Pasaulio finansų krizės atgarsiai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

1. Dr. Gitanas Nausėda SEB banko prezidento patarėjas 2008 m. lapkričio 21 d. Pasaulio finansų krizės atgarsiai Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

2. Pastaruoju metu smarkiai lėtėja tiek išsivysčiusios valstybės, tiek ir kylančios rinkos • Pasaulis: 2009 m. laukiamas mažesnis nei 3 proc. augimas, kuris pagal TVF apibrėžimą laikytinas globaline recesija. • JAV: finansų krizė lemia didžiulius finansinius ir pasitikėjimo nuostolius bei dar stipriau stumia jos ekonomiką recesijos link. NT rinkos atsigavimas artimiausiais metais taip pat menkai tikėtinas. • Euro zona: kredito išteklių „badas“, aukštos palūkanų normos, stiprus euras ir infliacija lemia ūkio sustabarėjimą, kuris užsitęs iki 2010 m.

3. Pasaulio ir Lietuvos akcijų indeksai „grįžo“ į 2004 metus Šaltinis: Bloomberg, SEB banko skaičiavimai.

4. Pasaulinių akcijų rinkų nervingumas pasiekė rekordiškai aukštą lygį Azijos finansų krizė .com krizė Enron skandalas Dabartinė krizė Šaltinis: Bloomberg.

5. Šiemet geriausiai laikosi Afrikos ir Viduriniųjų Rytų šalių akcijos Šaltinis: Bloomberg.

6. Pigios ar brangios akcijos dabar? Šaltinis: Bloomberg.

7. Euro zonos BVP augimo tempai – ties recesijos slenksčiu Palūkanų normų lygis tarpbankinėje rinkoje lieka aukštas, o kredito ištekliai vis sunkiau prieinami. JAV ir Europos bankai nuo praėjusių metų vidurio jau nurašė daugiau kaip 1 trln. dolerių turto, o tai, įvertinus 8 proc. kapitalo pakankamumo rodiklį, susiaurino bankų galimybes skolinti keletu trilijonų dolerių. Šaltinis: Eurostat.

8. Pingančios žaliavos ir nafta jau kitais metais gali numušti euro zonos infliaciją iki ECB toleruojamo lygio Blogoji žinia – Mastrichto infliacijos konvergencijos kriterijus taip pat sumažės ir taps sunkiau „įkandamas“ Lietuvai Šaltinis: Bloomberg, SEB.

9. Mažėjanti infliacija atpalaiduos ECB rankas bazinėms palūkanoms mažinti, o to reikia tarpbankinės rinkos funkcionavimui palaikyti Šaltinis: ECB, Fed, Bloomberg apklausų prognozės.

10. Tarpbankinės palūkanos nebėra tokios iškalbingos kaip anksčiau, nes de facto kredito įstaigos skolinasi brangiau Šaltinis: nacionaliniai centriniai bankai, ECB, Bloomberg.

11. Skolinimasis ilgesniam laikotarpiui stringa Šaltinis: Bloomberg.

12. Priešakyje – stipresnis JAV doleris ir svaras sterlingų Šaltinis: Bloomberg, SEB.

13. Šį kartą lito atžvilgiu stiprėjantis doleris trukdo nevaržomai mėgautis naftos pigimo tarptautinėje rinkoje „malonumu“ Šaltinis: Bloomberg, Mažeikių nafta, Lietuvos bankas, SEB banko skaičiavimai.

14. BVP plėtra – sparčiais tempais artėjame link sąstingio ?

15. Lietuvos ekonomikos plėtra tampa labiau subalansuota Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

16. SEB banko žvilgsnis į problemą: Mažeikių nafta pasmerkta nešti „pliusą“ BVP kilimui beveik visus 2008 metus • Mažeikių naftos teigiama „statistinė“ įtaka BVP plėtrai ypač sustiprės ketvirtąjį šių metų ketvirtį, kadangi 2007 m. pabaigoje įmonė visus tris mėnesius nedirbo arba dirbo tik daliniu pajėgumu • 2009 m. Mažeikių naftos veiksnys ekonomikos kilimo tempams išblės • Tam, kad 2008 m. BVP išaugtų kaip prognozuojama 5,5 proc., trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį jis turėtų augti po 4,8 proc. Šaltinis: Mažeikių nafta, BNS.

17. Dviejų svarbiausių Lietuvos ūkio sektorių plėtros tempas smunka Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

18. Apdirbamosios pramonės plėtra be Mažeikių naftos jau brenda „į minusą“ Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

19. Ekonomikos lėtėjimą atspindi ir krovinių gabenimo bei krovos sąstingis Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

20. Nefinansinių įmonių pelningumo kreivė linksta žemyn Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai.

21. Liūdnas naujienas raportuoja daugelis šalies ūkio sektorių • Statybų sektoriaus aktyvumas slopsta, tačiau šiais metais jis dar išsilaikys tarp plėtros lyderių • Transporto sektoriaus situacija vis labiau poliarizuojasi – kelių vežėjai išgyvena krizę, tuo tarpu geležinkelių transportas ir avialinijos yra daug geresnės būklės • Mažmeninės prekybos augimo tempai kris staigiau nei būtų galima įsivaizduoti iš pirmo žvilgsnio • Energetikos įmonės susidurs su mažėjančia jų paslaugų paklausa, kuri net būdama santykinai nejautri kainoms, sureaguos į šilumos ir elektros energijos kainų šuolį (nuo 2009 m.)

22. Nekilnojamojo turto rinka – artimiausiais metais jokių prošvaisčių • Naują būsto paklausą labiausiai stabdys šildymo paslaugų pabrangimas ir atsargesnė bankų kreditavimo politika • Statybų ir NT bendrovės gali sumažinti naujo būsto pasiūlą tik po tam tikro laiko, pardavusios jau baigtus ar įpusėtus objektus, o šis procesas kol kas akivaizdžiai stringa • Pirkėjų lūkesčius šiuo metu slegia itin pesimistiška viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje formuojama nuomonė apie NT kainų pokyčius ateityje. Pačių NT verslo atstovų nuomonės rinka nebepriima, kadangi dar puikiai prisimenami neseni pareiškimai apie „amžiną“ NT brangimą ir neįmanomumą sumažinti kainas

23. Tam tikras NT rinkos atsigavimo 2009 m. pabaigoje viltis sietume su esminiais santykinių kainų pasikeitimais • Esant didelei visuotinei infliacijai, absoliutus būsto kainų sumažėjimas atspindi dar didesnį realų kainų smukimą (ne 5-10 proc., o 20-25 proc.) • NT nuosmukis retai trunka ilgiau kaip dvejus metus, kadangi santykinės kainos yra pajėgios per šį laiką atsistatyti į tą lygį, kuriame buvo iki NT euforijos pradžios • Statybų bendrovės pačios sau daro meškos paslaugą, mėgindamos užmaskuoti kainų mažėjimą įvairiomis dovanomis ir trukdydamos kainoms atlikti signalinę funkciją

24. Sparčiau nei daugelyje eksporto rinkų augančios gamintojų kainos stumia Lietuvos verslą į sąnaudų-kainų „žirklių“ padėtį Šaltinis: Statistikos departamentas.

25. Infliacija – „linksmieji“ kalneliai 2008-2010 m.

26. Biudžeto deficitas artės prie Mastrichto sutarties 3 proc. BVP kriterijaus

27. Vidutinis darbo užmokestis – pirmojo pusmečio augimo tempas maloniai stebina, tačiau jau nebeilgam ...

28. Aštrėja politikų, verslininkų ir profsąjungų diskusija dėl MMA reguliavimo • LLRI pasiūlė net sumažinti MMA • Samdomųjų darbuotojų organizacijos ir kai kurie politikai siekia, jog MMA sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio • Verslininkai vis energingiau pasisako prieš MMA didinimą • Seimas įteisino MMA dydžio indeksavimą, pagal kurį Vyriausybė kasmet priima sprendimą dėl MMA didinimo, jei apskaitos laikotarpio vidutinis metinis vartotojų kainų padidėjimas viršija 3 proc. • Vyriausybė turi teisę padidinti MMA daugiau už infliaciją, tačiau negali pakelti mažiau. Tai taptų problema, kai MMA reikėtų realiai sumažinti.

29. Paskolų portfelio plėtra lėtėja sparčiau nei tikėtasi 2000-2007 m. ir 2008-2010 m. duomenys nėra griežtai palyginami dėl metodologijos pokyčių.

30. Paskolų kokybė yra ne „daiktas savyje“, o tampriai susijusi su įmonių ir namų ūkių finansų būkle • Įmonių pelningumą smukdo sparčiau nei kai kuriose aplinkinėse rinkose kylančios darbo užmokesčio, kitos gamybos sąnaudos. Lėtėjant vidaus rinkos plėtrai, stringa prekių ir paslaugų pardavimai, atsiranda apyvartinių lėšų stygius. • Nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis ir įsiskolinimas bankams ardo NT vystytojų ir statybos bendrovių finansus. • Dabartinę namų ūkių finansų būklę galima apibūdinti teiginiu „Atgal į Maslow piramidės pradžią“, taigi senoms paskoloms aptarnauti ir naujoms imti žmonėms lieka mažiau lėšų

31. Bankų finansai: daugėja mažesnį nei prieš metus pelną gavusių bankų * 2007 m. I-III ketv. – AB Sampo bankas. Šaltinis: Lietuvos bankas.

32. Ateityje bankų pelningumui augti atsiras vis daugiau kliūčių • Blogėjant paskolų portfelio kokybei, didės specialiųjų atidėjinių poreikis • Smarkiai lėtės paskolų, lizingo ir kitų finansinių paslaugų plėtra • Pasaulinės finansų krizės atgarsiai lems itin spartų palūkanų išlaidų, palyginti su palūkanų pajamomis, augimą ir realios palūkanų maržos mažėjimą

33. Ačiū už dėmesį!