Mokymo(-si) metodų taikymo Medeikių pagrindinėje mokykloje analizė

1. Mokymo(-si) metodų taikymo Medeikių pagrindinėje mokykloje analizė

2. Įvadas • Mokymo metodai yra ne mažiau reikšmingas pedagoginio darbo veiksnys nei pats ugdymo turinys. • Nėra ir negali būti universalaus, kiekvienam mokytojui ir mokiniui tinkančio metodo. • Mokytojas pagal savo prigimtį ir gebėjimus renkasi tokius metodus, kurie padėtų geriausiai pasiekti ugdymo tikslus bei uždavinius. • Mokytojams, kurie nepasiruošę rinktis ir linkę remtis vienu geriausiai žinomu būdu, gresia pavojus tapti mirtinai nuobodžiais.

3. Įvadas • Tyrimai rodo, kad didesnė mokymo būdų įvairovė sužadina mokinių susidomėjimą, neleidžia nuobodžiauti, įtakoja mokymosi motyvaciją. • Žiūrint mokytojo ir mokinio akimis, geriausia pamoka ta, kurioje mokytojas jaučia palikęs dalį savęs, o mokinys – suradęs save. • Per pamoką turime ne tik mokyti, bet ir išmokyti, skatinti mokinį atrasti naują, nežinomą, klysti ir taisyti savo klaidas. • Bet kuriame mokymosi etape mokytojas siekia ne vieno, o daugiau tikslų. Todėl mokytojui nepakanka taikyti atskirus metodus, svarbu juos derinti.

4. Įvadas • Ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir rezultatai) ir mokymo tikslai. • Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti kitus. Kiekvieną mokymo metodą pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai, net ir tada, kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks pats.

5. Kas yra mokymo metodas? • Pagal N. R. Gage, D. C. Berliner, tai yra: „pasikartojančių mokymo veiksmų modelis, kuris gali būti taikomas dėstant įvairius dalykus, būdingas daugiau negu vienam mokytojui ir svarbus išmokimui”. • Pasak S. Šalkausko: „mokomasis metodas apskritai yra racionalaus mokymo būdas, nukreiptas į mokymo tikslą ir suderintas su mokinio prigimtimi ir su mokomojo dalyko ypatybėmis”. • Bendrosiose programose rašoma, kad „metodas – tai būdas, kuriuo mokytojas siekia komunikacijos – esminės pedagoginio akto sąlygos“.

6. Metodo praktinis taikymas • Mokytojų specifiniai veiksmai – tai jau praktinis taikymas. • Pavyzdžiui, paskaitos veiksmai bus tokie: • įžanga; • turinio išdėstymas; • aiškinimai; • užbaigimas. • Šių veiksmų visuma sudaro paskaitos metodą.

7. Metodų skirstymas • Metodus galima sąlygiškai skirstyti į tradicinius ir netradicinius. • Netradiciniais metodais laikome tuos, kurie dar retai taikomi, bet yra reikšmingi šiuolaikinio ugdymo procese. • Bendrosiose programose rekomenduojama taikyti šiuos metodus: • diskusijas ir debatus; • darbą grupėmis (komandomis); • modeliavimą; • „smegenų šturmą“; • projektų rengimą; • eksperimentą ir kt. 

8. Naujų mokymo metodų ypatumai • Naujų metodų dėka mokinys pasijunta asmenybe, atsiranda glaudesni ryšiai ne tik tarp mokytojo ir mokinio, bet ir tarp pačių mokinių. Jie labiau jaučia atsakomybę, mokosi išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, formuojasi savarankiškas mąstymas. • Kiekvienas mokytojas ir mokinys yra saviti individai, nėra tokio vieno metodo, kuris visada ir visiems tiktų. • Nauji būdai leidžia mums naujai spręsti problemas, paveikti mokinį, kurio neveikia tradiciniai būdai. • Norint padaryti ką nors nauja, visada reikia laiko ir kantrybės – ir mokytojo, ir mokinių.

9. Sužadinimo, patirties išsiaiškinimo, motyvavimo metodai: • mokinių darbų aplankai; • nebaigti sakiniai; • demonstravimas; • pateikčių ir / ar skaitmeninių mokymosi objektų naudojimas; • žiūrėk – galvok – aptark su draugu; • minčių lietus; • mokinių patirties išsiaiškinimas; • istorijos pasakojimas, skaitymas, filmuotos medžiagos rodymas.

10. Aktyvaus mokymosi metodai • Mokymo ir mokymosi metodų paskirtis – padėti mokiniui aktyviai mokytis, kontroliuoti, struktūruoti, plėtoti, gilinti informacijos ir idėjų supratimą. • Ypač svarbu skatinti mokinių bendradarbiavimą, kad jie galėtų prisiimti atsakomybę už savo ir kitų mokymąsi, mokytis vieni kitų padedami. • Struktūruoti mokymosi medžiagą mokiniams padeda įvairios lentelės, grafinės tvarkyklės. • Apmąstę mokymo ir mokymosi situaciją –nusprendžiame, ar pateiksime mokiniams naudotinus šablonus ar prašysime jų pačių atrasti tinkamus struktūravimo būdus.

11. Aktyvaus mokymosi metodai • Savarankiška aktyvi mokinių veikla – tik dalis darbo. Kad būtų sąmoningai išmokstama, plėtojami mokymosi mokytis gebėjimai, svarbus tinkamas mokytojo ir klasės draugų atsakas (grįžtamoji informacija), kuris suprantamas ne kaip skubotas patvirtinimas “teisingai”/”neteisingai”, bet kaip kryptingas klausinėjimas, kviečiantis permąstyti, pasitikslinti, išsamiau paaiškinti nagrinėjamas sąvokas, reiškinius, priimtus sprendimus, padarytas išvadas. • Vadovaudami svarstymams turėtumėme skatinti pačių mokinių tarpusavio dialogą.

12. Aktyvaus mokymosi metodų pavyzdžiai: • darbas grupėmis; • durstinys; • abipusis mokymas; • šešių kepurių metodas; • kampai; • atkaklus klausinėjimas; • praktinis tyrimas; • skaitmeninių mokymosi objektų naudojimas; • grafinės tvarkyklės: • pasakojimo planas; • veikėjų stebėjimas. • venno schema; • sąvokos ir apibrėžimo schema; • sąvokų žemėlapis; • frayerio modelis; • ratu pagal abėcėlę; • ŽNS.

13. Refleksijos metodai • Pagrindinė vertinimo ugdymo procese paskirtis – padėti mokiniams mokytis. To siekiama nuolat teikiant mokiniams konstruktyvų atsaką, įtraukiant juos į vienas kito vertinimo ir įsivertinimo veiklas. • Tinkamas atsakas laikomas vienu veiksmingiausių mokymo ir mokymosi metodų. • Konstruktyvus mokytojo atsakas gali būti pateiktas kaip taiklūs klausimai, kurie skatina mokinius paaiškinti, patikslinti, sukonkretinti savo atsakymus ar kitokio pobūdžio atliktis.

14. Refleksijos metodai • Kaip rašytinis ar sakytinis individualus ar apibendrintas komentaras, kuriame aiškiai įvardijama, kas atlikta gerai, ką ir kaip reiktų taisyti. Kaip individualus pokalbis, kurio metu mokytojas gali užduoti klausimų, skatinančių mokinį atpažinti savo atliekamo darbo stiprybes ir trūkumus, numatyti tobulinimo būdus. • “Mokytojo atsakas būna aukščiausios kokybės, kai vyksta dialogas tarp mokytojo ir mokinių” (Petty, 235) . • Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvienas pokalbis su mokiniais, įvairiausio pobūdžio jų atliktys, yra atsakas mokytojui apie mokinių turimas žinias ir supratimą, apie pasirinktų mokymo metodų veiksmingumą. Šia informacija turėtų būti remiamasi planuojant būsimas mokymo ir mokymosi veiklas.

15. Refleksijos metodai • Vertindami ir įsivertindami mokymosi veiklą ir rezultatus mokiniai teikia atsaką kitiems ir patys sau. Mokydamiesi vertinti kitų ir savo darbus pagal pateiktus kriterijus, jie geriau supranta gero darbo ar tinkamo jo atlikimo reikalavimus, mokosi įžvelgti savo ir kitų veiklos, atlikčių stiprybes bei tobulintinas sritis, numatyti tobulinimo būdus. • G. Petty rekomenduoja atlikčių vertinimo praktiką pradėti nuo „netikro“ vertinimo, kai mokytojas pateikia savo sukurtą ar ankstesnių metų mokinio darbą.

16. Refleksijos metodai • Tokio vertinimo pranašumas tas, kad visi mokiniai taiso tą patį darbą, kurį gali kartu aptarti, ir niekas nelieka įskaudintas dėl išsakytos kritikos. Atlikus „netikrą“ vertinimą mokiniai įtraukiami į autentiškų vienas kito ir savo atlikčių vertinimo veiklą. Svarbu nepamiršti, kad mokiniai turi būti skatinami įsivertinti ne tik atliktis, bet ir mokymosi procesą. • Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai: laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai, struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės formos ir pan. Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose.

17. Refleksijos metodai • Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo ir mokymosi veiklai planuoti. • Mokinių įtraukimas į vertinimo ir įsivertinimo veiklas sudaro prielaidas puoselėti vertinimo kultūrą, kai didžiausias dėmesys skiriamas ne matavimui ir įvertinimui, bet mokymuisi ir įsivertinimui. Tokios kultūros puoselėjimas padeda mokiniams prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi bei ugdytis savarankiško mokymosi gebėjimus.

18. Vertinimo ir įsivertinimo būdai • Vertinimui ir įsivertinimui gali būti taikomi įvairūs būdai: • laisvos formos refleksijos; • mokymosi dienoraščiai; • struktūruoti klausimai; • kriterijų aprašai; • įvairios grafinės formos ir pan. • Mokinių atliktis ir jų refleksijos pavyzdžius rekomenduojama kaupti vertinimo aplankuose. • Vertinimo aplankas yra mokinio daromos pažangos stebėjimo įrankis, svarbus informacijos šaltinis mokymo ir mokymosi veiklai planuoti.

19. Vertinimo ir įsivertinimo, refleksijos metodų taikymo pavyzdžiai: • nebaigti sakiniai ir refleksijos klausimai; • saldžioji refleksija; • mokymosi dienoraštis; • voratinklis, žvaigždė; • gebėjimų įsivertinimo kreivė; • pyrago dalijimas; • struktūruoti klausimai; • kompetencijų įsivertinimo lentelė; • vertinimas spalvotais lapeliais; • vertinimas pagal kriterijus.

20. Nebaigti sakiniai • Kiekvienam mokiniui pamokos pabaigoje išdalijami lapeliai su nebaigtais sakiniais. • Mokiniai pratęsia sakinius ir perskaito juos grupės ar klasės draugams. • Pamokoje sužinojau, kad ... • Buvo įdomu ... • Norėčiau daugiau sužinoti ... • Šią pamoką sekėsi ...

21. Klausimai refleksijai • Kaip jauteisi atlikdamas užduotį? Kodėl? • Kaip sekėsi atlikti užduotį? Kodėl? • Kuo tau buvo įdomi užduotis? • Ką jau žinojai, bet pasitikslinai atlikdamas užduotį? • Ką naujo sužinojai atlikęs užduotį? • Kas buvo sunkiausia atliekant užduotį ir kodėl? • Kodėl reikėjo pagalbos? • Koks buvo tavo konkretus indėlis? • Ar grupės nariai vykdė pareigas? • Kokį pažymį parašysi sau? Kodėl? • Ką reikėtų patobulinti? • Ką darytum kitaip? • Kur užduoties metu įgytas žinias pritaikytum praktikoje?

22. Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose: Pamokose naudojami šie mokymo metodai: • klausymas ir stebėjimas; • debatai; • interviu; • diskusija ; • Įtraukianti paskaita; • vaidmenų atlikimas; • žaidimai; • atvejo analizė; • seminaras; • sniego gniūžtė; • tinklo nėrimas; • kompozicija (durstinys); • sąvokų (koncepcijų) žemėlapis.

23. Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose • Pamokose naudojami šie mokymo metodai: • abipusis mokymas; • minčių lietus; • dvigubas ratas; • projektas; • ūžesio grupės; • kartojimas bendradarbiaujant; • mokymasis bendradarbiaujant; • grupinis tyrimas; • projektų metodas; • proto mankšta poromis; • blyksnis; • koncentrinių ratų metodas.

24. Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose • Pamokose naudojami šie mokymo metodai: • sakinių užbaigimas; • praktikos darbas; • eksperimentas; • sumaišytas eiliškumas; • laisvas rašymas; • darbas porose; • darbas grupėse; • trijų žingsnių interviu; • mozaika; • kubas; • maltinukas; • rašymas; • penkių minučių esė; • mokymasis pagal sutartis.

25. Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose • Pamokose naudojami šie mokymo metodai: • teksto skaitymas ir analizė; • atvejo situacijos analizė; • ketvertas; • bendras piešinys; • pranešimas; • testavimas; • norų - nenorų metodas; • demonstravimas - stebėjimas; • situacijų žaidimas; • konspektavimas; • skaitymas; • klausimų pateikimas.

26. Tyrimas – šiuolaikinių metodų taikymas pamokose • Pamokose naudojami šie mokymo metodai: • ratu pagal abėcėlę; • interaktyvus diktantas; • skaitmeninių mokymosi priemonių naudojimas; • ŽNS; • veikėjų stebėjimas; • pasakojimo planas.

27. Mokymo metodų taikymas pamokose, %

28. Populiariausi mokymo metodai

29. Rečiausiai naudojami mokymo metodai

30. Naudojamų mokymo metodų skaičius pagal mokomąjį dalyką

31. Projektų metodas • Projektų metodas – darbo ir mokymo būdas, skatinantis mokinius sieti mokymąsi su tikrove ieškant sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje kartu su kitais, sprendžiant vieną visiems aktualią problemą. • Projektų metodą naudoja 34% mūsų mokyklos mokytojų. • Projektų metodas – veiksminga, šiuolaikiška priemonė ugdant bendrąsias ir dalykines kompetencijas. • Dirbant pagal projektų metodą, mokiniai veikia aktyviai, o mokytojas yra patarėjas, konsultantas.

32. Projektų metodo taikymas • Projektų metodas pagyvina mokymąsi ir padeda ugdytis savarankiškumą, iniciatyvumą, kūrybiškumą, atsakomybę už savo darbo rezultatus bei idėjas. • Projektų metodo sėkmei užtikrinti svarbu tai, kad šis metodas būtų taikomas kaip pagrindinis. • Sėkmingai dirbti projektų metodu gali mokytojas, siekiantis mokinius ugdyti aktyviai, kūrybiškai, inovatyviai.

33. Mažiausiai pamokose naudojami metodai • Tik 21% (5 mokytojai) naudoja kasdieninio skaitymo metodą. Kasdienio skaitymo balsu metodo taikymu mokyklose siekiama ugdyti protingus ir emociškai sveikus vaikus. Kasdienis skaitymas mokiniams - būdas kelti edukacijos, kultūros, socialinių įgūdžių lygį ugdymo įstaigoje. Kas dieną garsiai skaitydami vaikui, auginame žmogų, turintį plačių žinių ir vaizduotę, gebantį mąstyti ir skirti gėrį nuo blogio. Todėl mokytojai pamokose turėtų daug dažniau taikyti šį metodą.

34. Mokymo(-si) metodų taikymas pradinėse klasėse

35. Dažniausiai naudojami mokymo metodai pradinėse klasėse • Interviu • Diskusija • Žaidimai • Atvejo analizė • Abipusis mokymas • Mokymasis bendradarbiaujant • Sakinių užbaigimas • Darbas porose • Darba grupėse • Rašymas • Teksto skaitymas ir analizė • Atvejo situacijos analizė • Testavimas • Demonstravimas - stebėjimas • Situacijų žaidimas • Skaitymas • Klausimų pateikimas • Pasakojimo planas

36. Dažniausiai naudojami mokymo metodai pradinėse klasėse, %

37. Nenaudojami mokymo metodai pradinėse klasėse: • seminaras ; • sniego gniūžtė; • tinklo nėrimas; • kompozicija (durtinys); • sąvokų (koncepcijų) žemėlapis; • dvigubas ratas; • ūžesio grupės; • koncentrinių ratų metodas; • praktikos darbas; • eksperimentas; • veikėjų stebėjimas; • trijų žingsnių interviu; • mozaika; • kubas; • maltinukas; • penkių minučių esė; • ketvertas; • bendras piešinys; • pranešimas; • norų – nenorų metodas; • konspektavimas; • ratu pagal abėcėlę; • interaktyvus diktantas; • ŽNS.

38. Mokymosi metodų naudojimas pagal klases • 2-3 klasės mokytoja naudoja 23 metodus; • 1 klasės mokytoja naudoja – 18 metodų; • 4 klasės mokytoja naudoja – 14 metodų.

39. Išvados • Mokymo/mokymosi metodų pasirinkimas priklauso nuo mokomojo dalyko, temos, tikslų, mokytojo darbo stiliaus, mokinių amžiaus, subrendimo. • Pradinėse klasėse vis sunkiau taikyti grupinius metodus, nes mažėja mokinių skaičius klasėse. • Per pamoką jungtinių klasių mokiniai mokosi skirtingų dalykų, nagrinėja skirtingas temas tuo pačiu metu.

40. Ačiū už dėmesį!