Strategijos įgyvendinimas susijęs su:

1. ES struktūrinės paramos panaudojimas 2007-13 m.Viešas aptarimas 2006 sausio 31 d.Kaip efektyviai ir racionaliai naudoti pagrindinį Lietuvos turtą – žmonesE. ButkusLietuvos mokslo taryba

2. DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNAS apibrėžia, kad strategija - pagrindinė karybos šaka, nagrinėjanti karo rengimą ir vadovavimą jam, lemianti operatyvinę karybą ir taktiką arba politinės, visuomeninės kovos vadovavimo menas (gr stratēgos - karo vadas) Prisimenant strategijos klasikus: Karinė aprašyta knygose: Karo menas (The Art of War) autorius Sun-tzu (6 a. iki Kristaus gimimo) ir Kare (On War) Carl von Clausewitz Politinės strategijos principus savo veikale paskelbė 1532 m. Niccolò Machiavelli

3. Strategijos įgyvendinimas susijęs su: *Resursų –finansinių, personalo, laiko paskirstymu (Allocation of sufficient resources (financial, personnel, time, computer system support) *Vadovavimo grandinės sukūrimu (Establishing a chain of command or some alternativestructure (such as cross functional teams) *Atsakomybės paskirstymu (Assigning responsibility of specific tasks or processes to specific individualss or groups Perfrazuojant galima sakyti, kad strategija - kaip kuo mažesnėmis sąnaudomis laimėti mūšį.

4. Kokį strateginį uždavinį, laimei ne karo, sprendžiame Lietuvoje ? Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategija remiasi anksčiau jau suformuluota vizija, jog 2015 m. Lietuva turėtų pasiekti kai kurių senųjų ES šalių socialinio ir ekonominio išsivystymo lygį. Šiuo atveju materialinių resursų lyg ir pakaktų, finansų ministerijos manymu, gal net perdaug, su kuo iš dalies ir būtų galima tam tikrais atvejais sutikti. Struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje gana tiksliai apibūdinama Esama būklė ir tendencijos, išskirsiu keletą:

6. - Pasaulio banko 2004 m. atliktoje Lietuvos investicinio klimato studijoje nurodoma, kad viena didžiausių kliūčių investicijoms - kvalifikuotų specialistų stoka. Švietimo ir mokymo kokybė tampa esminiu Lietuvos ekonomikos veiksniu. - Lietuvoje bendros išlaidos fundamentiniams ir taikomiesiems moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai išlieka labai nedidelės - Aukščiausios kvalifikacijos specialistų, mokslininkų ir kitų tyrėjų rengimui, aukštų ir vidutinių technologijų plėtrai reikalinga mokslinių tyrimų bazė yra kritinės būklės: mokslinių tyrimų įstaigų ir universitetų laboratorijų įranga dažniausiai yra fiziškai ir morališkai nusidėvėjusi. Dėl šios priežasties net ir labai aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir kiti tyrėjai dažnai nėra pajėgūs patenkinti šių dienų mokslo žinių rinkos ir įmonių poreikių.

7. Aptariamoje Strategijoje numatoma siekti švietimo institucijų tinklo optimizavimo ir modernizavimo, bus atitinkamai remiama švietimo (nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo imtinai) sistemos reforma ir optimizavimas bei siekiant sustiprinti mokslo žinių perteikimo verslui terpę, daugiau dėmesio skirti glaudesniam mokslo ir verslo institucijų bendradarbiavimui užtikrinti. Tuo tikslu bus kuriama ir modernizuojama Lietuvos mokslinių tyrimų bazė. Tačiau tai beveik ir viskas, kas numatoma tyrimų sferoje, nors Strategijoje tai ir įvardyta kaip Proveržio sritis. Ekonomikos ir viso šalies ūkio augimas vargiai ar galimas kitaip, nei diegiant naujoves, sukurtas tyrinėjimais pas save ar bent išmoktas pritaikyti. Kito kelio nėra, jei kas žino kitą būdą – tai neabejotinai vertas Nobelio premijos.

8. Kalbos apie tai, kad Lietuvoje ar tai mokslo nėra, ir bandyti šioje srityje ką originalaus sukurti neverta, o geriausia importuoti licencijas, nėra produktyvios. Užuominos, kad skiriant tyrimams lėšų bus daugiau pseudomokslo paprastai rodo pakankamą situacijos nesuvokimą. Tačiau negalima neigti, kad problemų mokslo ir studijų sistemoje nėra. Vienas labai eskaluojamas mitas – mokslininkai nesugebės įsisavinti lėšų. Kitas mitas – nėra rimtų ir perspektyvių mokslo projektų Į tai galima atsakyti taip, kad vien per pastaruosius dvejus metus Lietuvos tyrinėtojai didžiulio konkurso keliu (sėkmės rodiklis paprastai 15%) laimėjo apie 10 milijonų €. Beje, laikantis Europos komisijos direktyvų, tokie projektai tiesiogiai gali būti kofinansuojami SF lėšomis.

9. Viena strategija - Lisabonos neseniai patvirtinta Vyriausybės nutarimu, ten numatyta įvairių priemonių, kaip išspręsti kai kuriuos uždavinius, kurie iškilę, beje, ne vien Lietuvai, visų pirma verslo ir mokslo sąveikos – neskatinant ženkliau paramos tyrimams verslo sektoriuje, neįmanomos inovacijos. Žinių visuomenės sukūrimas negalimas, deja, kaip plyno lauko investicija. Protas ir intelektas vystosi savais dėsniais, turi būti prielaidos jo ugdymui ir aplinka, kuriai to reikia. Nesukūrus reikiamos infrastruktūros, neįmanomas žinių kūrimas. Gebėjimų ugdymas tyruose arba šioje salėje yra nesusipratimas. Be to, Strategijoje Žinių visuomenės kūrimas painiojamas su užimtumo galimybių didinimu ir darbo vietų steigimu. Finansinės proporcijos veiksmų programoje turi būti pakoreguotos, atsižvelgiant į pasikeitusią darbo rinką, ir padidinti švietimo institucijų finansinį svorį bent 30%. Apskritai veiksmų programoje beveik neminimi universitetai, kurie visame pasaulyje yra tyrimų centrai, jų yra ir Lietuvoje.

10. Strategijos veiksmų programų turinyje yra prielaida, kad tik verslas gali administruoti mokslą – tiesiai parašyta: Į pramonės poreikius orientuotų (arba pramonės užsakymu vykdomų) aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektų įgyvendinimas. Tai ne visai atitinka kuriamai Europos mokslo tyrimų tarybos idėjai. Verslo struktūra kol kas labiau tokia, kad nepasiekus šioje srityje dirbančių bent 10% tyrėjų, matyt nebus aiški tyrimų prasmė. Būtent šiai veiksmų programai reikia padidinti finansinį svorį, peržiūrint proporcijas tarp veiklų Tiesioginė parama MTTP ir inovacijoms ir Palankios sąlygos verslui ir inovacijoms bei gairėsenumatyti tiesiogiai mokslo galimybes teikti inovatyvius projektus

12. Kokia nauda iš išsilavinimo ar išsilavinusio žmogaus? Greičiausia tokia, kad tai žmogus savarankiškai mąstantis, nelaukiantis pagalbos tik iš TV ar pranašų, ten kas vakarą besirodančių, nelaukia būrėjų ar ekstrasensų patarimų ne tik prieš rinkimus, bet ir kitu metu, ignoruoja bildukus, kurie rodosi kažkokiuose pastatuose ar malūnuose, nedaro besąlygiškai to, ko nori kiti, turintys ar ne diplomus. Kartais susidaro įspūdis, kad ne vienas pareigūnas, nuo kurio priklauso ne tik SF, bet ir biudžeto sandara, savo laiku tėra nevykusiai baigęs kokią aukštąją mokyklą, greičiausia Lietuvos, bet gal ir kokios kitos šalies filialo. Tačiau jei Lietuvos, iš tiesų rimti priekaištai tenka mūsų aukštojo mokslo sistemai, nes tokie specialistai išsinešė nekokybišką išsilavinimą, ir dabar to paties linki jaunajai kartai, kuri mokosi Lietuvoje.

13. Mokslininkai gal nėra labai protingi, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau už kitus mūsų visuomenės narius. Mokslininkai seniausiai įsijungė į įvairius tarptautinius projektus, ne vienas Lietuvos doktorantas savo intelektinius gebėjimus padovanojo žymiai labiau išsivysčiusioms šalims. Įvairios organizacijos, ne tik visuomeninės ir ne vien Sorošo finansuojamos, mėgina teikti siūlymus, ką reiktų daryti, kad sėkmingai suprojektuotume ateitį panaudojant Struktūrinę paramą, - kad Lietuvai būtų geriau. Blogiausia, kad investavus į protą, rezultatas matomas ne po kadencijos (Seimo, vyriausybės ) metų, bet žymiai vėliau. Į klausimą, ar yra garantijos, kad investuojant į švietimą bus pasiekti užsibrėžti tikslai, galima atsakyti taip – tikrai nebus nieko pasiekta, jei neinvestuosime į žinias. Protingumą pamatuoti sunku, kvailumas matosi lengviau, bet viliuosi, kad bendri veiksmai ir sutarimas gali prisidėti prie to, kad beveik po dviejų kadencijų – tiek lygus 7 metų finansinės perspektyvos laikotarpis, neteks ieškoti tų, kurių dėka Lietuva XXI antrajame dešimtmetyje tebebus priešpaskutinė Europos sąjungoje. Taigi šioje Strategijoje būtina numatyti kai kuriuos kiekybiškai pamatuojamus siekinius ir įvardinti priemones jiems pasiekti, ypač svarbius projektus po aptarimo pripažinti valstybinės svarbos. Jei planuojamas šio aptarimo kokia rezoliucija, tai galėčiau prisidėti.