Pirmą kartą į Tarnybą kreipėsi LR Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamentas

1. Pirmą kartą į Tarnybą kreipėsi LR Aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamentas 2002-10 raštu Nr. 04-647 „Dėl Preilos uosto pagilinimo ir iškasto grunto panaudojimo“.

2. PRIE AM VANDENS IŠTEKLIŲ DEPARTAMENTO PRAŠYMO PRIDĖTI RAŠTAI į Tarnybą buvo kreiptasi tik dėl uosto gilinimo, nes buvo pateikta tik medžiaga susijusi su Preilos uosto gilinimo darbais. Būtent pateiktą medžiagą ir nagrinėjo Tarnyba.

3. TARNYBOS ATSAKYMAS Šiame rašte nurodyta, kokie teisės aktai ir planavimo dokumentai reglamentuoja veiklą KNNP akvatorijoje ir Kuršių marių kranto apsaugos zonoje. Tarp jų paminėta ir KNNP planavimo schema (generalinis planas). Tarnyba neprieštaravo pirso statybai, bet nurodė, kad grunto kasimo ir uosto farvaterio gilinimo darbų apimtys turi būti pagrįstos mokslinėmis išvadomis, nurodė kitas sąlygas, kurių būtina laikytis prieplaukos pirso statybos ir eksploatacijos metu. Papildomai rašte išdėstėme pastabas apie techninio projekto neatitikimus galiojančiam KNNP apsaugos reglamentui ir KNNP planavimo schemai (šiuo tikslu raštas buvo adresuotas ne tik Vandens išteklių departamentui, bet ir projektuotojams bei Aplinkos ministerijos pavaldume esančioms institucijoms, Statybos įstatymo nustatyta tvarka tiesiogiai dalyvaujančioms statinių projektavimo procedūrose). Šie pasiūlymai buvo prevencinio pobūdžio atkreipiantys projektuotojų ir projektavimo procedūrose dalyvaujančių institucinių dėmesį į galiojančius teisės aktus.

5. Šis detalusis planas buvo patvirtintas Neringos savivaldybės tarybos 2000-09-07 sprendimu Nr. 80 Tarnyba nenagrinėjo šio detaliojo plano, jis buvo patvirtintas dar iki Tarnybos įsteigimo 2002 m. Šį detalųjį planą nagrinėjo Klaipėdos apskrities viršininko administracija, KNNP direkcija, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas bei kitos institucijos nustatyta tvarka dalyvaujančios planavimo procedūrose. Sklypas Nr. 2 (Botelis) Pirsas Sklypas Nr. 1 (Uostas) Žvejybos ir jachtų, kruizinių laivų Uosto funkcionavimui Planuotas gelžbetoninis molas

6. KNNP planavimo schemoje ši teritorija priskirta gyvenamajai ir ūkinei zonai. Statyba pagal KNNP planavimo schemą (generalinį planą) nagrinėjamoje teritorijoje yra galima. Gyvenamoji zona Ūkinė zona Nagrinėjama teritorija

7. Tekstiniuose sprendiniuose uosto ir prie jo esančios komunalinės zonos programoje numatyta galimybė statyti vieno aukšto pastatus), o pastatams keliami tam tikri architektūriniai reikalavimai: “tikslinga parengti kompleksinį detalų uosto ir jo artimos aplinkos funkcinio bei vizualinio sprendimo projektą ir juo vadovaujantis vykdyti konkretų projektavimą ir statybą... Architektūriniam sprendimui keliami reikalavimai: 1) pastatai I aukšto, artimi savo architektūrine išore ir spalvomis tradiciniams pastatams; 2) pastatai iš marių pusės turi būti pridengti želdiniais; 3) uosto ir pastatų išvaizda, žiūrint iš krantinės pusės turi būti neutrali, ramių formų. Šalia uosto, prie kelio Nidas-Preila numatytame aptarnavimo centre turi būti žuvų turgus. Statiniai – vieno aukšto su stoginėmis, iš medinių konstrukcijų atviri paviljonai, jų stogai – čerpių. Komunalinę zoną ir minėtą aptarnavimo centrą turi supti želdynai, užstojantys pastatus nuo marių bei gyvenvietės pusės. Šie želdiniai taip pat turi formuoti apsauginę zoną esantiems poilsio namams už komunalinės zonos. Už kelio esančios sodybos menkaverčiai pastatai turi būti ateityje nukelti, sukuriant posesijos užstatymą iš pastatų – žvejų sodybos statinių kopijų.”

8. KNNP PLANAVIMO SCHEMOS (GENERALINIO PLANO) TRANSPORTO VYSTYMO SCHEMA

9. VIEŠO SVARSTYMO METU GAUTAS PASIŪLYMAS RENGIAMIEMS KNNP SPECIALIESIEMS PLANAMS

10. ATSAKYMAS Į GAUTĄ PASIŪLYMĄ

11. Architektūrinės - planinės dalies fragmentai: 3.2. Gyvenviečių principiniai planai “išplėsti ir įrengti uostą ir gamybinę-komunalinę teritoriją.” “Uosto ir prie jo planuojamos komunalinės-ūkinės zonos apstatymas turi būti formuojami taip, kad pastatai būtų apsupti želdynais, dengiančiais juos nuo marių ir gyvenvietės pusės.” 3.6. Rekreacinė programa “5. Mažų uostų atgaivinimas, jachtklubų įrengimas Juodkrantėje, Pervalkos ir Preilos įlankose leistų priimti jachtas ir iš Skandinavijos šalių – mūsų kaimynų.” “labiausiai atitinkantys KNNP istorinę ir geografinę specifiką, savitumą – tai vandens turizmo maršrutai.” “Svarbus mažo uosto atgaivinimas Pervalkoje, uosto plėtimas Preiloje ir prieplaukos įrengimas Alksnynėje – geresniam vandens turizmo ryšiui su Klaipėda, ypač jos pietiniais gyv. kvartalais. Būtini papildomi farvaterių gilinimo ir priežiūros darbai, navigacinių ženklų sistemos papildymas.”