1 / 60

Pramonės ir prekybos valdymas

Pramonės ir prekybos valdymas. Pramonės ir prekybos valdymo sistema. Pramonės ir prekybos valdymo institucijos, uždaviniai, funkcijos. Strategijos ir programos pramonės ir prekybos plėtros srityje. Pramonės ir prekybos valdymo sistema. Pramonė.

ruby-tyler
Télécharger la présentation

Pramonės ir prekybos valdymas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. Pramonėsirprekybosvaldymas

  2. Pramonės ir prekybos valdymo sistema. Pramonės ir prekybos valdymo institucijos, uždaviniai, funkcijos. Strategijos ir programos pramonės ir prekybos plėtros srityje.

  3. Pramonėsirprekybosvaldymosistema

  4. Pramonė • Žaliavų, energetikosgamyba, gamybospriemoniųirvartojimoreikmenųgamyba.

  5. Pramonėskiriamaį : • Lengvąją • Sunkiąją Daugumą gamybos priemonių gamina sunkioji pramonė, ji apima beveik visą gamybos pramonę ir dalį apdirbamosios pramonės. Didesnę dalį vartojimo reikmenų gamina lengvoji pramonė.

  6. Lengvojipramonė • Aprangos ir tekstilės pramonė. • Maisto ir gėrimų pramonė. • Avalynės pramonė. • Ūkinės prekės. • Vaikiškos prekės.

  7. Sunkiojipramonė • Celiuliozės ir popieriaus pramonė. • Chemijos pramonė. • Elektroenergetika. • Juodoji metalurgija. • Kuro pramonė. • Mašinų gamybos ir metalo apdirbimo pramonė. • Miško chemijos pramonė. • Naftos chemijos pramone. • Spalvotoji metalurgija.

  8. Lietuvospramonėjedažniausiaiišskiriamos : • Išgaunamosiospramonėsįmonės • Apdirbamosiospramonėsįmonės

  9. Palyginti su kitomis Europos šalimis, dabar Lietuvos pramonės struktūroje santykiškai didesni yra šie sektoriai • maisto ir gėrimų pramonė, • tekstilės ir drabužių pramonė, • rafinuotų naftos produktų pramonė, • elektronikos ir elektrotechnikos pramonė, • medienos apdirbimo ir medienos gaminius naudojančios šakos, • chemijos medžiagų ir produktų pramonė.

  10. Institucijosdalyvaujančiospramonėsvaldyme : • Ūkioministerija • Lietuvospramoninkųkonfederacija • Lietuvospramonės, amatųirprekybosrūmųasociacija • Lietuvosverslodarbdaviųkonfederacija

  11. Lietuvos pramonininkų konfederacijos • Tai savarankiškas ir nepriklausomas nuo valdžios organų ir žinybų bei politinių partijų ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma – asociacija, savanoriškumo principu jungiantis Lietuvos Respublikos įvairių ūkio šakų, regionų, kitų asocijuotų struktūrų bei atskirų ūkio subjektų juridinius asmenis

  12. Lietuvos pramonininkų konfederacijos tikslai ir uždavinai • siekti įvairių ūkio šakų verslo sąlygų gerinimo, teikti Konfederacijos nariams pagalbą ir kitas paslaugas, vykdant ūkinę ir komercinę veiklą, ją plėtojant ir tobulinant, atstovauti Konfederacijos narius santykiuose su valstybinės valdžios institucijomis, visuomeninėmis, tarptautinėmis ir kitomis organizacijomis bei asmenimis.

  13. Lietuvos pramonės, amatų ir prekybos rūmų asociacija • Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija yra savanoriška, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus vienijanti, Rūmų interesus atstovaujanti organizacija

  14. Pagrindinėsfunkcijos • Koordinuoja Rūmų veiklą formuojant bendrą Rūmų vystymosi ir tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo strategiją • Atstovauja Rūmams bendradarbiaujant su valstybės, valdžios ir valdymo institucijomis, užsienio šalių ūkio subjektais ir valstybės institucijomis • Rengia ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei kitoms valstybės institucijoms ūkio plėtros klausimais • Steigia ir tvarko verslo (prekybos) registrą

  15. Rūmai: • Prekybos, pramonės ir amatų rūmų yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje • Skatina pramonės plėtrą • Skatina užsienio prekybą • Rengia ir svarsto pasiūlymus pramonės plėtros klausimais • Vykdo prekių numeravimą ir kodavimą brūkšniniais kodais. • Ieško užsienio partnerių Rūmų narių prašymu

  16. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos įgaliojimai pramonės srityje: • Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos pagrindiniai tikslai yra sutelkti Lietuvos verslininkus jų teisėtiems interesams išreikšti, atstovauti ir užtikrinti. • Savo veikla siekia sukurti demokratišką ir palankią verslui plėtotis aplinką šalyje, kuri skatintų naujų darbo vietų kūrimą, iniciatyvą ir kūrybiškumą versle, investicijas į Lietuvos ūkį bei garantuotų jų saugumą • valdžios institucijoms teikia išvadas ir pasiūlymus dėl teisės aktų tobulinimo • Konsultuoja dėl galimybių pasinaudoti tiek Lietuvos, tiek užsienio fondų finansavimo galimybėmis • LVDK palaiko ryšius su LR ambasadomis bei giminingomis organizacijomis užsienio valstybėse • Konfederacija vykdo verslininkų informavimą ir mokymą, organizuoja seminarus įvairiais verslo bendruomenei aktualiais klausimais

  17. Pramonėsirverslodepartamentas • Pramonės strategijos skyrius • Paslaugų politikos skyrius • Gaminiųtechninioreglamentavimoskyrius

  18. Vyriausybėsmisijaplėtojantpramonę : • kurti tokią pramonės ir verslo aplinką, kuri skatintų Lietuvoje investuoti bei steigti savo būstines konkurencingas tarptautinėse rinkose vietinio ir užsienio kapitalo įmones, prioritetiškai naudojančias moderniausią technologiją, savo veiklą grindžiančias mokslo žiniomis ir subalansuotos plėtotės filosofija; rūpintis, kad tokioms įmonėms reikalingi resursai būtų gausinami ir tobulinami.

  19. Pramonės plėtotę ribojantys veiksniai : • Neskatinamos įmonių investicijos į technologijų plėtotę. • Menkai susiformavusi verslo paslaugų infrastruktūra. • Menkas darbo našumas daugelyje sektorių. • Neadekvati šiems laikams profesinė ir vadybinė kompetencija. • Nepakankamai išplėtotas finansinių paslaugų sektorius, didelė skolinto kapitalo kaina. • Nešiuolaikiška pramonės struktūra, maža mokslo imlius produktus gaminančių įmonių dalis.

  20. Prekybinėveikla • ūkinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ir pardavimu

  21. Prekybosvaldymas • tai ūkinės veiklos, susijusios su prekių pirkimu, pardavimu, mainais reguliavimas apimantis teisės aktų leidybą, muitų nustatymą, licencijavimą, bendrųjų taisyklių susijusių su pirkimu bei pardavimu nustatymą ir pan.

  22. Prekybaskirstomaį : • Užsienioprekyba • Vidausprekyba

  23. Prekybosrūšys : • mažmeninė prekyba(prekyba asmeninio arba namų ūkio vartojimo prekėmis mažais kiekiais) • didmeninė prekyba(yra prekybinė veikla, susijusi su prekiųpardavimu perpardavimui ar gamybinei veiklai) • užsienio prekyba(valstybės prekybos procesai su kitomis šalimis, sąvoka siejama su valstybine prekybos politika kitų šalių atžvilgiu) • tarptautinė prekyba(pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų)

  24. Vidausprekybąreguliuoja 1) Vyriausybė 2) Vyriausybės įgaliotos institucijos 3) Vietos savivaldybės

  25. Vidausprekybojeteisėsaktaireglamentuoja : • mažmeninę prekybą • Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo reikalavimus • prekybą alkoholio produktais • tabako gaminių prekybą • reklamą • neapmuitinamų parduotuvių veiklą • netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą

  26. Užsienioprekybąreguliuoja 1) Vyriausybė 2) Vyriausybės įgaliotos institucijos

  27. Ūkioministerijoskompetencijaprekybossrityje VienasišŪkioministerijosuždaviniųyradalyvautiformuojantirįgyvendinantvalstybėsprekybospolitiką.Vykdydamašį jai pavestąuždavinį, Ūkioministerijaatliekanemažaividaus, užsienioprekybosirstrateginiųprekiųkontrolėssričiųfunkcijų:

  28. 1. Užsienioprekybossrityje: • kartusuUžsienioreikalųministerijaformuojaužsienioprekybospolitiką; • dalyvaujaatitinkamų ES institucijųdarbenagrinėjantprekybosapsaugos (nuotrečiųjųšaliųnesąžiningosprekybospraktikos) priemoniųtaikymoklausimusirrengiaLietuvospozicijasšiaisklausimais; padedaLietuvosRespublikosūkiosubjektamsgintijųinteresus; • - atliekadarbus, susijusiussuišankstiniųleidimųperdirbtitekstilėsgaminiustrečiosiosešalyseišdavimu, taip pat dviguboskontrolėssistemosirimportokvotų, priežiūrosdokumentųadministravimu, taikomutekstilėsirplienogaminiųimportuiištrečiųjųšalių; • - ES irLietuvosRespublikosteisėsaktuosenustatytatvarkanagrinėjaLietuvosūkiosubjektųpateiktusprašymusar (ir) protestusdėlautonominiomuitųtarifųimportuojamomsprekėmssustabdymo (suspendavimo) irkvotų.

  29. 2. Vidausprekybossrityje: • dalyvaujaformuojantirįgyvendinantvidausprekybospolitiką, • - rengiaLietuvosRespublikosįstatymų, kitųteisėsaktųprojektusmažmeninėsprekybos, alkoholioirtabakoprekybos, reklamos,netauriųjųmetalųlaužoiratliekųsupirkimo, apskaitosirsaugojimo, prekiųženklinimoirviešųjųpirkimųsrityse.

  30. 3. Strateginiųprekiųeksportokontrolėssrityje: - vadovaujadvejoponaudojimoprekiųirtechnologijųeksportoirkarinėsįrangoseksporto, importo, tranzitobeitarpininkavimokontrolėsdarbamsirjuosvykdokartusukitomisvalstybėsinstitucijomisirįstaigomisLietuvosRespublikosstrateginiųprekiųkontrolėsįstatymoirkitųteisėsaktųnustatytatvarka; • išduodadvejoponaudojimoprekiųirtechnologijųeksportuiirįbendrąjįkarinėsįrangossąrašąįtrauktųprekiųeksportui, importui, tranzituiartarpininkavimuireikalingusdokumentus; • - rengiaLietuvosRespublikosįstatymųirkitųteisėsaktųprojektus, susijusiussudvejoponaudojimoprekiųirtechnologijųeksportokontroleirįbendrąjįkarinėsįrangossąrašąįtrauktųprekiųeksporto, importo, tranzitoirtarpininkavimokontrole.

  31. Prekybosdepartamentas : • Vidausprekybosskyrius • Užsienioprekybosskyrius • Strateginiųprekiųeksportokontrolėsskyrius

  32. Svarbiausiteisėsaktaireguliuojantysprekybosvaldyma : • Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas (Įstatymo paskirtis – sudaryti teisines sąlygas ginti vietinius gamintojus, jei atlikus tyrimą (pagal šio Įstatymo nuostatas) nustatyta, kad importuojant prekes į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją yra dempingas, dėl kurio vietiniai gamintojai patiria žalą.) • Lietuvos Respublikos prekybos įstatymas • Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas • Lietuvos Respublikos produktų saugosįstatymas • Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas • Lietuvos Respublikos apskričių valdymoįstatymas • Strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas • Dėl strateginių prekių eksporto, importo, tranzito ir tarpininkavimo licencijavimo taisyklių ir strateginių prekių kontrolės vykdymo taisyklių patvirtinimo (nutarimas)

  33. Strategijos ir programos pramonės ir prekybos plėtros srityje

  34. Lisabonos strategija • Valstybės ilgalaikės raidos strategija • Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikė strategija

  35. Lisabonos strategija Europos Vadovų Tarybos 2000 metais patvirtinta Lisabonos strategija nustatė strateginį tikslą – per 10 metų Europos Sąjungą paversti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje“, spartinant technologinę pažangą, kuriant žinių visuomenę, atliekant būtinas ekonomines reformas ir mažinant socialinę atskirtį.

  36. Iššūkiai pasirodė esantys stipresni nei manyta: stiprėjo tarptautinė konkurencija, sulėtėjo ES augimo tempai, taigi minėtas siekis nebuvo sėkmingai įgyvendinamas. 2005 metų kovą EVT, apsvarsčiusi pirmųjų penkerių metų Lisabonos darbotvarkės vykdymą, iš naujo apsvarstė Lisabonos strategiją ir nusprendė daugiau dėmesio skirti ekonomikos augimui ir užimtumui. Siekdami aiškiau apsibrėžti konkrečius 2005–2008 metų siekius, Europos vadovai 2005 metų birželį pritarė integruotų gairių paketui. Sutarta, kad vadovaudamasi šiomis gairėmis ir atsižvelgdama į savo šalies situaciją kiekviena ES valstybė narė parengs nacionalinę artimiausių trejų metų reformų programą.

  37. Integruotos gairės įgyvendinamos realizuojant bendros ekonominės politikos gaires ir užimtumo strategijos gaires. Be to, kiekviena ES valstybė narė parengia nacionalinę reformų programą, kurioje pateikia konkrečias priemones, užtikrinančias ekonominį augimą ir darbo vietų kūrimą artimiausius trejus metus.

  38. PAGRINDINIAI MAKROEKONOMINĖS POLITIKOS UŽDAVINIAI: 1 UŽDAVINYS – UŽTIKRINTI MAKROEKONOMINĮ STABILUMĄ IR VYKDYTI GRIEŽTĄ FISKALINĘ POLITIKĄ 2 UŽDAVINYS – STIPRINTI ILGALAIKĮ VIEŠŲJŲ FINANSŲ TVARUMĄ, ĮGYVENDINANT PENSIJŲ, SVEIKATOS APSAUGOS REFORMAS, GERINANT VIEŠOJO SEKTORIAUS FINANSŲ KOKYBĘ 3UŽDAVINYS – EFEKTYVIAI ĮGYVENDINTI AUKŠTOJO MOKSLO IR STUDIJŲ REFORMĄ, UŽTIKRINANT KVALIFIKUOTOS DARBO JĖGOS PASIŪLĄ, TAIP PAT SKATINTI ŪKIO KONKURENCINGUMĄ IR SPRĘSTI MIGRACIJOS PROBLEMAS

  39. Pagrindiniai mikroekonominės politikos uždaviniai: 4 UŽDAVINYS – SKATINTI INOVACIJAS IR MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR EKSPERIMENTINĘ (TECHNOLOGINĘ) PLĖTRĄ (MTEP), PLĖTOJANT PRIVATAUS IR VIEŠOJO SEKTORIŲ PARTNERYSTĘ IR SUDARANT PRIVATAUS VERSLO INVESTAVIMO Į MTEP PASKATAS 5 UŽDAVINYS – STIPRINTI KONKURENCINĮ PRAMONINĮ POTENCIALĄ, PASINAUDOJANT ES VIDAUS RINKA IR GLOBALIZACIJOS PROCESU

  40. 6 UŽDAVINYS – KURTI PALANKIĄ VERSLO APLINKĄ, YPAČ MAŽOMS IR VIDUTINĖMS ĮMONĖMS, SIEKIANT GERESNIO REGLAMENTAVIMO, SKATINANT VERSLUMO KULTŪRĄ IR SOCIALIAI ATSAKINGO VERSLO PLĖTRĄ 7 UŽDAVINYS – SKATINTI TAUSŲ IŠTEKLIŲ NAUDOJIMĄ, STIPRINANT APLINKOS APSAUGOS IR EKONOMIKOS AUGIMO SINERGIJĄ 8 UŽDAVINYS – SKATINTI INFORMACINIŲ IR RYŠIO TECHNOLOGIJŲ SKLAIDĄ, TOBULINTI NACIONALINĘ INFRASTRUKTŪRĄ, ĮGYVENDINANT TARPVALSTYBINIŲ TINKLŲ PROJEKTUS

  41. PAGRINDINIAI UŽIMTUMO POLITIKOS UŽDAVINIAI: 9 UŽDAVINYS – PRITRAUKTI Į DARBO RINKĄ IR JOJE IŠLAIKYTI KUO DAUGIAU ŽMONIŲ, SKATINANT POŽIŪRĮ Į DARBĄ KAIP Į VISĄ GYVENIMĄ TRUNKANTĮ CIKLĄ IR DIDINANT DARBO PATRAUKLUMĄ 10 UŽDAVINYS – MODERNIZUOTI DARBO RINKĄ, DIDINANT DARBO SANTYKIŲ LANKSTUMĄ IR UŽIMTUMO GARANTIJAS, STIPRINANT SOCIALINIŲ PARTNERIŲ VAIDMENĮ 11 UŽDAVINYS – UŽTIKRINTI DARBO JĖGOS PASIŪLOS ATITIKTĮ PAKLAUSAI, PLĖTOJANT IR DIDINANT INVESTICIJAS Į ŽMOGIŠKĄJĮ KAPITALĄ

  42. Lisabonos strategijos įgyvendinimo procesą reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai: • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimas Nr. 1047 "Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 metų programos patvirtinimo" (Žin., 2008, 124-4718));   • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 4-231 "Dėl Lietuvos Respubliko ūkio ministerijos Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos tarpžinybinės darbo grupės sudarymo"; • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymas Nr. 4-230 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-247 "Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo ir stebėsenos" pakeitimo“; • Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo užimtumo skatinimo ir investicijų į žmogiškąjį kapitalą grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;  • Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo verslo konkurencingumo grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;  • Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;  • Personalinė Tikslinės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo makroekonominės politikos grupės sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. 4-230 redakcija;  • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. 4-188 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisijos sudarymo"; • Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. X-1225 „Dėl šalies ūkio konkurencingumo sėkmės rodiklių bei žinių ir inovacijų infrastruktūros valstybei svarbių ekonominių projektų patvirtinimo“. • Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 1K-294 ,,Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos makroekonominės politikos priemonių įgyvendinimo koordinavimo"; • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 31 d. įsakymas Nr. A1-223 ,,Dėl darbo grupių Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos priemonėms įgyvendinti sudarymo"; • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 4-247 „Dėl Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos įgyvendinimo ir stebėsenos“. • Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. 4-258 "Dėl darbo grupės Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos projektui rengti sudarymo"; • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 670 "Dėl Lisabonos strategijos įgyvendinimo ir koordinavimo Lietuvoje".

  43. Valstybės ilgalaikės raidos strategija Atsižvelgdama į tai, kad įtvirtinus svarbiausius rinkos mechanizmo elementus šalies ekonomikoje, būtina aiškiau apibrėžti valstybės vaidmenį – jos funkcijas, svarbiausius ilgalaikius tikslus ir pagrindinius jų įgyvendinimo instrumentus, tikslinga sukurti strateginio planavimo dokumentą, atspindintį valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės, kultūrinės ir politinės situacijos analize, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 1463 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos rengimo koncepcijos".

  44. Valstybės ilgalaikės raidos strategija - tai strateginio planavimo dokumentas, atspindintis valstybės ilgalaikės raidos viziją, pagrįstą ekonominės, socialinės - kultūrinės ir politinės situacijos analize. Valstybės ilgalaikės raidos strategija turėtų tapti svarbiausiuoju planavimo dokumentu, kuris padėtų suderinti tarpusavyje ir integruotų valstybės bendrąsias ir šakines strategijas. Šioje strategijoje numatoma valstybės ilgalaikės raidos vizija, atspindinti tarpusavyje suderintas visų sektorių ilgalaikės plėtros kryptis. Taip būtų sukurta darni ir integruota planavimo sistema "iš viršaus į apačią" ir "iš apačios į viršų" (t.y., Lietuvos Respublikos Vyriausybė sukurtų valstybės ilgalaikės raidos strategiją, ministerijos ir kitos valstybės institucijos pagal ją tikslintų savo sektorių strategijas ir strateginius veiklos planus, ir atvirkščiai).

  45. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 1054 "Dėl valstybės ilgalaikės raidos strategijos projekto" teikė Valstybės ilgalaikės raidos strategijos projektą Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 "Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos "patvirtino Valstybės ilgalaikės raidos strategiją ir pasiūlė Vyriausybei sukurti strateginės analizės ir stebėsenos (monitoringo) sistemą, įtraukti į ją valstybės bei mokslo institucijas, tam tikrais periodais fiksuoti strategijos įgyvendinimo rezultatus ir rinkos pokyčius; peržiūrėti patvirtintas nacionalines strategijas ir programas, parengti naujas strategijai įgyvendinti reikalingas programas bei koncepcijas ir suderinti jas tarpusavyje atsižvelgiant į Europos Sąjungos Lisabonos viršūnių tarybos išvadas; atsižvelgti į šios Strategijos nuostatas svarstant ir tvirtinant ministerijų bei Vyriausybės įstaigų strateginius veiklos planus bei kitus planavimo dokumentus.

  46. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. balandžio 1 d. priėmė nutarimą Nr.393 "Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) priežiūros komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo". Pagrindiniai Komisijos uždaviniai yra šie: sukurti Valstybės ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo analizės ir stebėsenos (monitoringo) sistemą;organizuoti patvirtintų nacionalinių strategijų ir programų peržiūrėjimą, prireikus inicijuoti naujų strategijų ir programų, kurių reikia Valstybės ilgalaikės raidos strategijai įgyvendinti, rengimą atsižvelgiant į Lisabonos strategijos nuostatas.

  47. Pramonės ir verslo plėtros politikos tikslas yra pasiekti, kad kuo daugiau įmonių būtų konkurencingos tarptautiniu mastu, o pramonės ir su ja susijusio verslo struktūra bei sukuriama nacionalinio produkto dalis būtų artimos ES rodikliams.

  48. Tikslai ir užduotys pramonės bei prekybos plėtros srityje 1. Stiprinti bendruosius ir specifinius šalies konkurencingumą bei jos tvariąją plėtrą lemiančius veiksnius. 2. Sukurti palankią teisinę aplinką bei infrastruktūrą smulkių ir vidutinių įmonių, tarp jų teikiančių pramonės įmonėms verslo paslaugas, plėtrai. 3. Ekonominėmis ir kitokiomis priemonėmis skatinti įmonių vadovų bei specialistų kompetencijos tobulinimą, sukurti jiems palankias sąlygas gauti informaciją apie rinkas ir kitus svarbius veiklos aspektus. 4. Gerinti sąlygas įmonėms apsirūpinti finansų ištekliais.

More Related