Download
psichikos negalios moni atstovavimas ir teisin pagalba n.
Skip this Video
Loading SlideShow in 5 Seconds..
Psichikos negalios žmonių atstovavimas ir teisinė pagalba PowerPoint Presentation
Download Presentation
Psichikos negalios žmonių atstovavimas ir teisinė pagalba

Psichikos negalios žmonių atstovavimas ir teisinė pagalba

166 Vues Download Presentation
Télécharger la présentation

Psichikos negalios žmonių atstovavimas ir teisinė pagalba

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - E N D - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Presentation Transcript

  1. Psichikos negalios žmonių atstovavimas ir teisinė pagalba Giedrius Sadzevičius Lietuvos psichikos negalios žmonių bendrijos “Giedra” pirmininkas (2012 04 27)

  2. Atstovavimo sąvoka Atstovavimas gali būti suprantamas: • kaip socialinė paslauga, • kaip teisinis veiksmas, • kaip socialinės reabilitacijos paslauga.

  3. Atstovavimo sąvoka Pagal Socialinių paslaugų katalogą, kuris yra pakeistas 2009 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro į s a k y m u Nr. A1-442 Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. A1-93 „Dėl socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo tarpininkavimas ir atstovavimas apibrėžiamas: pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias asmens (šeimos) problemas (teisines, sveikatos, ūkines, buitines, tvarkant dokumentus, mokant mokesčius, užrašant pas specialistus, organizuojant ūkinius darbus ir kt.), tarpininkaujant tarp asmens (šeimos) ir jo aplinkos (kitų institucijų, specialistų, asmenų)

  4. Atstovavimo sąvoka Gavėjai: • socialinės rizikos vaikai ir jų šeimos, • vaikai su negalia ir jų šeimos, • likę be tėvų globos vaikai, • suaugę asmenys su negalia ir jų šeimos, • senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, • socialinės rizikos suaugę asmenys ir jų šeimos, • socialinės rizikos šeimos, • vaikus globojančios šeimos, • krizinėje situacijoje (skyrybos, darbo praradimas, artimo netektis ir kt.) esančios šeimos ir jų nariai, • kiti asmenys ir šeimos.

  5. Atstovavimo sąvoka Teikimo vieta: įvairiose institucijose (socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose, NVO ir kt.), asmens namuose ir kt. Teikimo trukmė / dažnumas: iki problemos išsprendimo Paslaugas teikiantys specialistai: įvairių institucijų (socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, NVO ir kt.) socialiniai darbuotojai

  6. Atstovavimo sąvoka Pagal LR civilinio kodekso (priimtas 2001 m.) 2.132 straipsnį • 1. Asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. • 2. Atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. • 3. Atstovai gali būti tiek veiksnūs fiziniai asmenys, tiek ir juridiniai asmenys. • 4. Atstovais nelaikomi asmenys, kurie veikia savo vardu, nors ir dėl kito asmens interesų (prekybos tarpininkai ir kt.).

  7. Atstovavimo sąvoka 2.137 straipsnis. Įgaliojimas • 1. Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis. • 2. Atstovas, kurio teisės įgaliojime nėra apibrėžtos, turi teisę atlikti tik tuos veiksmus, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turto priežiūrai. 2.138 straipsnis. Įgaliojimo patvirtinimas notarine tvarka • 1. Turi būti notaro patvirtinami šie įgaliojimai: • 1) įgaliojimas sudaryti sandorius, kuriems būtina notarinė forma; • 2) įgaliojimas fizinio asmens vardu atlikti veiksmus, susijusius su juridiniais asmenimis, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai leidžiama duoti kitokios formos įgaliojimą; • 3) įgaliojimas, kurį fizinis asmuo duoda nekilnojamajam turtui valdyti, juo naudotis ar disponuoti.

  8. Atstovavimo sąvoka 2. Notaro patvirtintiems prilyginami: • 1) karių įgaliojimai, patvirtinti karinių dalinių, junginių, karo įstaigų ir mokyklų vadų (viršininkų); • 2) asmenų, esančių laisvės atėmimo vietose, įgaliojimai, patvirtinti laisvės atėmimo vietų vadovų; • 3) asmenų, esančių tolimojo plaukiojimo metu jūrų laivuose, plaukiojančiuose su Lietuvos valstybės vėliava, patvirtinti tų laivų kapitonų.

  9. Atstovavimas teisme Pagal LR civilinio proceso kodekso (priimtas 2003 m.) 51 straipsnį. Atstovavimas teisme • 1. Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. • 2. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas.

  10. Atstovavimas teisme 56 straipsnį. Asmenys, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą • 1. Fizinių asmenų atstovaispagal pavedimą teisme gali būti: • 1) advokatai; • 2) advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; • 3) vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; • 4) asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kaijie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); • 5) profesinės sąjungos, jeigu josatstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose. Šiuo atveju bylą teisme veda profesinės sąjungos vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai);

  11. Atstovavimas teisme • 6) asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus. Šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai); • 7) antstolių padėjėjai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir antstolio įgaliojimą atstovauti antstoliui bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų. • 2. Be šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytų asmenų, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

  12. Atstovavimas teisme • 3. Kartu su šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais asmenimis, taip pat su šio straipsnio 2 dalyje nurodytais asmenimis ir šio Kodekso 55 straipsnyje nurodytais asmenimis (kai atstovaujama juridiniam asmeniui) atstovais pagal pavedimą gali būti ir kiti asmenys. • 4.Neleisti atstovauti pagal pavedimą teismas gali tik tada, kai atstovas pagal įstatymus negali būti įgaliotojo atstovu.

  13. Atstovavimas teisme Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso (priimtas 2002 m.) 53 straipsnį (Atstovai pagal įstatymą) • 1. Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. • 2. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.

  14. Atstovavimas teisme 55 straipsnis. Įgaliotieji atstovai • 1. Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, liudytojo,užstato davėjo, asmens, kurio nuosavybės teisės laikinai apribotos ar konfiskuotas turtas, įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą šiems proceso dalyviams, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. • 2. Įgaliotuoju atstovu gali būti advokatas arba advokato pavedimu advokato padėjėjas, o ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teisėjo leidimu – ir kitas aukštąjį teisinį išsilavinimą turintis asmuo, kurį proceso dalyvis įgaliojo atstovauti savo interesams. Juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. • 3. Įgaliotajam atstovui leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl atstovo dalyvavimo procese priima nutarimą, o teismas – nutartį. Atstovas gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu. Atstovas, išskyrus liudytojo atstovą, taip pat gali dalyvauti vietoj atstovaujamo asmens. Liudytojo įgaliotojo atstovo neatvykimas netrukdo toliau tęsti proceso veiksmus.

  15. Atstovavimas teisme Atstovaujamas asmuo gali bet kuriuo metu atsisakyti atstovo paslaugų arba pasirinkti kitą atstovą. • 4. Įstatymų, reglamentuojančių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, numatytais atvejais nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

  16. Valstybės garantuojama teisinė pagalba Pagal LR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (nauja redakcija priimta 2005 m.), 11 straipsnį. Asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą • 1. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. • 2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti: • 1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

  17. Valstybės garantuojama teisinė pagalba • 2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje; • 3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. 12 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi: • 1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra privalomas;

  18. Valstybės garantuojama teisinė pagalba • 2) nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje; • 3) asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą; 3 punkto redakcija nuo 2012-01-01: • 3) asmenys, gaunantys socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;  • 4) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose; • 5) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

  19. Valstybės garantuojama teisinė pagalba • 6) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą; • 7) asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimoir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti; • 8) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena; • 9) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą; • 10) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);

  20. Valstybės garantuojama teisinė pagalba • 11) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais, bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu; • 12) asmenys bylose dėl gimimo registravimo; • 13) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

  21. Dažniausiai pasitaikančios teisinės ir panašios problemos, su kuriomis susiduria psichikos negalios žmonės • Kompensacijos už komunalines paslaugas; darbingumo/neįgalumo lygio nustatymas; tarpininkavimas tarp asmens ir sveikatos priežiūros specialistų; pašalpų ir kitų išmokų mokėjimas; problemos, atsirandančios dėl antstolių veiksmų; atstovavimas ar dalyvavimas teisme; įmonių likvidavimas; klausimai, susiję su teisėsaugos institucijomis (pareiškimų rašymas, dalyvavimas ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir kita); santuokos nutraukimas (turto dalinimas ir kita), bendravimas su kaimynais ir šeimos nariais.

  22. Bendravimo su neįgaliuoju ypatumai atstovaujant ar teikiant teisinę pagalbą • Bendraujant svarbu yra kalbėti paprastais, asmeniui suprantamais žodžiais. • Svarbu yra atskirti, kur yra reali problema, o kur ligos, neteisingo supratimo ar asmeninių bei kitokių interesų pasėkoje papasakota netikra problema. Tai padaryti gali būti nelengva. Kad tai nustatytume, galime patikrinti informaciją: paprašyti išsamiau paaiškinti situaciją; pakalbėti su žmogaus artimaisiais; paprašyti parodyti su problema susijusių dokumentų; pabendrauti jei įmanoma su gydančiu gydytoju; pakalbėti su socialinių įstaigų, kurios dirba su šiuo žmogumi, darbuotojais. • Skaitant dokumentus reikia paaiškinti sudėtingus žodžius ir išsireiškimus. • Svarbu su žmogumi bendrauti ramiai.