Download
1 / 25
270 likes | 1.49k Vues
Garso rūšys. Darbą atliko: Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos 8 b klasės mokinys Laurynas Minkauskas Mokytoja Laimut ė Leonavičienė. Tikslai:. Paaiškinti garso bangą apibūdinančių dydžių (dažnio, bangos ilgio) kitimo ypatumus garso bangai pereinant į kitą terpę.
E N D
Garso rūšys Darbą atliko: Kauno Simono Daukanto vidurinės mokyklos 8 b klasės mokinys Laurynas Minkauskas Mokytoja Laimutė Leonavičienė
Tikslai: • Paaiškinti garso bangą apibūdinančių dydžių (dažnio, bangos ilgio) kitimo ypatumus garso bangai pereinant į kitą terpę. • Supažindinti su garso rūšimis ir praktiniu jų taikymu.
Garso bangų dažnis ir ilgis Bangos sklidimo greičio, ilgio ir dažnio sąryšis išreiškiamas formule : Jei garsas iš to paties šaltinio sklinda įvairiomis terpėmis, tai jo dažnis tose terpėse vienodas, tuo tarpu bangos ilgis – skirtingas.
Apskaičiuokime 440 Hz dažnio bangų ilgį ore, vandenyje ir pliene. Garso greitis ore lygus 340 m/s, vandenyje -1483 m/s, pliene - 5000 m/s.
Garsas gyvojoje gamtoje Žmogus geriausiai girdi garsus, kurių dažnis 500-2000Hz. Tokio dažnio garsais ir susikalbame.
Infragarsas Infragarsą sukelia vėjas, perkūnija, jūros bangos, sprogimai, šūviai, žemės drebėjimai, įvairūs vibruojantys varikliai. Žmogus šio garso negirdi.
Infragarsas ore, vandenyje, Žemės plutoje ir t.t. sugeriamas ir sklaidomas silpnai, todėl sklinda labai toli. Ši savybė leidžia užregistruoti įvairius sprogimus toli nuo jų epicentro, prognozuoti cunami reiškinį ir pan.
Infragarso poveikis žmogaus organizmui Žmogaus organizme vykstantys įvairių organų savieji virpesiai atitinka infragarsinį dažnį, pavyzdžiui, krūtinės ląstos virpesiai yra 5–8 Hz, miokardo – 1–3 Hz ir t.t. Todėl išoriniai infragarsiniai svyravimai žmogaus organizmui yra labai pavojingi, nes gali įvykti rezonansas. Tai toks reiškinys, kai sutapus vidinės terpės savųjų virpesių dažniui su išorinės garso bangos dažniu, terpėje stipriai išauga virpesių amplitudė. Šios negirdimos bangos sukelia žmogui prislėgtumo jausmą, silpnumą, mieguistumą, galvos skausmą ir nepaaiškinamą baimę.
Gyvūnai infragarsą junta geriau nei žmonės. Pavyzdžiui, prieš žemės drebėjimą, prasidedantį mažo dažnio svyravimais, gyvūnai tampa neramūs.
Nustatyta, kad drambliai ir banginiai tarpusavyje bendrauja infragarsu kelių kilometrų atstumu. Infragarsą gali skleisti tik labai dideli gyvūnai, todėl tai bene vieninteliai gyvūnai bendraujantys infragarsu.
Ultragarsas Ultragarso dažnis didesnis negu 20 000Hz, taigi šios bangos yra labai trumpos. Dėl mažo bangos ilgio ultragarsas gali sklisti siauriais pluoštais ir atsispindėti nuo mažų matmenų kliūčių. Didelio dažnio ultragarso bangas gerai sugeria dujos, o skysčiais ir kietaisiais kūnais jos gali nusklisti labai toli. Dėl šių savybių minėtos bangos plačiai taikomos įvairiuose prietaisuose: echolotuose - prietaisas vandens gyliui matuoti iš laivo; ultragarsiniuose lokatoriuose ir defektoskopuose.
Echolotas • Echolotais matuojamas jūrų gylis. Šiuo prietaisų pasiunčiamas didelio dažnio (20-600 kHz) ultragarso signalas ir priimamas jo aidas. Pagal ultragarso sklidimo pirmyn ir atgal laiką bei garso greitį vandenyje nustatomas jūros gylis h.
Ultragarsinis lokatorius Ultragarsinių lokatorių veikimas pagrįstas ultragarso atspindžiu nuo kliūties. Ultragarsiniais hidrolokatoriais sekami povandeniniai laivai, nustatoma priešinga kryptimi plaukiančių laivų vieta naktį ar ūkanotą dieną, ieškoma jūros žuvų telkinių, ledkalnių ir kt.
Ultragarsinis defektoskopas Ultragarsiniais defektoskopais gaminio paviršiuje ar viduje ieškoma defektų, kurių neįmanoma aptikti rentgeno ar gama spinduliais: oro pūslelių, plyšių, pašalinių intarpų. Juos gana tiksliai parodo gaminio atspindėti arba sugerti ultragarsai.
Ultragarsinėmis skalėmis apdirbamos labai kietos (deimantas, plienas) arba trapios (keramika, stiklas) medžiagos. Ultragarsu galima lituoti, virinti, valyti paviršius. • Ultragarsas plačiai taikomas medicinoje ligoms diagnozuoti, vėžiui, įvairiems uždegimams gydyti, lūžusiems kaulams sujungti ir kt. • Ultragarsu gali būti sterilizuojami maisto produktai. Kartais jis naudojamas kaip sėklų dygimo, augalų augimo ir brendimo stimuliatorius.
Ultragarsinius hidrolokatorius turi ir kai kurie gyvūnai: • Šikšnosparniai siunčia ultragarso bangas labai trumpais impulsais (iki 250 impulsų per sekundę), kurie sklinda iki 10 – 15 m. atspindėję nuo kliūčių, šie impulsai grįžta atgal. Pagal juos šikšnosparniai puikiai orientuojasi naktį, ieško maistui vabzdžių. • Delfinai skleisdami aidu grįžtančius garsus orientuojasi jūrose, gaudo žuvį.
Tai įdomu! Pirmąjį ultragarsinį lokatorių povandeniniams laivams aptikti per Pirmąjį pasaulinį karą sukonstravo prancūzų fizikas Polis Lanževenas (P. Langevin). Lietuvoje ultragarsas buvo pradėtas intensyviai tirti 1947 metais Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Darbams vadovavo prof.Kazimieras Baršauskas.
Pasitikrinkime: • Kurie garsą apibūdinantys fizikiniai dydžiai pakinta, kai garsas pereina iš oro į vandenį? • Apibūdinkite ultragarsą. • Pateikite ultragarso taikymo pavyzdžių. • Tam tikroje jūros vietoje echoloto pasiųstas signalas garso signalas buvo priimtas po 10 ms. Apskaičiuokite jūros gylį toje vietoje. • Kodėl vakare šikšnosparniai kartais įsivelia žmonėms į plaukus? • Apibūdinkite infragarsą. • Koks infragarso poveikis žmogaus organizmui? • 10 Hz dažnio infragarso banga jūroje sklinda 1500 m/s greičiu. Koks yra tos bangos ilgis?
