1 / 21

VI paskaita: Klasikiniai Europos regionų modeliai-2: Jenő Szűcsas

VI paskaita: Klasikiniai Europos regionų modeliai-2: Jenő Szűcsas. Modulis Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos Tema Regionistinių studijų pagrindai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m. Paskaitos raktažodžiai. Struktūrinės charakteristikos/bruožai Regioninė tipologija

zander
Télécharger la présentation

VI paskaita: Klasikiniai Europos regionų modeliai-2: Jenő Szűcsas

An Image/Link below is provided (as is) to download presentation Download Policy: Content on the Website is provided to you AS IS for your information and personal use and may not be sold / licensed / shared on other websites without getting consent from its author. Content is provided to you AS IS for your information and personal use only. Download presentation by click this link. While downloading, if for some reason you are not able to download a presentation, the publisher may have deleted the file from their server. During download, if you can't get a presentation, the file might be deleted by the publisher.

E N D

Presentation Transcript


  1. VI paskaita:Klasikiniai Europos regionų modeliai-2: Jenő Szűcsas Modulis Europos regionai: idėjos, tapatybės, istoriografijos Tema Regionistinių studijų pagrindai VU Istorijos fakultetas 2013/2014 m.m.

  2. Paskaitos raktažodžiai • Struktūrinės charakteristikos/bruožai • Regioninė tipologija • Vakarų/Rytų Europa • Vidurio Rytų Europa

  3. Jenő Szűcs (1928-1988) Vengrų istorikas medievistas. Garsiausias jo veikalas – esė Trys Europos istoriniai regionai (1981), kurio idėjas čia trumpai ir bus išdėstytos. Šis Szűcsotekstas buvo išverstas į anglų (1983, sutrumpintas), prancūzų, vokiečių, italų, slovakų, lenkų, rumunų kalbas.

  4. Europos bei jos regionų ištakos ir tapsmas • Europa formavosi apie du polius: Karolingų imperiją ir Bizantiją • Europa susiformavo maždaug tarp 800 ir 1000 m. • Nuo maždaug 1000 m. galima kalbėti Europos raidą iš tų dviejų polių. • Todėl nuo tada galima kalbėti ir apie Europos regionus (ypač dualizmas išryškėjo po 1054 m.).

  5. Neuropiniai veiksniai (“pleištai”) turėję įtakos Europos raidai: • Juosta į pietus ir rytus nuo Rusijos: stepinis Eurazijos tęsinys, klajoklių pleištas; • Seldžiukų ir osmanų pleištas Mažojoje Azijoje ir Balkanuose.

  6. Europos regioniniai pokyčiai • 1000-1300 m. Vakarai vykdė ekspansiją ir išsiplėtė apimdami Šiaurės ir Vidurio Rytų Europą; • Tuo tarpu “apgenėta” Rytų Europa ir Pietryčių Europa įgavo pavidalą Bizantijos įtakoje. • Smunkant Bizantijai Pietryčių Europa buvo atkirsta nuo Europos struktūros, todėl tolimesniame tekste ignoruojama.

  7. Vakarų raidos išskirtinumas • Jenő Szűcs pabrėžia, kad Vakarų civilizacijai buvo būdinga išskirtinai dinamiška raida. • Jis įvairiais aspektais lygina Vakarus su kitomis civilizacijomis ir aiškinasi jų išskirtinumo priežastis.

  8. Dinamiškos Vakarų raidos veiksniai: • Agrarinė revoliucija; • Autonomiją turintys miestai; • Intensyvūs prekių mainai; • Pasaulietinės ir bažnytinės valdžios atskyrimas (įvykęs dėl politinio chaoso “tamsiaisiais amžiais”);

  9. Feodalinių Vakarų išskirtiniai politinės ir socialinės sandaros bruožai: • Vasalo institutas (kaip nelygiaverčių kontraktas išsaugantis orumą); • Žmogiškasis orumas kaip sudėtinis politinės struktūros elementas; • Visuomeninės sutarties idėja; • Luominė visuomenės struktūra; • Komunų ir korporacijų laisvės ir teisės (privilegijos); • Luomų susirinkimai.

  10. Civilizacijos ir sociopolitinės struktūros neatitikimas Europos tarpinėje zonoje • Iki 1000 m. Vengrija, Lenkija ir Čekija priėmė krikščionybę iš Romos. • Lotyniškoji civilizacija išplito, tačiau šių kraštų sociopolitinė struktūra nuo Vakarų skyrėsi esmingai (civilization and structure belonged to different coordinates). • “Naujų barbarų” regiono (Kijevo Rusia, Vengrija, lenkija, Čekija) visuomenių ir valstybių struktūra buvo panašesnė tarpusavyje nei lyginant su atitinkamais civilizacijų centrais (pvz., Vengriją su Roma, o Kijevo Rusia su Bizantija).

  11. Pokyčiai po 1200 m. • Iki maždaug 1200 m. galima kalbėti tik apie du Europos regionus – Vakarų ir Rytų. • Po 1200 m. įvyko pokyčiai: Bizantiją nusiaubė kryžiuočiai, Kijevo Rusią užvaldė mongolai; tarp Elbės ir Baltijos vokiečiai vykdė agresyvią Drang nach Osten politiką.

  12. Vidurio Rytų Europos virsmas atskiru regionu • Tarp Vakarų ir Rytų Europos esančioje zonoje struktūra esmingai pasikeitė ir jis iš vakarinio Rytų Europos pakraščio virto rytiniu Vakarų Europos pakraščiu. • Intarpas “Rytų” prie regiono pavadinimo Jenő Szűcsui reiškia, kad beveik visur galima rasti Vakarų tipo struktūros modelių ir normų modifikacijų. • Vidurio Rytų Europai šiuo laikotarpiu Szűcsas priskyrė Bohemiją, Vengrija, Kroatiją ir Lenkiją.

  13. Vidurio Rytų Europos specifika • Šis regionas buvo aiškia tarpinėje padėtyje tarp Vakarų ir Rytų modelių, nors jis buvo ir artimesnis vakarietiškam modeliui. • Vakarų modelių recepcija buvo labai sparti: tai kas Vakaruose rutuliojosi apie 500 m., čia buvo perimta per maždaug 150 m. • Perėmimui būdinga mėgdžiojimas, formos būna neišbaigtos (miestai), su archaiškais elementais, neproporcingai peraugusios (bajorija). • Regionui būdinga reorganizacija “iš viršaus” (valdovai reformatoriai).

  14. Pokyčiai apie 1500 m. Vakarų Europoje • Vakarų Europa įveikė 1300-1450 m. krizę panaikinusi baudžiavą ir sukūrusi centralizuotas valstybes. • Pradėjusi Didžiuosius geografinius atradimus sukūrė Ankstyvųjų modernių laikų “pasaulį ekonomiką”.

  15. Pokyčiai apie 1500 m. Rytų Europoje • Rusija atsikratė Aukso Ordos ir išsiplėtė iki Tolimųjų Rytų. • Jei Vakarams imperija ir “pasaulis ekonomika” tapo nebesuderinama po Karolio V mirties, tai Rusija suderino “pasaulį ekonomiką”, imperiją ir civilizaciją viename darinyje.

  16. Pokyčiai apie 1500 m. Vidurio Rytų Europoje • Vidurio Rytų Europa buvo “įsprausta” tarp Vakarų ir Rusijos ekonominių pasaulių. • Vidurio Rytų Europa tapo Vakarų ekonominio pasaulio periferija. • Čia įsigalėjo “antroji baudžiava” su palivarkiniais ūkiais (kuri buvo įvesta ir Vokietijoje į rytus nuo Elbės – Brandenburge, ir Rusijoje). • Vakarų Europos civilizacinė riba apie 1200 m. perkelta ties Lenkijos ir Vengrijos rytinėmis sienomis ėmė blukti. Vietoj jos vis svarbesnė darėsi Elbės-Leithos linija. • Regionas į rytus nuo Elbės sumokėjo ilgalaikėje perspektyvoje už tai, kad Vakarai įveikė krizę.

  17. Absoliutizmo laikai • Vakaruose nacionalinė visuomenė išsilaisvino ir ėmė kontroliuoti valstybę. • Rytuose tauta liko subordinuota valstybei.

  18. Absoliutizmo laikai Vidurio Rytų Europoje • Čia Ankstyvaisiais modeniais laikais būdingos defektuotos vakarietiškos struktūros ir rytų europietiškos sąlygos. • Dėl šio dvilypumo atsirado modelių įvairovė.

  19. Politinių režimų įvairovė Vidurio Rytų Europoje ankstyvaisiais moderniais laikais: • Šiaurinėje dalyje išbandyti du kraštutiniai (ekstremalūs) variantai: • ATR susidarė savita bajorų respublika su liberum veto teise, kuri visiškai paralyžiavo karalių galimybes vykdyti reformas. • Brandenburgas sujungtas su Prūsija, priešingai, įkūrė pavyzdinį absoliutinį režimą (kurio karinė ir biurokratinė sistema buvo artima Rytų Europos modeliui, bet praktika preciziškai vakarietiška), kuris sėkmingai ir sparčiai didino savo galią. • Tuo tarpu Austrijoje susiklostė hibridinis variantas: • Vakarietiško pobūdžio valdomas Habsburgų dinastijos (vengrų bajorija buvo silpnesnė nei lenkų, bet daug stipresnė nei Branderburgo-Prūsijos). • Austrija buvo mažiau centralizuota, čia išliko daugiau inkorporuotų “šalių” ir net provincijų autonomijos nei Rusijoje.

  20. Naudota literatūra: • Pockas, A. “Istoriniai Europos regionai”, in: Becher, U., Bumblauskas, A., Rüsenas, J. (parengė) Istoriografija ir atvira visuomenė. Vilnius, 1998, p. 167-181. • Szücs, J. “The three Historical Regions of Europe”, in:Acta Historica Academiae Scientiarum Hungaricae, vol. 29, nr. 2-4, 1983, pp. 131-184. • Островский, К., Тюни, Г. «Три политические культуры в Европе», in: Социологические исследования, 1998, No 2, c. 21-30.

  21. Rekomenduojama literatūra • Arnason, J. P., Doyle, N. J.(Eds.) Domains and Divisions of European History. Liverpool University Press, 2010. • Janowski, M., Iordachi, C., Trencsényi, B. “Why bother about historical regions? Debates over Central Europe in Hungary, Poland and Romania”, in: East Central Europe, vol. 32, 2005, part 1-2, pp. 5-58. • Mishkova, D., Stråth, B., Trencsényi, B. „Regional History as a ‚Challenge‘ to National Frameworks of Historiography: The case of Central, Southeast, and Northen Europe“, in: Middell, M., Riura, L. (Eds.) Transnational Challenges to National History Writing. Basingstoke: Palgrave Macmillan, 2013, pp. 257-314. • Troebst, S. „Introduction: What‘s in a Historical Region? A Teutonic Perspective“, in: European Review of History, vol. 10, No 2, 2003, pp. 173-188.

More Related