. • Kantrybė bei pasiryžimas pripažinti savo klaidas ir naujai peržiūrėti savo socialines tiesas, bendradarbiavimas su kitais žmonėmis pripažįstančias šias vertybes. • Menas mokėti išklausyti kitus žmones ramiai ir atidžiai šiame begalinio plepumo amžiuje. • Vertinti gautus duomenis (gautą socialinę informaciją) neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas.

  48. SOCIOLOGIJOS PRITAIKOMUMAS pagal P. Berger ir S. Kavaliauską Mąstymo stereotipai apie sociologijos pritaikomumą • Darbas su žmonėmis (žmonijos mylėtojai) • Socialinio darbo teoretikai ir praktikai • Sociologai - visuomenės reformatoriai • Sociologai - kompiuterių adjutantai, vaikščiojantys melo detektoriai ( “su kuo?”, “kada?” ir “kiek kartų?”) • “Procentavimo” ir “Statistikos vergai • Intelektualiniai barbarai • Politinės “prostitutės”

  49. Sociologinė žiūra pagal J.J Macionis (2004) • Gebėjimas pamatyti bendrumus analizuojant konkrečius atvejus • Gebėjimas banaliuose (savaime suprantamuose) atvejuose įžvelgti jų unikalumą; • Gebėjimas suvokti individualumo reikšmę socialiniame kontekste; • Gebėjimas mąstyti globaliai.

  50. Sociologinės žiūros pritaikymas pagal J.J Macionis (2004) • Padeda įvertinti sveiko proto teisingumą; • Padeda įvertinti gyvenimo (visuomenės) teikiamas galimybes ir keliamus pavojus; • Padeda tapti aktyviais visuomenės nariais; • Padeda gyventi daugiaprasmiame ir greitai kintančiame pasaulyje.

More Related