Salo mėja Nėris Gyvenimas ir kūryba (1904-1945)

Salomėja Nėris Gyvenimas ir kūryba(1904-1945) Laura Romikaitytė IIa 2012

Gimė Kiršų kaime, Alvito valsčiuje (dab. Vilkaviškio raj.), netoli nuo tuometinės Vokietijos sienos

1911 m. S. Nėris pradėjo lankyti Alvito pradinę mokyklą, o 1918 m. pavasarį – Marijampolės mergaičių progimnazijos antrąją klasę. Iki Naujųjų metų, savarankiškai pasirengusi, išlaikė egzaminus į ketvirtąją klasę ir jau 1919 m. persikėlė į Vilkaviškio „Žiburio“ gimnaziją

Alvito pradinė mokykla

Vilkaviškio ,,Žiburio” gimnazija

Gimnazijoje veikė moksleivių ateitininkų kuopa, į ją įstojo ir S. Nėris. Mėgo dalyvauti moksleivių vakaruose, skaitydavo lyrinius prozos vaizdelius, eilėraščius. 1921 m. ateitininkų šapirografuotame laikraštėlyje „Ateities žiedai“ S. Nėris pradėjo spausdinti eilėraščius, pasirašydama Jūraitės ir Liūdytės slapyvardžiais, o po 1923 m. lapkričio mėn. išspausdintu eilėraščiu „Jūra banguoja, jūra beribė“ ji pirmą kartą pasirašo Nėries slapyvardžiu.

Salomėja Nėris jaunystėje

S. Nėris - studentė

Šeima Šeimoje ji buvo vyriausia, nors prieš tai viena sesuo jau buvo mirusi. Turėjo dar du brolius – Bronių ir Viktorą, bei seserį Onutę. Tėvas buvo apsišvietęs žmogus, jaunystėje palaikė ryšius su knygnešiais, simpatizavo socialistinėms idėjoms. Motina, Uršulė Žemaitytė-Bačinskienė, kaip ir visi jos giminės, išsiskyrė religingumu, pamaldumu, vienas jos brolis buvo kunigas.

Salomėja su Jonu Griniumi

S. Nėries namai Palemone

Paminklas Salomėjai Nėriai

Jos žymiausi kūriniai yra: ,,Eglė žalčių karalienė” ir ,,Diemedžiu žydėsiu”.

Poezijos rinkiniai • „Anksti rytą“, 1927 m. • „Pėdos smėly“, 1931 m. • „Per lūžtantį ledą“, 1935 m. • „Diemedžiu žydėsiu“, 1938 m. • „Eglė žalčių karalienė“, 1940 m. • „Dainuok, širdie gyvenimą“, 1943 m. • „Lakštingala negali nečiulbėti“, 1945 m. • „Baltais takeliais bėga saulytė“, 1956 m. • „Širdis mana – audrų daina“, 1959 m. • „Kur baltas miestas“, 1964 m. • „Laumės dovanos“, 1966 m. • „Negesk žiburėli“, 1973 m. • „Kaip žydėjimas vyšnios“, 1978 m. • „Prie didelio kelio“, 1994 m.

Anksti rytą 1927m. Anksti rytą parašytaDaug naujų skambių vardų.Versiu knygą neskaitytąNuo rytų lig vakarų.Anksti rytą baltos laumėsLaimę lėmė man jaunai;Ir išbūrė ir nulėmėBūti jauna amžinai.Saulė žeria anksti rytąDaug auksinių valandų.Rytą auksu parašytąMano vardą ten randu.

Pėdos smėly 1931m. „Vasara praėjo, vasara praėjo! –“Groja vėjo smuikas, rudeninio vėjo.Gluosniai nusiminę vieškelin žiūrėjo:„Vasara praėjo, vasara praėjo!“.Gauskit, visos stygos, gauskite pašėlę!Grokit mano skausmą, grokit mano gėlą!Miršta aukso dienos, saulėje viešėję –Grokit vėjo stygos, grokite pašėlę!

Per lūžtantį ledą 1935m. Tu nubusi vidury nakties - Miško vėjai su tavim kalbės. Ir beržai rankas į dangų ties Sveikint gerves, grįžtančias gulbes.O pavasaris žarstys žvaigždes Ir tvoras ir pavartes vartys - Pro skylėtas baltas paklodes Kils ir šiaušis dirvos varputys.Paskutinį smūgį iš peties Gaus žiema. Ir nemunėliai plauks. Tu nubusi vidury nakties - Tai gimtoji žemė tave šauks.

Salomėjos Nėries gatvė Klaipėdoje

Ačiū už dėmesį.!

Salo mėja Nėris Gyvenimas ir kūryba (1904-1945)

Télécharger la présentation

Plus de contenu associé