ASMENŲ, IŠĖJUSIŲ IŠ ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ, INTEGRACIJA Į LIETUVOS VISUOMENĘ

1. ASMENŲ, IŠĖJUSIŲ IŠ ĮKALINIMO ĮSTAIGŲ, INTEGRACIJA Į LIETUVOS VISUOMENĘ

2. Kriminologinė problema: Buvusių kalinių adaptacija – visos Lietuvos problema, nes nuteistųjų skaičius šalyje nemažėja. Kasmet iš šalies įkalinimo įstaigų paleidžiama apie2 tūkst. asmenų ir net 48 proc. iš jų patenka į kalėjimą antrą ir trečią kartą. Priežastys: • laisvėje jie nebesugeba gyventi; • niekas jų nenori priimti į darbą; • dažnai trūksta motyvacijos dirbti; • nutrūkę ryšiai su šeima, draugų ratas – kalinių ratas; • dideli įsiskolinimai praeityje; • bendravimo įgūdžių praradimas. • kvalifikacijos stoka; • jaučiasi lyg "nurašyti" žmonės, kurių laukia tik vienas kelias - atgal į kalėjimą;

3. Tyrimo tikslai: • Atskleisti asmenų, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, socialinės integracijos turinį; • Apžvelgti Lietuvoje vykdomas socialinės integracijos programas; • Ištirti Lietuvos visuomenės ir darbdavių požiūrį į asmenis, išėjusius iš įkalinimo įstaigų; • Ištirti ar kalintys asmenys palaiko ryšius su šeimos nariais, draugais ir sužinoti su kokiomis problemomis jie tikisi susidurti išėję iš įkalinimo įstaigų;

4. Tyrimo objektai: • Visuomenes reakcija į teistus asmenis; • Problemos, su kuriomis susiduria teisti asmenys; • Vykdomos socialinės integracijos programos;

5. Tyrimo metodai: • Informacijos rinkimas įstaigose ( Lietuvos kalinių globos draugija; Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijosMokymo centras; Lukiškių tardymo izoliatorius ir kt.); • Apklausa (visuomenės, darbdavių, kalinių); • Interviu(asmens grįžusio iš įkalinimo įstaigos); • Eksperimentas(teisto asmens pokalbis dėl darbo); • Dokumentų analizė, lyginimas.

7. NUTEISTŲJŲ SOCIALINĖ REABILITACIJA Tai visuomenės kultūros, pataisos įstaigų darbuotojų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių bei kitų juridinių ir fizinių asmenų ir nuteistųjų sąveika, kuria siekiama • atstatyti nuteistojo gerą vardą, • panaikinti teistumą, • atkurti humaniškus santykius su auka, • integruoti į visuomenę, naudojant fizinį, psichologinį, pedagoginį, ekonominį, dorovinį, teisinį parengimą, kad nuteistasis galėtų gerai funkcionuoti visuomenėje, tapti naudinga bei vertinga asmenybe tiek pačiam sau, tiek šeimai, tiek visuomenei.

8. SOCIALINĖS REABILITACIJOS TIKSLAI • Padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis; • Išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslųsiekti teisėtais būdais ir priemonėmis; • Sudaryti sąlygas nuteistiesiems atlikus bausmę reintegruotis į visuomenę.

9. SOCIALINĖS REABILITACIJOS FORMOS • Individualus ir grupinis darbas su nuteistaisiais, skatinama keisti savo elgesį bei išlaikyti šeimos ir kitus socialinius ryšius. Tai daroma atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, išsilavinimą, amžių lytį, nusikalstamos veikos pobūdį ir kt.; • Ilgalaikė nuteistųjų visuomeninio elgesio korekcija; • Nuteistųjų, socialinių, dvasinių ir kultūrinių poreikių tenkinimas; • Pagalba sprendžiant nuteistųjų problemas; • Kultūros, sporto ir kiti masiniai renginiai; • Paskatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimas.

10. TEISTŲ ASMENŲ SOCIALINĖ ADAPTACIJA Tai asmens • prisitaikymas prie socialinės aplinkos • įsisąmoninimas jai būdingų taisyklių, normų, socialinių principų ir nuostatų, • įgijimas įgūdžių, kurie suteikia galimybę buvusiems kaliniams normaliai gyventi laisvų žmonių visuomenėje.

11. SOCIALINĖS ADAPTACIJOS FORMOS • Vienkartinės pašalpos(prašymai dėl vienkartinių pašalpų buvo tenkinami maksimaliai, o skiriamų vienkartinių pašalpų dydis nuo 40 iki 125 litų. Per 2005 metus vienkartinėms pašalpoms skirta 194,34 tūkst. Lt, patenkinti 2322 prašymai (vidutiniškai vienkartinė pašalpa sudarė 80 Lt.), • Apgyvendinimas nakvynės namuose(savivaldybėse yra per mažai įsteigta nakvynės namų, nepakanka vietų, tik apie 40% nukreiptųjų gauna vietą.) • Talonai nemokamam maitinimui(apie 80 procentų buvusių kalinių jų atsisako. Nors gavus trijų mėnesių maitinimą, tai būtų vertingesnė parama nei pinigai - talonų vertė apie 180 litų) • Įsidarbinimo galimybė(RAIT atliko nuteistųjų ir grįžtančiųjų iš įkalinimo įstaigų asmenų integracijos į darbo rinką galimybių tyrimo duomenimis, 20 proc. apklaustų darbdavių būsimų darbuotojų teistumas kėlė abejonių. Darbo birža specialių lengvatų neteikia, jie tik turi pirmenybę gauti darbo, kai pati birža finansuoja įsteigtas naujas darbo vietas. Nuo 2006-01-01 DB užregistruota 432, o įdarbinta tik 118 teisti asmenys.) • Kvalifikacijos kėlimas (trys ketvirtadaliai (73,6 proc.) nuteistųjų išsakė norą tęsti mokslus ar kelti savo kvalifikaciją. Amžiaus grupėje iki 25 metų toliau mokytis pageidavo net devyni iš dešimties apklausoje dalyvavusių nuteistųjų.) • Socialinės integracijos programos

12. ŠIUO METU LIETUVOJE YRA ĮGYVENDINAMOS ŠIOS SOC. INTEGRACIJOS PROGRAMOS: • Nuo 2005 m. Recidyvinio nusikalstamumo prevencijos bei socialinė nuteistųjų reabilitacijos programa. • Nuo 2004 m. Labdaros ir paramos fondas „GARSTYČIOS GRŪDAS“ vykdo Socialinę psichologinę bei priklausomybės ligų ilgalaikę reabilitacijos programą. • Nuo 2005m.Tarptautinę socialinės reabilitacijos-psichologinio konsultavimo programą,,IR TU TURI ŠANSĄ“.

13. 4. 2005-2007 metai - Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba „Nuteistųjų socialinių ir profesinių gebėjimų ugdymas, integruojantis į darbo rinką“ rengia dažytojus, tinkuotojus, šaligatvių trinkelių klojėjus ir apdailos plytelių klojėjus. 5. Nuo 2002 m. Teisinio, socialinio švietimo programa. 7. Nuo 2005 m. nuteistųjų Laisvalaikio užimtumo programa. 8. Nuo 2004 m. Tikslinių socialinių - terapinių grupių linkusiems vartoti narkotines medžiagas. 9. Pykčio ir agresijos valdymo programa 10. Psichologinio pasiruošimo laisvei programa

14. Kalėjimų departamentas įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą gavusį projektą„Išrinktieji“ • EQUAL – ATVIRŲ DURŲ LINKveikla yra inovacija regioniniame kontekste.

15. VISUOMONĖS NUOMONĖ APIE TEISTUS ASMENIS (anketavimo rezultatai)

17. Iš viso apklausta 322 asmenų Respondentų pasiskirstymas pagal : Lytį ● 132 - vyrų, ● 190 - moterų Amžiaugrupes ● 226 - iki 25 m., ● 38– 25-35 m., ● 35 – 36-45 m., ● 19 – 46-55 m., ● 4 – virš 55 m. Išsilavinimą ● 117 - turintys aukštąjį išsilavinimą, ● 19– aukštesnįjį, ● 180 - vidurinį,

28. APKLAUSOS IŠVADOS • Visuomenės santykiai bei požiūris į teistus asmenis visų pirma priklauso nuo asmenybės (vyraujanti respondentų nuomonė (71 %). Nedaug apklaustų asmenų nurodė, jog teistų asmenų šalinasi (13 %), nepriklausomai nuo aplinkybių. • Vyrauja nuomonė, jog asmens vertinimą įtakoja ne tai, ar asmuo teistas, bet jo gyvenimo būdas, veikla, asmeninės savybės. • Visuomenė linkusi nenutraukti esamų santykių, sužinoję jog asmuo buvo teistas (55 % respondentų).

29. DARBDAVIŲ POŽIŪRIS Į TEISTUS ASMENIS (anketavimo rezultatai)

30. 147 respondentų amžius

31. Respondentų pasiskirstymas pagal lytį

32. Ar per pokalbį dėl darbo klausiate, ar asmuo buvo anksčiau teistas?

33. Dažniausiai teisti asmenys nepriimami į darbą, nes...

34. Veiksmai, kurių imtųsi darbdaviai, sužinoję, kad jų darbuotojas praeityje yra teistas... • Į klausimą, ar turi įtakos priimant į darbą buvęs teistumas, 83% darbdavių atsakė, kad priklauso nuo to, už ką asmuo anksčiau buvo teistas ir nurodė, diagramoje perteiktas, priežastis.

35. Pirma diagrama: kiek asmenų patys prisipažįsta apie teistumą? • Antra diagrama: ar pas darbdavius dirba teistų asmenų?

36. Ar turi teistumas įtakos tam, į kokias pareigas asmuo yra priimamas?

37. APKLAUSOS IŠVADOS • 41% darbdavių pokalbio metu dėl darbo klausia, ar asmuo teistas, tik jei kyla įtarimas, 30% - klausia visada, 29% - niekada. • Dažniausiai į darbą nepriimama dėl keliamo nepasitikėjimo jausmo (50%), kvalifikacijos stoką nurodė 9% apklaustųjų. • Didžiausią įtaką sprendimui dėl priėmimo į darbą turi veika, už kurią asmuo buvo teistas (83%), taip pat tai turi didžiausią įtaką darbdavių nuomonei, jei jie tik po kurio laiko sužinotų, jog darbuotojas teistas. • 51% darbdavių nurodė, jog faktas, jog asmuo teistas turi įtakos tam, į kokias pareigas jis priimamas, 41% teigė, jos viskas priklauso nuo to, už kokią veiką asmuo teistas. • 81% nurodė, kad pas juos nedirba praeityje teisti asmenys, 19% - dirba.

38. KALINČIŲ ASMENŲ RYŠIAI SU VISUOMENE (anketavimo rezultatai)

40. Apklaustų nuteistų asmenų – 50 Respondentų pasiskirstymas pagal : Amžiau grupesIšsilavinimą ● 18 - iki 25 m., ● 8 – 25-35 m., ● 7 – 36-45 m., ● 4 – 46-55 m., ● 5 – virš 55 m. ● 8 – nenurodė Nusikaltimą, už kurį asmuo buvo teistas ● 16 -vagystė ● 2 – sukčiavimas ● 13 – plėšimas ● 1 – turto prievartavimas ● 6 – žmogžudystė ● 2 – viešosios tvarkos pažeidimas ● 1 – seksualinis prievartavimas ● 9 – nenurodė ● 2 - turintys aukštąjį išsilavinimą, ● 2 – aukštesnįjį, ● 12 - vidurinį, ● 11 – pradinį ● 23 – nenurodė

47. APKLAUSOS IŠVADOS • Dauguma apklaustųjų palaiko ryšius su giminaičiais, draugais bei pažįstamais kartą per savaitę. • 76 % kalinčių asmenų nuomonė – Jiems sunkiai seksis integruotis į visuomenę, o to priežastys nurodo – visuomenės netolerancija, baimė nesusirasti darbo.

48. TYRIMO IŠVADOS

49. Teistu asmenų integracija į Lietuvos visuomenę yra pradedama įkalinimo įstaigose taikant socialinės reabilitacijos programas, o vėliau ji tęsiama asmenims išėjus iš įkalinimo įstaigų įgyvendinant socialinės adaptacijos programas. • Lietuvoje yra rengiamos ir įgyvendinamos įvairios socialinės integracijos programos, tačiau dažnai jos nepasiekia keliamų tikslų dėl: • Per mažo finansavimo; • Nepakankamo institucijų, įgyvendinančių teistų asmenų integraciją, skaičiaus.

50. Asmenų išėjusių iš įkalinimo įstaigų integracija į Lietuvos visuomenę yra svarbi problema, nors visuomenė pripažįsta, kad asmenys turi galimybę pasitaisyti, tačiau dauguma teistų asmenų šalinasi, elgiasi atsargiai ir įtariai. • Asmenims grįžusiems iš įkalinimo įstaigų yra sunku susirasti darbą, nes jie dažnai kelia nepasitikėjimo jausmą, jiems trūksta kvalifikacijos, taip pat darbdaviai bijo sugadinti atmosferą darbuotojų kolektyve. • Kalinių nuomone, jiems bus sunku integruotis į visuomenę išėjus iš įkalinimo įstaigų, nes visuomenė gali jų netoleruoti, taip pat bijo, kad nepavyks susirasti darbo.