Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

1. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas Dr.N.Saugėnienė, KTU

2. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas • Ugdymo programa ar mokymo programa? • Ugdymo programų kūrimo metodologijos. • Ugdymo programų vystymo schemos. • Ugdymo programų tipai ir klasifikacija. • Ugdymo programų planavimo ir realizavimo ypatumai. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

3. Ugdymo ar mokymo programa? • Mokymo programa – mokytojo lygmuo. • Ugdymo programa – mokyklos, valstybės lygmuo. Visgi, nuoseklumo lietuviškojoje vartosenoje taip pat nėra. “Mokymo programa”, “ugdymo programa” – lietuviškoji samprata tik pastaruoju metu pradeda artėti prie vakarietiškos. Didžiausia problema – programos sampratos “santykis” su mokymo plano samprata. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

4. Sąvokų analizė - “curriculum” terminas edukologijoje “Curriculum” – ovalios formos maniežas, kuriuo iškilmingai pražygiuodavo Marko Tulijaus Cicerono kohortos I a. pr. Kr. “Curriculum” – terminas, poetiškai įvardijantis nenutrūkstantį mokymo programos ciklą. Terminas, neverčiant jo, vartojamas daugelyje Europos kalbų, nes reikšminių atitikmenų nėra. Jo poetiškumas sąlygojo tai, kad nuolat vyksta ginčai, ką gi iš tiesų reikėtų šiuo terminu vadinti. Dr.Rule (1973) nurodo net 119 šio termino apibrėžimus (žr. A.Lewy), kiti mokslininkai priskaičiuoja bet daugiau nei 120 apibrėžimų (žr. C.Marsh ir G.Willis). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

5. Ugdymo programa - sąvokos • Kas tai yra mokymo programa? Mokymo programa atsako į tokius klausimus: Ko mokoma? Kodėl mokoma? Kaip mokoma? Mokymo programa – tai mokymosi planas, studijų sritis arba elgesio su žmonėmis ir procesais sistema, kuri skirta mokyklos suplanuotoms priemonėms įgyvendinti, kad būtų pasiekti jos iškelti švietimo tikslai. • Kas tai yra curriculum? Curriculum - mokymo programa ir visas jos realizavimo procesas (vakarietiškas supratimas). Curriculum apibrėžimų yra daug (žr. Oliva Peter F). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

6. Kas įtakoja ugdymo programas? Sistemų teorija Technologijos Filosofija Ugdymo programos turinys Mok.dalykų logika ir metodika Soc. aplinka Vadyba Psichologija Kontrol. institucijos Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

7. Programos orientacija ir ugdymo filosofija Į ką nukreipta programa? VAIKAS VISUOMENĖ DALYKAS (individocentrinės) (sociumocentrinės) (dalykocentrinės) humanizmasrekonstrukyvizmas esencializmas egzistencializmas progresyvizmas perenializmas holizmas Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

8. Ugdymo programų kūrimo metodologija filosofiniu aspektu • Humanistinė – ugdymo programos ir jų realizavimas turi tarnauti ugdytinio patirčiai turtinti ir savirealizacijai skleistis. • Socialinio rekonstrukcionizmo – pagrindinė programų užduotis įtakoti socialines reformas ir kelti visuomenės kokybę. • Technologinė – tikimasi, kad ugdymo programos turi išmokyti ugdytinį prisitaikyti prie nesibaigiančių technologinių pokyčių, kurie įtakoja ir švietimą. • Akademinė - akcentuoja akademinį mokymo dalykų pagrindą (žinios yra tikslas pats savaime, jos negali išspręsti socialinių problemų). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

9. Pusiausvyros paieškos • XX a. pirmoji pusė – ugdymo programų kūrimo metodologijoje vyravo požiūris, kad ugdymo programoje svarbiausias yra vienas ar kitas elementas. • Nuo XX a. vidurio (Tayler,1949) – bandymai surasti pusiausvyrą, programos tikslas – patenkinti mokinių, visuomenės ir dalyko specifikos poreikius. Didžiausias dėmesys pradedamas skirti ne mokymui, o mokymuisi (svarbiausia mokinio mokymosi patirtis, mokytojas mokymosi pagalbininkas). • Mokymasis – svarbiausia XXI a. ugdymo paradigma. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

10. Mokymo ir programos ciklas (pagal P.Olivą) Konkretūs poreikiai Preliminarus įvertinimo technikos pasirinkimas Bendrieji poreikiai ir tikslai Programos tikslai Strategijos realizavimas Strategijos pasirinkimas Galutinis įvertinimo technikos pasirinkimas Mokymo uždaviniai) Mokymo įvertinimas Mokymo tikslai Programos organizavimas ir realizavimas Programos Organizavimas ir realizavimas Programos įvertinimas Programos uždaviniai Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

11. Programų tyrimas • Lietuvoje – mažai dėmesio programų realizavimo tyrimui ir vertinimui. Vertinimas apsiriboja mokinių žinių vertinimu, o ne visos savo veiklos vertinimu. • Vakaruose – mokytojai skatinami tirti programų realizavimą, įvairiapusiškai jį vertinti, populiarus savo veiklos tyrimas. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

12. Ugdymo programų tipai • Linijinės – aukštesniosioms klasėms laipsniškai pateikiami nauji sudėtingesni dalykai (pvz., matematika). Pagrindinis tokių programų principas – nuo paprasto prie sudėtingo. Labiausiai atsižvelgiama į tam tikro amžiaus ugdytinių žinių suvokimo galimybes. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

13. Ugdymo programų tipai • Koncentrinės – aukštesnėse klasėse kartojamos beveik tos pačios temos tik sudėtingesne forma (pvz., gramatika). Pagrindinis principas – ugdymo turinys konstruojamas tam tikrais koncentrais (ratais), pirmiausia pateikiamas tam tikras žinių “branduolys” pagal amžių ugdytiniui suprantama forma, vėliau jis “apauginamas” vis naujais sudėtingesnės informacijos sluoksniais. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

14. Ugdymo programų tipai • Integruotos bei kompleksinės – vienoje programoje jungiamos skirtingų mokslų dalykų temos (pvz., istorijos ir geografijos, fizikos ir matematikos, kalbų). Integracijos sąvoką tampriai siejasi su sisteminiu požiūriu į tikrovę. Integralinis skirtingų programos elementų jungimasis yra tos: kiekvienas elementas išsaugo tam tikrą savarankiškumą, visi elementai pasižymi tam tikru bendrumu, kuris laiduoja elementų sistemos vientisumą, suteikia sistemos pavidalą, tarpusavio sąveika keičia visus kintamuosius, pakitus bent vienam iš jų. Integruotos programos konstruojamos prisilaikant tam tikrų principų: integracijos ašies parinkimo; diferenciacijos ir integracijos optimalaus santykio; tikslų dermės; mokymo(si) metodų, formų ir būdų optimizavimo; lankstumo, nuolatinio programos atsinaujinimo. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

15. Ugdymo programų planavimo lygiai ir dalyviai Valstybė Regionas Rajonas Mokykla Komanda/grupė Mokytojas Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

16. Ugdymo programų klasifikacija Valstybės lygmens Bendrosios Centralizuotos dalykinės Mokyklos lygmens individualizuotos profilinės (11-12kl) dalykinės (1-10kl.) integruotos modulių dalykinės korekcinės papildomo ugdymo pasirenkamųjų dalykų adaptuotos, modifikuotos Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

17. Ugdymo ar mokymo programos? • Mokymo programa – mokytojo lygmuo. • Ugdymo programa – mokyklos, valstybės lygmuo. Kiekvienas mokytojas susiduria su poreikiu kurti arba taikyti sau ugdymo programas, paversti jas mokymo programomis . Du keliai: • Laikyti įprastos programų sudarymo “tvarkos” (individualiųjų mokymo planų sudarymas). • Bandyti įvertinti visus šiuolaikinius reikalavimus programos sudarymui (susiplanuoti mokymo programą ir visą jos realizavimo procesą). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

18. Šiuolaikiško kelio paieškos Mokymo programos dokumentas(curriculum) apima: • mokymo planą, kuriame atsispindi akademinio mokymo turinio išdėstymas; • suformuluotus mokymo tikslus ir uždavinius; • mokymo medžiagą, akademinį turinį ir mokymosi veiklos numatymą; • galimą mokymosi patirtį; • galimas programos vertinimo formas. T.y. mokymo programa (jos dokumentas) panaši į kelionių vadovą (kur keliaujama, kaip nukeliauti, nurodo ne tik kas bus nukeliavus, bet ir kas vyks pakeliui). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

19. Geografijos vadovėlis, kelionių vadovas ir kelionės aprašymas Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

20. Šiuolaikiško kelio paieškos ir didaktika Tikslai ir priemonės: Tradiciškai mokymo planas, visų pirma, apima iš esmės tik tikslus (akademinis turinys kaip mokymo tikslas). Šiuolaikinis požiūris – tikslai ir priemonės jiems pasiekti turi eiti kartu, t.y. mokytojui šalia akademinio turinio būtina iš karto “matyti” didaktines jo perteikimo/įsisavinimo galimybes. Curriculum samprata ir leidžia apjungti tikslus ir priemones jiems pasiekti. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

21. Šiuolaikiško kelio paieškos ir mokymosi patirties numatymas Mokymo programos dokumentas visuomet turi numatyti galimą mokymosi patirtį, t.y. remtis kokiomis nors mokymosi teorijomis. Deja, kiekvienas mokytojas ne kartą susidūrė su tuo, kad klasėje įvyksta daugybė netikėtų, neplanuotų įvykių ir procesų (slaptas curriculum!). Be to, mokymosi patirtis yra be galo individualizuota. Planuoti būtina, bet planavimas visuomet yra problemiškas. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

22. Planavimo dalyviai Vadovas Vadovas Vadovas Komandos lyderis Komandos lyderis Mokytojas Mokytojas Mokytojas Mokytojas Komandos narys Komandos narys Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

23. Planavimo dalyviai Vadovas Vadovas Mokyklos taryba Dalykininkų taryba Dalykininkų taryba Dalykų mokytojai Dalyko mokytojai Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

24. Kaip mokytojai planuoja? • Linijinis planavimo modelis TIKSLAI VEIKSMAI REZULTATAI • Nelinijinis planavimo modelis VEIKSMAI REZULTATAI TIKSLAI “Curriculum” suvokimas – abiejų modelių sujungimas. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

25. Individualiosios programos Jose turi atsispindėti: • Mokinių poreikiai, gebėjimai, interesai (konkrečių mokinių) • Mokyklos vizija (sociumo poreikius atspindintys tikslai ir uždaviniai) • Bendrųjų programų nuostatos (jos numato ugdymo strategiją, pateikia bendrąsias ) • Mokymosi standartai (nurodo konkretaus dalyko mokymo tikslus ir uždavinius) • Egzaminų reikalavimai (reglamentuoja moksleivių gebėjimų vertinimą per egzaminą). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

26. Individualios mokymo programos struktūra • Situacijos ir veiksnių, darančių įtaką programos tikslų realizavimui, analizė (žmogiškieji ir materialiniai ištekliai). • Programos tikslų formulavimas. • Programos uždavinių formulavimas (pažintinių, emocinių, psichomotorinių). • Mokymosi pagrindai (mokymosi veikla) • Akademinio dalyko turinio parinkimas ir išdėstymas. • Programos realizavimo numatymas (mokytojo pasirinkta strategija: stiliaus, metodų, būdų ir mokytojo įgūdžių visuma). • Rezultatų kontrolė, tyrimas, vertinimas (įvertinimo strategija: išankstinis vertinimas, pagrindinis vertinimas, galutinis įvertinimas). • Grįžimas prie situacijos analizės, programos koregavimas. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

27. Tikslų formulavimas Programos tikslai: Bendrieji – juos galima apibrėžti kaip bendro pobūdžio teiginius apie švietimo siekius ir ketinimus, jie nurodo, kokia kryptimi turėtų būti vykdoma mokymo ir mokymosi veikla • neapibrėžti ir bendro pobūdžio teiginiai; • ilgalaikiai; • taikomi visai švietimo sistemai, o ne atskiroms mokykloms; • atspindi švietimo filosofiją, pažiūras. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

28. Tikslų formulavimas Specialieji tikslai -yra konkretūs ugdymo programos teiginiai, skirti konkretaus dalyko konkretiems tikslams apibrėžti. • aiškiai suformuluoti teiginiai; • vidutinio laikotarpio ir trumpalaikiai; • Skirti mokinių mokymosi rezultatams įvertinti. Specialieji tikslai gali remtis bendraisiais tikslais. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

29. Programų uždaviniai Uždaviniai konkrečiai apibūdina, kokie turėtų būti mokymo programos rezultatai. Kartais uždaviniais apibūdinamas planuojamas mokinio elgesio pasikeitimas. Uždaviniai yra: • gana siauri ir tikslūs teiginiai; • trumpalaikiai; • paprastai išreiškiami pasikeitusiu mokinio elgesiu; • dažniausiai formuluojami pačių mokytojų. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

30. Uždavinių formulavimo kriterijai • Turi rodyti mokymosi rezultatą (pvz., “suprasti”, “skirti”, “apibūdinti”) – ką mokiniai galės veikti (sugebėti) pasiekę tikslą. • Turi būti nurodytos atlikimo sąlygos (pvz., “išklausę šio kurso...”, “pagal pavardžių sąrašą...”) – kas duota ir kas ribojama. • Turi nurodyti atlikimo lygį (pvz., “išskirti tris pagrindines mintis...”, “tiksliai parašyti...”) – kaip bus vertinama, bent jau žemiausias atlikimo lygis. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

31. Akademinis dalyko turinys • Turinio išdėstymas pagrįstas – vidine dalyko logika, dalyko dėstymo metodologija, pasirinkta dėstymo strategija • Jo atranką lemia – Bendrosios programos, Mokymosi standartai, Egzaminų programa, mokyklos tikslai, mokinių poreikiai. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

32. Ugdymo programų struktūra Žinios apie pasaulį tvarkomos pagal įvairias dalykų sritis, kurios vadinamos disciplinomis (pvz., istorija – sistemina žinias, pagrįstas laiko sąvokomis, biologija – idėjas apie gyvąsias būtybes, fizika – apie fizinį pasaulį ir t.t.). Kiekviena disciplina turi struktūrą, kurią sudaro tą discipliną apibrėžiančios sąvokos. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

33. Disciplinų struktūra Mokslininkai, nors ir ginčydamiesi, ko reikia mokyti, sutaria dėl to, kad reikia mokyti atskirų disciplinų kiekvienos struktūros pagrindinių idėjų, o ne daugybės skirtingų faktų ir informacijos gabalų. Žinoti apie namą “nereiškia žinoti apie vinis, skiedras, sienas ir langus” (Bruneris, 1962). Žinios būna: konstatuojamosios ir procedūrinės. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

34. Ugdymo turinys Dabartinėse mokyklose ugdymo turinys sudaromas orientuojantis į akademines disciplinas (matematika, kalbos, fizika ir t.t.), kuriomis remdamiesi mokslininkai tvarko žinias apie socialinį ir fizinį pasaulį. Programų reformatoriai ne kartą įrodinėjo, kad taip tvarkyti turinį nedera, bet tokia mokymo turinio struktūra išlieka. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

35. Ugdymo programų konstravimo modeliai • Turinio išdėstymas pagal dalykus. • Turinio išdėstymas pagal veiklą. • Turinio organizavimas pagal pagrindą. • Turinio organizavimas pagal koreliaciją. • Turinio organizavimas pagal bendras sritis. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

36. Ugdymo programų turinio išdėstymo būdai (pagal Marsh,1992) 1. Turinio išdėstymas pagal dalykus. Visas turinys suskirstomas į atskirus mokymo dalykus ar disciplinas. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

37. Ugdymo programų turinio išdėstymo būdai 2. Turinio išdėstymas pagal veiklą. Planavimo išeities taškas – paties mokinio patirtis: mokymo programą apsprendžia jo paties poreikiai ir interesai. Turinys labai lankstus, iš anksto nesuplanuotas. Mokiniai naudoja problemų sprendimo metodus ir suformuoja užduotis patys sau. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

38. Ugdymo programų turinio išdėstymo būdai 3. Turinio organizavimas pagal pagrindą. Turinio pagrindas – socialinės problemos. Dėmesys kultūros kūrybiško rekonstrukcionizmo idėjoms yra siejamas su visuomenės tobulinimu. Mokymo pagrindas – bendražmogiškosios vertybės (dalykų pvz., etika, socialinės studijos ir pan.). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

39. Ugdymo programų turinio išdėstymo būdai 4. Turinio organizavimas pagal koreliaciją. Įvairių pavienių dalykų elementai koreliuoja arba yra tarpusavyje susiję, tuo sudarydami multi-dalykinį integruotą mokymo programos turinį. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

40. Ugdymo programų turinio išdėstymo būdai 5. Turinio organizavimas pagal bendras sritis. Mokomųjų dalykų sritys koreliuoja ir susilieja į plačią studijų sritį, sudaro trans- dalykinę integruotą mokymo programą tam tikroms mokymosi sritims (pvz., informacinės technologijos, menas, visuomenės mokslai). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

41. Programos realizavimo procesas Mokytojas renkasi programos realizavimo strategiją. Tai pagrindinė jo “teisė rinktis”. Mokytojo veikla – jo mokymo stiliaus, modelio, įgūdžių visuma. Mokymo strategija – stilių, metodų, būdų ir mokytojo įgūdžių visuma. Mokymo modelis – tai mokymo strategija, paremta teorija (edukologine, psichologine, filosofine). Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

42. Realizavimo proceso kontrolė, tyrimas, vertinimas • Pagrindinis mokymo programos kontrolės, tyrimo ir vertinimo tikslas – įgyti galimybę ją tobulinti. • Šiuolaikiškas požiūris į programos tyrimą – mokytojas turi gebėti išsiaiškinti, kokia situacija ugdymo procese jam “nepatogi”, “problemiška”, gebėti išsitirti, kodėl taip yra (savo veiklos tyrimo metodika). • Vien tik mokinių žinių, įgytų gebėjimų vertinimas negali būti prilyginamas programos realizavimo vertinimui. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

43. Turinio ir mokymo proceso santykis Naivu tikėtis, kad vien tik labai gerai atrinktas akademinis mokymo turinys leis tikėtis gerų rezultatų, nes turinio neįmanoma atskirti nuo proceso. Pirmoji klaida – manyti, kad yra speciali geriausia programa visiems vaikams. Antroji klaida – manyti, kad tai, kaip vaikai mokosi ir išmoksta, yra svarbiau už tai, ko jie mokosi ir išmoksta. Trečioji klaida – suteikti akademiniam turiniui pirmenybę ir manyti, kad yra tam tikras turinys, kurį privalo išmokti visi vaikai. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

44. Turinio ir mokymo proceso santykis (modeliai) 1 modelis.Dualistinis. 2 modelis. Susiliečiantis. 3 modelis.Koncentrinis. 4 modelis. Ciklinis. Ugdymo turinys Mokymas Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

45. Procesas su atvira pabaiga Remiantis “curriculum” samprata ugdymo programos kūrimas yra procesas su atvira pabaiga. Mokytojas turi pilną laisvę didaktinei veiklai (mokymo programos realizavimui), bet neturi pilnos laisvės pasirinkti akademinį mokymo turinį. Ugdymo programų planavimas ir realizavimas

46. “Slaptoji programa” Realizuojama “popierinė” mokymo programa visuomet panaši į spektaklį: pjesės tekstas visuomet tas pats, deja, spektaklio sėkmė priklauso ne vien nuo paties teksto. Kas šiame spektaklyje yra mokytojas – pjesės autorius, režisierius, aktorius, žiūrovas? Ugdymo programų planavimas ir realizavimas