1 / 71

MOTER Ų IR ŠIRDIES LIGŲ PROBLEMŲ AKTUALUMAS Prof. Rūta Babarskienė KMU Kardiologijos klinika

MOTER Ų IR ŠIRDIES LIGŲ PROBLEMŲ AKTUALUMAS Prof. Rūta Babarskienė KMU Kardiologijos klinika. Europoje iš mirusiųjų dėl kardiovaskulinės ligos - 55 proc. sudaro moterys. Sans, S. ESC 2005. MIRTYS D ĖL KARDIOVASKULINIŲ LIGŲ EUROPOJE Visos amžiaus grupės. Sans, S. ESC 2005.

verity
Télécharger la présentation

MOTER Ų IR ŠIRDIES LIGŲ PROBLEMŲ AKTUALUMAS Prof. Rūta Babarskienė KMU Kardiologijos klinika

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript

  1. MOTERŲ IR ŠIRDIES LIGŲPROBLEMŲ AKTUALUMASProf. Rūta BabarskienėKMUKardiologijos klinika

  2. Europojeiš mirusiųjų dėl kardiovaskulinės ligos -55 proc. sudaro moterys Sans, S. ESC 2005

  3. MIRTYS DĖL KARDIOVASKULINIŲ LIGŲ EUROPOJE Visos amžiaus grupės Sans, S. ESC 2005

  4. Moterys MI suserga vėliau nei vyrai 500,000 Vyrai Moterys Moterys pasiveja vyrus 400,000 300,000 MI dažnis JAV per metus 200,000 100,000 Menopauzės pradžia 29–44 45–64 65+ Amžius (Metai)

  5. RIZIKOS FAKTORIAI

  6. MOTERŲ RIZIKOS VEIKSNIAI • Svarbiausi rizikos faktoriai – sistolinis kraujo spaudimas ir cukrinis diabetas • Nustatyta koreliacinis ryšys tarp svorio pokyčių ir didelio tankio cholesterolio dydžio S. Menendez, 2005

  7. DIABETAS DIDINA IŠL RIZIKĄ MOTERIMS • 65 proc. sergančiųjų CD žūsta dėl išeminės širdies ar smegenų ligos • CD padidina IŠL riziką moterims 3-7 kartus, vyrams 2-3 kartus • CD padidina pakartotino išeminio įvykio riziką moterims du kartus Gu K, et al. JAMA. 1999 Giri S, et al. Circulation. 2002

  8. MOTERŲ RIZIKOS VEIKSNIAI Dislipidemijos sumažinimas mažina  Kardiovaskulinių įvykių dažnį  Kardiovaskulinį mirštamumą  Nemirtino MI dažnį, revaskulizacijų dažnį  Nekeičia bendro mirtingumo S. Menendez , 2005

  9. RŪKYMAS • Rūkymas padidina daugiau 150% mirčių dėl kardiovaskulinių ligų nei nuo plaučių vėžio • Rūkančioms moterims ūminiai koronariniai sindromai išsivysto2-6 kartus dažniau • Rūkymas ir kontraceptikai didina kardiovaskulinių ligų riziką

  10. REIKŠMINGIAUSI ŪIŠ SINDROMŲ IŠSIVYSTYMUI RIZIKOS FAKTORIAI • Lipoproteinas (a) • Homocysteinas • Protromboziniai faktoriai • Uždegiminiai faktoriai • Padidėjęs gliukozės kiekis nevalgius • Kitų kraujagyslių baseinų aterosklerozinės kilmės pažeidimai: • periferinių arterijų liga, • abdominalinės aortosaneurizma, • simptominė miego arterijos liga

  11. KUO MOTERYS SKIRIASI NUO VYRŲ?

  12. KUO MOTERYS SKIRIASI ? ANATOMINIAI SKIRTUMAI  kairiojo skilvelio masė 10% mažesnė negu vyrų  siauresnės ir smulkesnės vainikinės arterijos O. Connor M.J. Et al. Circulation 1996; 93:652-5

  13. KUO MOTERYS SKIRIASI ? FUNKCINĖS SAVYBĖS  ligos sunkumą įtakoja amžius  specifiniai ligos požymiai  bendra moters būklė  gyvenimo būdas  socialiniai ekonominiai ypatumai  aplinka

  14. KUO MOTERYS SKIRIASI ? FIZIOLOGINIAI SKIRTUMAI : hormonų specifiniai pokyčiai  lytinių hormonų kaita gyvenimo raidoje  skirtingas metabolizmas ir energetiniai resursai  skirtinga rizikos faktorių įtaka  skiriasi ligos simptomai S. Menendez, 2005

  15. MOTERŲ YPATUMAI Menopauzė yra susijusi su uždegiminiu komponentu ir todėl turi įtakos vystytis:  aterosklerozei  cukriniam diabetui  hipertenzijai  osteoporozei  neuro degeneraciniams susirgimams  artritams M.G. Moden, 2005

  16. KUO MOTERYS SKIRIASI ? MOLEKULINIO LYGIO POKYČIAI:  chromosominiai skirtumai,  genetinės savybės,  specifinės moterų ligos S. Meneedez Stokcholmas, 2005

  17. ATEROSKLEROZĖS VYSTYMOSI SKIRTUMAI 1998 Burke su bendraautoriais tyrinėjo rizikos faktorių įtaką ūminių VA trombozių ir staigios mirties išsivystymui: (N = 51 moteris mirė staiga dėl ŪIŠ sindromų) • Plokštelės erozijos dažniau nustatytos rūkančioms moterims ir dažniau sukėlė VA trombozę moterims <50 metų amžiaus • Burke AP, et al. Circulation. 1998

  18. ATEROSKLEROZĖS VYSTYMOSI SKIRTUMAI Plokštelės ruptūra, sukėlusi VA trombozę, dažniau nustatyta moterims >50 metų amžiaus ir dažniau koreliavo su dislipidemijos buvimu • Burke AP, et al. Circulation. 1998

  19. ATEROSKLEROZĖS VYSTYMOSI SKIRTUMAI • Moterims atliekant vainikinių arterijų intravaskulinius ultragarsinius tyrimus dažniau diagnozuojama difuziniai VA pažeidimai nei vyrams (WISE studija) • Difuziniai ateroskleroziniai VA pokyčiai moterims gali sukelti mikrovaskulinius pažeidimus, nesant obstrukcinių aterosklerozinių VA pažeidimų* • *C. Noel Bairey-Merz. WISE study data ACC 3/2002

  20. Segmentiniai vainikinių arterijų pakitimai vyrams Difuziniai vainikinių arterijų pakitimai moterims Vainikinių arterijų pokyčiai

  21. ENDOTELIO FUNKCIJA • Endotelio funkcijos tyrimas gali padėti atrinkti ligonius, kurie yra aukštos rizikos grupės išsivystyti IŠL, kuriems būtų naudingas agresyvus gyvensenos koregavimas ar medikamentinis gydymas. • Autorius stebėjo 42 moteris, kurioms buvo diagnozuota kliniškai KA, nesant stenozinių VA pakitimų. Atlikus acetylcholino mėginį – 22 stebėta vasokonstrikcija, 20 vasodilatacija. Po stebėjimo laikotarpio 13 ligonių išsivystė IŠL iš 22 simptominių moterų, iš asimptominių 4 pacientėms. R. Bugiardini, Olivia Manfrim, Circulation 2004; 109: 2518

  22. ATEROSKLEROZĖSVYSTYMOSI YPATUMAI ESTROGENŲ REIKŠMĖ Estrogenai mažina ląstelių hipertrofiją, palaiko kraujagyslių sienelių elastingumą, apsaugo nuo kraujagyslių aterosklerozinio pažeidimo Estrogenai sumažina lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją, kolageno atsidėjimą kraujagyslių sienelėje Estrogenai ir progesteronasveikia kolagenazių degradaciją ir uždegiminius žymenis (djCRB)

  23. Studija WISE –“Women’s ishemia syndrome evalution” • Nurodo, kad būtina kurti naujus diagnostikos ir tyrimo būdus moterims. Ištyrus 936 moteris buvo nustatyta, kad pusei moterų, turėjusių tipinius angininius skausmus, nerasta hemodinamiškai reikšmingų stenozių vainikinėse arterijose Taigi endotelio disfunkcija ir metabolizmo sutrikimais galėtų būti paaiškinami išeminės širdies ligos klinikiniai simptomai

  24. D I A G N O S T I K A

  25. Krūvio EKG(Tredmilo mėginys) • Krūvio EKG jautrumas 68 proc.ir specifiškumas 77 proc.diagnozuojant IŠL vyrams • Moterims šio tyrimo jautrumas ir specifiškumas – 61 proc.ir 70 proc.atitinkamai Kwok Y, et al. Am J Cardiol 1999

  26. MOTERIMS DIAGNOZUOTI IŠEMINĘ ŠIRDIES LIGĄ SUNKIAU NEI VYRAMS, nes Moterys dažniau nepajėgia pasiekti submaksimalaus ŠSD Moterims dažnesnis X sindromas Dažnesnis vainikinių arterijų spazmas Gibbons RJ et al. Circulation 2002

  27. RADIOIZOTOPINIAI TYRIMAI • Nurodoma, kad radioizotopiniai tyrimai diagnozuojant išeminę širdies ligą moterims, naudojant technecijų ramybės ir krūvio tyrime turėjo  75 proc.jautrumą ir  83 proc.specifiškumą

  28. KRŪTINĖS ANGINA • ST tarpo depresija fizinio krūvio metu ir/ar grįžtamieji perfuzijos defektai radionuklidinio tyrimo metu esant normalioms VA angiogramoms gali būti išeminės kilmės dėl mikrovaskulinės kilmės krūtinės anginos ar sindromo X R.O. Cannon su bendraautoriais, 2000 G.A. Lagira su bendraautoriais, 2002

  29. ECHO krūvio mėginys moterims • Jautrumas ir specifiškumas lyginant su veloergometriniu tyrimu1,2 • Padidėja jautrumas(79 proc. –88 proc. ) • Padidėja specifiškumas(77 proc. –86 proc. ) • 1. Williams MJ, et al. Am J Cardiol 1994 • 2. Marwick T, et al. J Am Coll Cardiol 1995

  30. Krūvio echokardiografijos ir miokardo perfuzijos tyrimų jautrumas ir specifiškumas, nustatant širdies ir kraujagyslių ligą Shcinkel et al. Eur Heart J, 2003

  31. Daugiasluoksnė kompiuterinė tomografija Ankstyva aterosklerozės diagnostika – kalcio kiekio nustatymas vainikinėse arterijose Courtesy of Howard Lewin, MD, of San Vicente Cardiac Imaging Center

  32. ĮVAIRIŲ TYRIMŲ JAUTRUMAS IR SPECIFIŠKUMAS NUSTATANT IŠEMINĘ ŠIRDIES LIGA MOTERIMS METAANALIZIŲ DUOMENIMIS Mieres JH. Circulation 2005; 111: 682-696

  33. IŠL klinikiniai sindromai Ar jie skiriasi moterims?

  34. PATOFIZIOLOGINIAI MI IŠSIVYSTYMO SKIRTUMAI VYRŲIR MOTERŲTARPE • Dažniausia MI išsivystymo priežastis vyrams – obturacinis VA trombas ir Aspirinas apsaugo nuo trombo išsivystymo1–4 • Moterims MI išsivystyme turi reikšmės spazminis komponentas ir mikrovaskulinė disfunkcija1–4 • Dėl skirtingų patogenetinių mechanizmų gali skirtis gydymo metodų ir vaistų parinkimas5 1. Castelli WP. Am J Med 1984;76:4–12. 4. Kannel WB et al. Am J Cardiol 1972;29:154–63. 2. Lerner DJ et al. Am Heart J 1986;111:383–90. 5. Eaker ED et al. Patient Care 1992;2:191–204. 3. Stokes J et al. Circulation 1987;75:V65–73.

  35. MOTERYS IR IŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA • Apie 10 procentų moterų, sergančių MI su ST tarpo pakilimu, vainikinėse nebūna stenozinių pakitimu arba randami hemodinamiškai nereikšmingi. • Vyrams šie pokyčiai nustatomi iki 6 proc. R. Bugiardini et al. JAMA 2005;293:477-484

  36. IŠL DIAGNOSTIKOS IR SEKIMO PROBLEMOS MOTERIMS • Moterų skirtumai: ligos išsivystyme, diagnostikoje ir eigoje • Mirštamumo skirtumai 63 proc. staiga mirusių moterų dėl IŠL neturėjo prieš tai klinikinių simptomų 42 proc.moterų bei 24 proc.vyrų po MI miršta per pirmuosius metus • Todėl svarbu anksti diagnozuoti IŠL, aktyviai gydyti ir rekomenduoti antrinės profilaktikos priemones moterims

  37. Moterims,sergančiomsŪMI, komplikuotu kardiogeniniu šoku, dažniau stebima nepalanki klinikinė eiga bei ruptūros, bet revaskuliarizacijos nauda yra tokia pati, kaip irvyrams

  38. MOTERYS IR IŠEMINĖ ŠIRDIES LIGA • Apie 35 proc. išeminių sindromų moterims būna neatpažinti ar nedokumentuoti, kadangi pačios moterys ar jas gydantys gydytojai neteisingai vertina nusiskundimus

  39. BŪDINGA VYRAMS IR MOTERIMS Skausmas, spaudimas deginimas, veržimas krūtinėje Skausmas plinta į kaklą, petį, nugarą,ranką, žandikaulį Kinta ritmas Sunku kvėpuoti Plakimai, pykinimas vėmimas, pilvo skausmai Šaltas prakaitas ar drėgna oda Svaigimas BŪDINGA MOTERIMS Švelnesni, mažesnio intensyvumo simptomai (gali būti be angininio skausmo) Staigi pradžia pykinimo, nuovargis , apsunkintas kvėpavimas, bloga savijauta (gali būti be angininio skausmo) Vidutinio intensyvumo pojūčiai radiacijos vietose(gali būti be angininio skausmo) KRŪTINĖS ANGINOS PRIEPUOLIO KLINIKINIAI SIMPTOMAI

  40. KRŪTINĖS ANGINA ESANT “NORMALIOMS” KRAUJAGYSLĖMS • Kiekvienais metais mes turime tūkstančius pacienčių, kurioms pasakome, kad jos neturi išreikštos IŠL ir neskiriame gydymo • Dabartiniai klinikiniai tyrimai nurodo, kad ir nesant angiografinių matomų obstrukcinių VA pažeidimų, joms įvyksta koronariniai įvykiai R. Bugiardini, Olivia Manfrim, Circulation 2004; 109: 2518 R. Bugiardini et al. JAMA. 2005;293:477-484

  41. KRŪTINĖS ANGINA • Klaidingai šioms moterims nustatoma palanki prognozė • R. O. Cannon nurodė, kad po 10 metų 1/3 stebėtų moterų išsivystė VA arterijų įvairaus laipsnio stenoziniai pokyčiai, vienai fatalus MI • Nors skausmas krūtinėje moterims, turinčioms nepakitusias VA angiogramas yra labai subjektyvus, joms reikalingas klinikinis stebėjimas R.O. Cannon su bendraautoriais, 2000

  42. Ar skirtingai gydomos moterys ?

  43. KUO MOTERYS SKIRIASI ? • Gydymo ypatumai  skirtingai reaguoja į medikamentus • Farmakokinetiniai ypatumai  skirtingi pašaliniai reiškiniai  ir jų rizikos dažnio sąveika su hormoniniu gydymu S.Menendez, 2005

  44. GYDYMO PROBLEMOS Nepakankamai vartojami ištirti ir naudingi gydymo būdai:  nepakankamai skiriami pagrindiniai vaistai (aspirinas, beta adrenoreceptorių blokatoriai, statinai bei AKF inhibitoriai)  rečiau siunčiama specialistų konsultacijoms

  45. Moterims rečiau atliekamos angiografijos • vyrams – 43 proc. • moterims – 39 proc.

  46. GYDYMO PROBLEMOS Moterims mažiau implantuojama stentų

  47. MOTERŲ, SERGANČIŲ IŠL, IŠEITYS BLOGESNĖS NEI VYRŲ • Revaskuliarizacijos poreikis - Moterų mirštamumas po AKJO didesnis 2 kartus nei vyrų • Miokardo infarktas - Moterų, jaunesnių nei 65 m., mirštamumas nuo ŪMI didesnis maždaug 2 kartus nei vyrų - Moterų mirtštamumas nuo MI per vienerius metus didesnis beveik 1,5 karto nei vyrų • Širdies nepakankamumas - Visų amžiaus grupių moterims diagnozuojamas dvigubai dažniau nei vyrams - Didesnė nepalankių išeičių per vienerius metus tikimybė

More Related