Tėvų pagalbos būdai vaikams, turintiems mokymosi sunkumų.

1. Tėvų pagalbos būdai vaikams, turintiems mokymosi sunkumų. Specialioji pedagogė R.Kasparienė 2012m. lapkričio mėn.

2. Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus? • Sistemingai atliekami namų darbai – viena pagrindinių vaiko gero mokymosi sąlygų. Pareigos jausmą, kad reikia atlikti namų darbus, turi išugdyti tėvai. • Tėvai turėtų būti šalia, jei reikalinga pagalba ruošiant namų darbus. Tačiau aiškinimui pakanka keleto minučių – po to vaikas vėl ruošia užduotis savarankiškai. Jis turi įprasti, kad namų darbus vertins mokytojas, neatlikus jų – bus nubaustas irgi mokytojo, vertinančio jo darbą ir gebėjimus. Taigi nuolatinė kontrolė yra svarbus postūmis sistemingai atlikti namų darbus.

3. Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus? • Neatlikinėdami užduočių, neįsisavindami teorinės medžiagos, po kurio laiko vaikai nebepajėgūs atlikti programos keliamų reikalavimų. Bet savo bejėgiškumą jie slepia po abejingumo, klasės juokdario, ,,didvyrio“, nebijančio atsikalbinėti prieš mokytoją, kauke. Tokiu elgesiu jie bando išsiskirti iš bendraklasių. • Tokiu atveju tėveliai turi rimtai pasikalbėti su vaiku, aiškintis iškilusią problemą. Vieni tėveliai neleidžia savo mokinukui be jų nė sąsiuvinio atsiversti, kiti tėveliai į mokyklą žiūri atsainiau – yra mokytojas, turi išmokyti. • Reikėtų nustatyti rėmus - kas vaikui leidžiama, kas ne. Prie šių rėmų turi prisitaikyti ne tik vaikas, bet ir patys tėvai. Mūsų, tėvų, vaidmuo - padėti vaikui suvokti režimą - tvarką, kaip reikia mokytis.

4. Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus? 1. Paskatinkite savo vaiką atskirame sąsiuvinyje pasižymėti, ką jis turi atliktinamuose. 2. Užsirašykite keleto vaiko klasės draugų telefonų numerių ir pasiūlykite jam patikslinti užduotis pas juos. Reikia vaiką nuteikti, kad neruošti pamokų - nėra gerai, tačiau visgi tai ne priežastis verkti, „susirgti“ ir neiti į mokyklą. 3. Aptarkite su savuoju mokinuku, kada jis ruoš pamokas, o kada užsiims kita veikla. 4. Dažnos tėvų klaidos ir pasekmės: • spaudimas, siekiant įsitikinti, kad vaikui mokykloje TIKRAI sekasi sukelia vaiko pyktį, priešiškumą. • pamokslavimai apie sėkmingą ateitį. Vaikai mažai galvoja apie ateitį, jie susitelkia į čia ir dabar. Jei vaikas nenoriai ruošia namų darbus, bandykite padidinti jo motyvaciją pažadant išpildyti jo svajonę (kelionė, ekskursija, daiktas).

5. Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus? 5.Tėvų klaida – nebendravimas su mokytojais. • Nereikia laukti klasės susirinkimo, jei kyla kokių klausimų. Mokytojas gali pasakyti, kokios spragos ir kuo galima padėti, o tėvai gali papasakoti, kas skatina vaiko motyvaciją. 6.Nekokybiškas tėvų bendravimas su vaikais. • Tėvai stengiasi pasirūpinti materialine gerove, o bendravimas šeimoje tampa labai paviršutiniškas. Vaikas turi žinoti, kad svarbiausia – nenuleisti rankų ir užbaigti pradėtą darbą. 7.Nereikėtų apsiriboti tik mokymo programa mokykloje. Padėkite vaikui užsiimti jo mėgiama veikla: meno, sporto būreliai, muzikos mokykla.

6. Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus? 8. Kokio amžiaus būnant atsiranda nenoras mokytis? • Kartais mūsų, tėvų, netinkamas elgesys ar požiūris užkerta kelią norui pažinti, siekti. Pradinukai arba pirmokėliai noriai eina į mokyklą, tačiau po kelerių metų retas mokinys veržiasi į pamokas. • Nėra konkretaus amžiaus, kada tai gali atsitikti. • Taip nutinka: pakeitus mokyklą, įvykus dideliems pasikeitimams vaiko gyvenime (artimojo mirtis, tėvų skyrybos, nesutarimai su mokytojais ar bendraamžiais), paauglystės laikotarpiu, ypač patyčių metu. • Dirbdami išvien galime sustiprinti vaiko motyvaciją mokytis.

7. Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus? • SĖKMINGO MOKYMOSI TAISYKLĖ TOKIA – TĖVAI TURI KONTROLIUOTI VAIKĄ, TAČIAU BŪTINA LEISTI PAJAUSTI PASEKMES – KAS BŪNA, KAI NEPASIRUOŠI PAMOKOMS.

8. Kaip padėti vaikui ruošti namų darbus? • Patyręs šiokį tokį stresą, bausmę, vaikas pasimokys ir kitą kartą vengs nemalonių išgyvenimų. Idealus variantas – leisti pamokas ruošti pačiam vaikui, tačiau pagelbėti, jei ko nesupranta ir patikrinti, kaip sekasi mokslai. • Pasiekti, kad vaikai mokytųsi, ne visada lengva. Vaikai bando mūsų kantrybę, o mes jų, bet turime visada atsiminti, kad mes esame tėvai. Todėl turime padėti vaikams išmokti mokytis, patirti mokymosi džiaugsmą, o ne tik siekti gerų pažymių. • Jei vaikas anksti vaikystėje išmoks mokytis ir patirs malonumą, jis mėgausis tuo, jei ne, jis gali nemokėti pasinaudoti daugeliu galimybių, kurias suteiks gyvenimas.

9. Kaip tėvai gali padėti vaikui? • Mokykloje daugėja mokinių dėl įvairių priežasčių patiriančių mokymosi sunkumų. Labai svarbu kuo anksčiau tuos sunkumus pastebėti bei nustatyti jų priežastis ir pobūdį ir suteikti mokiniams tinkamą pagalbą. Mokytojai, pastebėję mokinio nesėkmes, apie tai kalbasi su jo tėvais. Labai svarbu rasti bendrą mokytojų ir tėvų susitarimą, kaip galima vaikui padėti.

10. Kaip tėvai gali padėti vaikui? • Jeigu pastebėjote, kad Jūsų vaikui sunkiau sekasi mokytis, nelaukite, kol viskas savaime susitvarkys: • Neskubėkite vaiko kritikuoti, kaltinti, bausti ir pan. • Rinkite informaciją apie vaiko veiklą. • Pasidomėkite, kas jam sunkiausiai sekasi ir kodėl. • Pasikalbėkite su dėstančiais mokytojais.

11. Mokymo būdai vaikams, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų Visuminis būdas: • Klausoma kitų skaitymo, stebint iliustracijas ar sekant tekstą, sakinius, žodžius. • Jei vaikas negeba taisyklingai rašyti, užrašykite jo mintis, sukurtą pasaką, kad jis matytų savo minčių “vaizdą”. • Skaitoma, pagal iliustracijas orientuojantis, apie ką tekstas: bandoma tai nuspėti, perskaičius tekste ar prieš jį pateiktus žodžius. • Rašoma, dėliojant arba remiantis pateiktomis sakinių, žodžių, skiemenų, raidžių kortelėmis, tekstą nurašant nuo jų, tai yra, einama nuo visuminio prie atskiro. • Įsimenami žodžių vaizdai: užrašytas vardas, kiti vaikui reikšmingi žodeliai.

12. Mokymo būdai vaikams, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų Kontekstinis būdas: • Skaitant pratinamasi tikėtis tam tikro žodžio, minties, orientuojantis pagal tai, apie ką buvo kalbama, kuo domimasi, kur tai vyko, t.y. pagal komunikacinę situaciją. • Mintis, žodis geriau suvokiami, orientuojantis pagal iliustracijas, pagalbinius simbolinius ženklelius. • Remiamasi Jūsų komentaru, apie ką bus skaitomas tekstas. • Pratinamasi nujausti sakinio struktūrą, jo pabaigą, žodžio galūnę, remiantis šnekamosios kalbos analogiją. • Nuolat pasitikrinama: ar supratai, ką perskaitęs? Jei ne, bandyk skaityti iš naujo, nes suklydai. • Skaitinėkite etiketes, reklaminius užrašus, iš daugelio dalykų nuspėjant skaitomo teksto reikšmę.

13. Mokymo būdai vaikams, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų Vizualinis būdas: • Skaitoma, tapatinant naujoje situacijoje sutinkamus sakinius, žodžius, raides su jau žinomais, esančiais sakinių kortelėse, vaiko žodynėliuose, raidynuose. • Rašoma, atsirenkant ir nurašant, nukopijuojant reikiamus sakinius, žodžius, raides nuo pavyzdžių, žodynų, raidynų. • Jūsų užrašytas vaiko mintis ar šiaip įdomią informaciją vaikai patys perrašo, stengdamiesi būti atidūs ir nedaryti klaidų. • Grupuojamos tokios pačios raidės prie tokių pačių; randamos raidės, pvz.: kurių didžiosios ir mažosios spausdintinės raidės praktiškai vienodos, kurių jos skiriasi nedaug, o kurių skiriasi iš esmės; surandamos simetriškos ir nesimetriškos raidės. • Tapatinami visiškai vienodi užrašai, šalia vienas kito dedami vos viena raide besiskiriantys užrašyti žodžiai, aiškinamasi jų prasmė. • Tapatinamos įvairiai erdvėje išdėstytos vienodos raidės. • Raidės spalvinamos, apipiešiamos, gražinamos. • Dailės darbeliuose ir kitur rašomi, piešiami raidžių elementai.

14. Mokymo būdai vaikams, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų Verbalinis būdas: • Klausantis Jūsų ar kito šeimos nario kalbos, sekant intonaciją, pauzes, bandoma suvokti ir pasakyti, kiek atskirų minčių buvo pasakytą. • Klausant nebe pirmą kartą skaitomo, aiškiai intonuojamo teksto, bandoma pasakyti, kiek atskirų minčių, frazių, sakinių išgirsta, • Bendrai kuriamos pasakos, kiekvienam šeimos nariui pridedant po vieną mintį, frazę, sakinį. • Žaidžiami žodžių žaidimai: įvairiai vartojami garsažodžiai; sakomi vienu garsu besiskiriantys žodžiai ir nusakoma jų reikšmė; kuriami vis nauji prasmingi žodeliai prie jau pasakytų pridedant po vieną garsą, po skiemenį. • Raidėms sugalvojami smagūs pavadinimai: A- stogelis, H- kopėtėlės, sudarant žodinius vaizdinius. Apie raides, jų charakterį kuriamos istorijos, pasakos.

15. Mokymo būdai vaikams, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų Kinestezinis būdas: • Skaitant kiekviena raidė, net visos žodžio raidės apvedamos pirštu. • Ketinant “rašyti”, raidė- pavyzdys apvedama pirštu, po to pirštu rašoma ore, stengiantis geriau įsidėmėti jos formą. • Rašant stengiamasi jausti ir rankos judesį, ne tik matyti rašomą raidę. • Raidės vaizduojamos pirštais. • Raidės, kiti simboliai vaizduojami kūnu. • Raidės pirštu pvz.: rašomos smėlyje. Klausantis

16. Mokymo būdai vaikams, turintiems skaitymo ir rašymo sunkumų Trimačių simbolių būdas: • Naudojamos trijų išmatavimų raidės, kurias galima apžiūrėti iš įvairių pusių, pozicijų, apčiuopti. • Naudojami raidžių trafaretai, kuriuos vaikai apibrėžia, kai jiems reikia vienos ar kitos raidės. Multisensorinis būdas: Vaikas tuo pat metu turi matyti raidę (regimasis suvokimas), girdėti Jūsų tariamą garsą, kurį ši raidė žymi (suvokimas klausa), pats pirštu apvedžioti nelygios faktūros raidę (jaučia savo rankos judesį, raidės paviršių) ir sakyti garsą garsiai (stengdamasis pajusti kalbos padargų padėtį, oro srovę ir kt.), kad girdėtų savo sakomą garsą (suvokimas klausa). Toks raidžių, skiemenų ir kt. mokymasis ne tik padeda gana greitai juos išmokti (suvokimas labai įvairiapusis), bet ir stiprina skirtingo modalumo-regimųjų, girdimųjų, kinestezinių, taktilinių - pojūčių ryšius.

17. Vaikams, turintiems rašymo sunkumų • Jei painioja panašias raides.Painiojamos panašios raidės, turinčios skirtingų elementų (b-p, p-r, s-š, e-ė ir t. t.), raidės, turinčios tuos pačius, tik skirtingai išdėstytus elementus (t-l, b-d-p, m-n-p, u-n ir t. t.). • žaisti įvairius loto žaidimus; • dėlioti konstruktorius, mozaikas; • nupiešti piešinį, sukarpyti į tris keturias dalis, paskui suklijuoti; • sujungiant taškus nupiešti paveikslėlį; • atpažinti neužbaigtus paveikslėlius, raides, skaitmenis. • mokyti naudoti išpjaustytas, išlankstytas raides, skaitmenis;

18. Vaikams, turintiems rašymo sunkumų • raides, jų elementus lyginti su aplinkos daiktais; • painiojamas raides ir skaitmenis dėlioti iš pagaliukų, išraityti iš siūlo, lipdyti iš plastilino, karpyti iš popieriaus; • pabraukti ir skirtingai nuspalvinti painiojamas raides; • mokyti atpažinti taškeliais parašytas raides, skaitmenis; • kopijuoti, atlikti darbus pagal pavyzdį; • pamokose naudoti kuo daugiau girdimosios informacijos; • spausdintas raides, raidžių junginius, žodžius užrašyti rašytinėmis raidėmis ir atvirkščiai.

19. Kaip rašyti be klaidų? Vaikui reikia suformuoti tokius įgūdžius, kad vaikas pats bandytų tai atlikti: 1.Matau žodį (pvz. parkas), jį pasakau. 2.Perskaitau žodį. Skaitau tardamas po vieną garsą (p a r k a s). 3. Šį žodį parašau penkis kartus (parkas, parkas, parkas, parkas, parkas). 4.Pasitikrinu. Užverčiu kortelę. Užmerkiu akis ir bandau “pamatyti” žodį. 5.Pasakau žodį ir pabandau jį užrašyti kitoje kortelės pusėje 5 kartus. Pasitikrinu. Jei teisingai - pasidedu +. Jei neteisingai-viską, dar kartą pakartoju. 6.Dar kartą parašau 5 kartus, kad tvirtai išmokčiau. Jei teisingai- pasidedu+. Jei neteisingai- viską dar kartą pakartoju.

20. Vaikams, turintiems rašymo sunkumųPATARIMAI, KAIP RAŠYTI RAŠINĮ • Tema – tai labai svarbus teksto dalykas. Tiek skaitydami knygą, tiek rašydami rašinį, pradedame nuo temos. Rinkdamiesi skaityti knygą, klausiame, apie ką ta knyga. • Prieš rašydami rašinį, pirmiausia turime žinoti temą. Tada jau planuojame, apie ką rašysime, renkame žodžius ir sakinius, juos grupuojame. • Tema surinktą medžiagą sujungia, suvienija. Jeigu yra tema apie žiemą, tai ir svarstai, kokia tada gamta, ką veikia vaikai, kas galėtų nutikti, pavyzdžiui, slidinėjant, čiuožiant ar važinėjantis rogutėmis. • Pagrindinė mintis pasako, ko siekiama pasakojant. • Dažnai ta mintis gali būti pasakyta teksto pabaigoje.

21. Vaikams, turintiems rašymo sunkumųPATARIMAI, KAIP RAŠYTI RAŠINĮ • Jeigu rašinį galima rašyti kelias dienas, reikėtų dirbti taip: • 1) Pirmoji diena – atskirų minčių pasižymėjimas. Gavęs rašinio temą, paimk lapelį ir pamąstęs pasižymėk, apie ką būtų įdomu parašyti. Svarbiausia užsirašyti kuo daugiau minčių. Nuoseklumas nesvarbu. • 2) Antroji diena – rašinio planas. Sunumeruok ir nuosekliai surašyk lapelyje esančius sakinius. Pasirašyk planą. • 3) Trečioji diena – rašinio rašymas. Turėk priešais ir planą, ir lapelį su pažymėtomis mintimis. Stenkis rašyti tada, kai esi mažiausiai pavargęs. • Pastaba. Jei rašinio tema tau įdomi, jeigu jauti, kad rašyti iš karto seksis, tai sėsk ir liek mintis, bet tik juodraštyje. Kitą dieną perskaityk, pataisyk, papildyk ir tik tada perrašyk į švarraštį.

22. Vaikams, turintiems rašymo sunkumųPATARIMAI, KAIP RAŠYTI RAŠINĮ • Išplėsk tas rašinio dalis, kurios tau pačiam yra įdomiausios. Pavyzdžiui, skirtas rašinėlis apie vasarą; tu, atostogaudamas kaime, susidomėjęs stebėjai žiogus, skruzdes – apie tai daugiausia ir rašyk. Stenkis kurti savitai. • Gavęs užduotį parašyti literatūrinį rašinį, dirbk taip: 1) Pirmiausia parašyk sąsiuvinyje tik rašinio temą, paskui peržvelk dar kartą tą kūrinį ar jo ištrauką, kur yra reikiamų žinių. Stenkis atidžiai peržiūrėti tas svarbias vietas. Geriausiai būtų jas pasižymėti lipniais lapukais. 2) Kitą dieną pasidėk prieš save knygą ir sudaryk lapelyje trumpą rašinio planą. Prieš rašydamas jį, garsiai perskaityk tas vietas, kurias esi pasižymėjęs. 3) Pasirašęs planą, atlik trumpą visai kito dalyko užduotį, tarkim, matematikos. Paskui rašyk rašinį.

23. Vaikams, turintiems rašymo sunkumųPATARIMAI, KAIP RAŠYTI RAŠINĮ • PAVYZDYS. • Rašinio tema „Ruduo miške“. • Pirmiausia lapelyje pasirašykime, ką norėtume papasakoti apie rudenį, pavyzdžiui: • Daug gėrybių miške. Dažnai pila šaltas lietus. Vėjas siaučia medžių viršūnėse, blaško lapus. Tyliai verkia eglės. Rudenį miške niūru. Iš samanų kyšo rausvos bruknių šakelės. Raudonikiai kelia kepurėles. Po eglėmis sutūpusios rudmėsės. • Koks įdomus ežiukas! Pūškuoja per žalias samanas krūmų link. Ten tikriausiai mažyliai tūno. • Man ir rudenį miške įdomu.

24. Vaikams, turintiems rašymo sunkumųPATARIMAI, KAIP RAŠYTI RAŠINĮ • Dabar juodraštyje susidarykite planą ir sakinius sugrupuokite pagal reikšmę. • Išbraukite tuos, kurie netinka šiam rašiniui. • Planas • 1. Niūru miške. • 2. ... • 3. ... • Sugrupuotus sakinius surašykite pagal planą į juodraštį, juos išplėskite, papildykite naujais. Ruduo miške • Rudenį miške niūru ir šlapia. Dažnai pila šaltas lietus. Tyliai verkia eglės. Meta lapus berželiai...

25. Vaikams, turintiems rašymo sunkumųPATARIMAI, KAIP RAŠYTI RAŠINĮ • Rašydami prisiminkite pasakojimo sandarą. Pasakojimas (žodžiu ar raštu) susideda iš įžangos (pradžios), dėstymo (branduolio) ir pabaigos. • Tiek įžanga, tiek pabaiga paprastai būna trumpos. Rašinio pradžioje dažnai pasakoma, apie ką bus pasakojama, nurodomi veikėjai, veiksmo vieta ir laikas. • Visiems būna smalsu, kuo pasakojimas baigsis. Todėl pabaiga labai svarbi. Dar įdomiau, kai pabaiga netikėta. • Svarbiausia dalis, be abejo, branduolys – tai nuosekliai išdėstyti įvykiai. Kad pasakojimas būtų įdomus, reikia pasakoti taip, jog skaitytojas norėtų sužinoti, kas bus toliau. Tai nelengva. Geriausiai pradėti nuo veiksmo užuomazgos. • Toliau pasakojami įvykiai, kol pasiekiama kulminacija (didžiausia įtampa). Svarbi ir veiksmo atomazga. Visų patarimų nebūtina laikytis. Pasirink tuos, kurie tau tinkamiausi.

26. Vaikams, turintiems matematikos mokymosi sunkumų • Pasimokykite su vaiku lyginti įvairius aplinkos daiktus. Lengviausia lyginti du vienarūšius daiktus pagal vieną kurį požymį: dydį, ilgį, storį, plotį, svorį ir.kt • Pasimokykite lyginti pagal kurią nors savybę iš karto tris ar keturis daiktus. Taip lygindami mokome pastebėti ir kitokius tų pačių daiktų skirtumus (formą, spalvą). • Pasimokykite lyginti du daiktus pagal kelis dydžio požymius, kai šie tarpusavyje tam tikra prasme konfliktuoja, pvz.: stora maža knyga -plona didelė knyga; siauras ilgas kaspinėlis-platus trumpas kaspinėlis. t.t. • Pasimokykite matematinių santykių, išreiškiančių priklausomybę tarp daiktų grupių, suvokimo formulavimo: pasiaiškinant sąvokas “tiek ir tiek daugiau; tiek ir tiek mažiau; tiek kartų daugiau; tiek kartų mažiau”.

27. Vaikams, turintiems matematikos mokymosi sunkumų Tekstinio uždavinio sprendimo eiga 1. Atidžiai porą kartų perskaitykite sąlygą. Turguje pirkta 2 kg bananų po 3 Lt ir 1 kg apelsinų. Už visą pirkinį sumokėta 10 Lt. Kiek kainavo vienas kg apelsinų? 2. Kokia gyvenimiška situacija sąlygoje aprašyta? Turguje pirkti bananai ir apelsinai. 3. Kas žinoma? Pirkta 2 kg bananų po 3 Lt ir 1 kg apelsinų. Už pirkinį sumokėta 10 Lt. 4. Ką reikia sužinoti? Apelsinų kainą. 5. Koksieškomojo dydžio sąryšis su duotaisiais dydžiais? 1 kg apelsinų ir visų bananų kaina lygi 10 Lt.

28. Vaikams, turintiems matematikos mokymosi sunkumų 6. Susidarykite sprendimo planą. Iš viso pirkinio kainos atmetus bananų kainą, liks 1kg apelsino kaina. 7. Atlikite veiksmus. 10Lt-3Lt*2=10Lt-6Lt=4Lt ARBA 1) 3Lt*2=6Lt (visų bananų kaina) 2) 10Lt-6Lt=4Lt 8. Dar kartą perskaitykite sąlygą, kad galėtumėte tiksliai atsakyti į uždavinio klausimą. Kiek kainavo 1kg apelsinų? Ats.: 1kg apelsinų kainavo 4Lt. 9. Pagalvokite, ar atsakymas logiškas. Pasitikrinkite. 3Lt * 2 + 4Lt =10Lt bananų kaina apelsinų kaina viso pirkinio kaina

29. Vaikams, turintiems atminties sunkumų Kaip įsiminti?(pvz. skaičius) Skatinkite vaikus: • Gerai įsižiūrėti į skaičius (pvz.: 443-3198). • Atidžiai klausytis ištariant juos. • Galvoti: bandyti tai įsivaizduoti; pasakyti tai sau mintyse; pabandyti pakartoti tai: • kelis kartus (443-3198; 443-3198) • kartoti dalimis (443.....31-98) • kartoti sau patogiausiu būdu(44-33-1-98) • Užrašyti tai (443-3198). Skatinti vaikus, kol bandys įsiminti: nekalbėti, nejudėti, susikaupti, nesvajoti.

30. Užduotys atminčiai lavinti(keli pratimai kaip namie galite nusistatyti vaikų atminties tipą) 1. Užduoties tikslas: atminties tipo išaiškinimas įvairiai suvoktų žodžių atgaminimo metodu.Užduoties instruktažas: užduočiai reikalingos 4 kortelės su jose užrašytais žodžiais:a) Girdimajam įsiminimui VINISRATASLEMPAANTISVYRASSPYNABATASMEDUSDUOBĖKNYGA

31. Užduotys atminčiai lavinti • b) Regimajam įsiminimuiAUDRALAŠASSŪRISRAGASŠUKOSMĖNUOŽIEMANAMASRANKATĖVASc) Girdimajam – motoriniam įsiminimuiGULBĖTAKASKLASĖVĖJASDUONALAPASROGĖSPLYTARĖTISSIENA

32. Užduotys atminčiai lavinti • d) Kombinuotam įsiminimui • SESUOBANGAŽVAKĖ PIEVADURYSMEŠKAŽUVISLENTASAULĖMEDIS • Skaitykite vaikui vieną eilę žodžių (intervalas tarp žodžių 5 sek.). Po 10 sek. pertraukos vaikas tegul užrašo žodžius, kuriuos atsiminė, ir 10 min ilsisi. • Po to rodykite aiškiai parašytus antros eilutės žodžius, o vaikas iš atminties juos užrašo.

33. Užduotys atminčiai lavinti • Vaikui 10 min pailsėjus, garsiai perskaitykite trečios eilutės žodžius, o vaikas kiekvieną žodį tegul pakartoja pašnibždomis, „užrašo“ ore, po to surašo lape atsimintus žodžius. • Po 10 min rodykite ir garsiai perskaitykite ketvirtos eilutės žodžius. Vaikas tegul kiekvieną žodį pakartoja pašnibždomis, o vėliau popieriaus lape užrašo įsimintus žodžius. Tokia užduotimi nustatysite vaiko atminties tipą ir tada galėsite lavinti mažiausiai išsivysčiusią atminties rūšį.

34. Vaikams, turintiems atminties sunkumųKaip mokytis naujų žodžių? • Paklausti kaip vadinamas šis daiktas? Ką reiškia šis žodis? • Tada skatinti vaiką: • bandyti prisiminti ir įsivaizduoti; • ko nors paklausti apie tai; • susirasti tą žodį knygoje ar žodyne; • užsirašyti sąsiuvinyje;

35. Kaip aiškintis, kai ko nors nesupranta? • Vaikui reikėtų suformuoti tokius įgūdžius, kad jis pats paprašytų: • “Gal galėtumėte... 1.pakartoti?” 2.pasakyti tai lėčiau?” 3.pasakyti tai kitaip?” 4.pakartoti šią dalį dar kartą? (pvz.: pradžią, vidurį, pabaigą)” 5.parodyti tai man?” 6.pateikti pavyzdį? Kitą pavyzdį?” 7. nupiešti tai?” 8.užrašyti tai?”

36. MES GALIME SUDARYTI PALANKIAS SĄLYGAS VAIKUI TOBULĖTI IR ATSISKLEISTI TODĖL iškilus vaiko mokymosi ar elgesio problemoms kreipkitės į GIMNAZIJOS SPECIALISTUS

37. Literatūra 1.Ernst Kret Mokykimės kitaip Atviro mokymosi idėjos. Patarimai mokiniams, tėvams ir mokytojams. Kaunas 2001 m. 2. D.V.V. Sirtautai “Bitė ritė” 1999 m. 3. Periodiniai leidiniai „Vaiko link“, 4. Adelė Faber, Elaine Muslish “Kaip kalbėti, kad vaikai galėtų mokytis- namie ir mokykloje”. Kaunas 1999 m. 5.Giedrė Butkienė, Albina Kepalaitė “Mokymasis ir asmenybės brendimas”. Vilnius 1996 m. 6.Regina Giedrienė, Ona Monkevičienė “Kodėl nemiela mokykla”. Vilnius 1995 m.

38. Pabaigai Pablo Casalso, vieno geriausių pasaulio violončelininkų, paklausė, kodėl jis, jau būdamas daugiau nei aštuoniasdešimties metų, vis dar groja. Jis atsakė: „Nes manau, kad pagaliau man šis tas pavyksta”. Mokymasis niekuomet nesibaigia...